Joninių-Rasų šventė

Sveiki. Mes beveik kaip ir tradicija turim - svesti gamtoje, kur nors prie ezero. Tai visada pinam kiekvienam arba porai po vainika, dedam ji ant lenteles i viduri po zvake ir kai sutemsta sugalvoje po nora paleidziam i vandeni. Po to ilgai grozimes jei vejas neusgesina liesneliu . Gal zinot is kur isirasyti joniniu daina (buvo naktys sv Jono) per zmule nerandu .

Buvo naktys švento Jono,
Laužai degė paupy,
Buvo linksma ir malonu
Pirmą meilę prisimint.

Tu neklausk, kam aš nešioju
Baltą gėlę atlape,
Kieno vardą aš išpjoviau
Į žilvytį ties upe.

Baltas žiedas nekaltybės,
Jis nešiojamas visų.
Tavo vardą pirmutinį
Aš išpjoviau ant šakų.

Kaip paukštelis prie paukštelio,
Kaip gėlelė prie gėlės,
Taip širdelė prie širdelės
Vienąkart nurimt turės.

labai gera ir grazi ideja as galvojau tiesiog zvakuciu pridegiot pakrumiais siemet mes Airijoj svesim pas mus name, bus daug sveciu, tai reik ka sugalvot idomaus prisiskaiciau visko apie Jonines, kopinu patikusia info, gal kam pravers ir idomu bus
Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.
Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Šis moterų veiksmas vadintas kupoliavimu.
Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Nusipintais vainikais merginos pasipuošdavo galvas, o vėliau iš jų spėdavo ateitį.
Visiems gerai žinoma, kad Joninių naktį pražysta paparčio žiedas. Lietuviai nuo seno jo eidavo ieškoti vidurnaktį. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu – gali girdėti kitų žmonių mintis, todėl žino visas jų paslaptis; supranta paukščių kalbą. Tokie sugebėjimai žmogui atneša turtus ir laimę. Paparčio žiedo galima ieškoti tik po vieną, o einant gilyn į mišką jokiu būdu negrįžčioti atgal. Atėjus į miško gilumą ir suradus papartį po juo reikia patiesti nosinaitę ar skarelę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su šventintu vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Kol lauksi paparčio žiedo pražystant, tave gąsdins piktosios miško dvasios, todėl turi būti drąsus, susikaupti ir nesigręžioti. Paparčio žiedą patariama įsikišti po oda, prasipjovus rankos odą, kad jo nepamestum.
Jaunimas Joninių naktį šokinėdavo per laužą. Buvo manoma, kad, jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie šiemet susituoks.
Netekėjusios merginos vidurnaktį į upę ar ežerą paleisdavo po du vainikus. Buvo manoma, kad, jei vainikai išsiskis – mergina išsiskirs su savo mylimuoju, jei susiglaus – ištekės už jo. Buvo leidžiama ir po vieną vainikėlį su žvakute. Manyta, kad jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės. O jei vainikėlis sustoja, dar šiais metais nesusiras vyro. Merginos naktį burdavosi ir iš žolynų. Skaičiuodavo ramunės žiedlapius, žiedus puokštėje (myli, nemyli arba jei porinis skaičius – susiras porą, jei neporinis – dar ne).
Dar vienas įdomus spėjimas merginoms: patariama prieš vidurnaktį iškasti darže gabalėlį velėnos ir jį apversti. Iš ryto pasižiūrėti į tą apverstą velėną, koks iš jos išlenda vabaliukas: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas, paprastas; jeigu margas – vyras bus valdininkas arba kariškis; jeigu žalias – ūkininka
Vardas Jonas žinomas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje: Latvijoje – Jānis, Rusijoje – Ivanas, Anglijoje – Johnas (Džonas), Prancūzijoje – Jeanas (Žanas), Ispanijoje Juan (Chanas). Lietuvoje iki šiol išklikęs paprotys Joninių išvakarėse nupinti ąžuolo vainiką ir girliandas. Girliandomis papuošiamos Jono ar Janinos namų durys, kiemo vartai, vainikas prikalamas ant durų ar pakabinamas ant durų rankenos. Prie durų rankenos galima prikabinti ir dovanėlę. Į vainikus įpinama ir gėlių: bijūnų, jazminų ar kt. Jonų ir Janinų namai būdavo puošiami naktį, kas niekas nepamatytų, bet kartu puošėjai ir norėdavo būti pagaunami, kad gautų iš Jonų vaišių.
Va kiek radau visai idomios info internete narsydama Ikeliau viska pati idomiausia

labutes, merginos,
siemet ir mane su vyru drauge pakviete Jonines pasvesti gamtoje. gerai butu kokiu atrakciju prasimanyti, tik kad galva tuscia kaip puodyne.

gal galetum pasidalinti savo mintimis apie zaidimus, nors kokia ideja pameteti... ir pan.?

MELDA dekui uz daina, man ji tokia miela, nes dainuodavo mociute pries pietu miega
Gal zinot nuoroda dar su lietuvisku dainu tekstais?

DAINOS

DAINOS II

Vilnietės, gal žinote ar šiemet kas nors vyks Verkių dvaro parke?

Smagu butu ryt i Kernave nuvaziuoti, tik ora vakare ne koki pranasauja...

o kas gero apskritai Vilniuj vyks?

Pasakykit man neismananciai, ar Jonui reikia butent azuolini vainika pinti, ar dar ka nors ipinti. Ir ant galvos ar ant kaklo??????? Niekada neturejom tu Jonu tai nesigaudau. Ir ar nevelu jei padovanosiu ta vainika rytoj

Mano mociute dedukui pindavo is azuolo ir dar kitu geliu idedavo bet cia nebutinai, gali ir rytoj dovanoti