Gran Kanarija-amžino pavasario sala

Mes kur buvusios, kur nebuvusios, vis sugrįždavom i Maspolamą. Šį kartą dar truputėlis gražiųjų kopų, tik iš Maspolamo miestelio pusės:













Jei gerai pamenu šią dieną mes skyrėm daugiau pliažinimuisi. Vaikštinėjom pajūriu (o gal tiksliau reikėtų sakyti vandenyno pakrante), aš netgi išsimaudžiau. Esu iš tų, kuriems vanduo turi būt pašildytas, o vasario mėnesį Atlantas buvo labiau panašus į mūsišką Baltiją Bet bangų buvo. Aš netgi akinius nuo saulės sugebėjau paskandint, kai viena tokių mane apliejo (bjaurus įprotis pamiršt nusiimt akinius einant maudytis ). O gaila, geri buvo. Teko skubiai pirkti naujus, kad į gatvę ramiai neapžlibus galėčiau išeit Tiesa, bevaikštinėdamos užėjom į nudistų paplūdimį. Kaip jau minėjau Gran Kanarijoj tokiu metų laiku karaliauja pensininkai. Na žinot, daug daug šokoladinių nuogų susiraukšlėjusių kūnų, besišildančių prieš saulutę, žaidžiančių petankę..... Aš nieko prieš, bet neitin estetiškas vaizdelis Tikrai ne. Tiesa, dar gėjų be galo daug. Iš pradžių gal kiek keistokai visa tai atrodė, bet labai greitai akys priprato, nors aplamai manęs jie niekad neerzino. Lai visi turi galimybę mylėti taip, kaip gtrokšta jų širdis

Ilgai mąstėm, kaip pasiekti salos gilumą. Mašinos nuomotis nežadėjom, su visuomeniniu transportu šį kartą keliaut atrodė kiek nepatikima, o kalnus pamatyt labai norėjosi Nusprendėm keliaut su vokiečių turistais. Išsipirkom tiesiog ekskursiją su gidu ir grupe, tiesa, vokiečių kalba. Mano kolegė šią kalbą moka visai neblogai, o aš ..... Iš mokyklos laikų praktiškai ne ką bepamenu, smegenis jau okupavo angliški žodžiai. Tačiau geriau įsiklausiu maždaug kas penktą sakinį suprasdavau O kai atrodydavo labai beviltiškai, paklausdavau kolegės.
Mums gal tik nepasisekė su sėdėjimo vieta autobuse, nes visas slėnių gro-is buvo priešingoj pusėj, nei sėdėjom mes Tad nuotraukų ne taip ir daug, vos viena kita.... Na bet šiuo tuo pasidalinsiu ir su jumis

Pagaliau pamačiau gražuoles kanarietiškas pušis, kurios mane taip sužavėjo Tenerifėj



Kylant į kalnus keičiasi ne tik klimatas, bet ir pati augalija













trumpas sutojimas kavinukėj , o po to vėl į kelią:



O debesų vis daugėjo, pamažu artinosi lietutis

Pagaliau tolumoj išniro įžymiausias ir bene aukščiausias Gran Kanarijos kalnas-Roque Nublo arba "rūko uola"(1732m ). O giedrą dieną (kokia mums deja nepasitaikė) galima išvysti ir garsiąją Tenerifės viršukalnę Teidę. Nors ne, prisiminiau, kad 6iek tiek aukštesnė yra Pico de las Nieves viršukalnė (tas rūko debesyj paskendęs tamsus kalnas)-1949m



Pagavau vaivorykštę





Buvom sustoję trumpam atokvėpiui. Aišku „turistinėj“ vietoj, pasigėrėti nuostabiu gamtovaizdžiu ir išragauti vietinės gamybos produkcijos- migdolinės. Tai ir skrudinti karamelizuoti migdoliukai, ir likeris ar trauktinė, romas iš migdolų, medus su migdolais ir t.t. Žinoma , su galimybe įsigyti
Skanu tikrai, verta pirkti lauktuvėms, bet gal ne tokioj turistinėj vietoj , o kažkurioj paprastesnėj parduotuvėlėj.
Ir čia aš pagaliau pamačiau žydinčius migdolus. Patikėkit-vaizdas nerealus. Rausvuojantys slėniai tikrai įspūdingi











Toliau kelias vinguriavo į Tejedą. Tai aukščiausiai kalnuose įsikūręs baltas miestelis.




Papildyta:
Lietus dar labiau įsismarkavo. Pasidarė ne juokais šalta. Aplankėm seniausią oloje įsikūrusią bažnytėlę:







Turi tas miestelis ir normalią bažnytėlę, kurioje po to slėpėmės nuo lietaus, kol susirinks visa grupė.



Dar mus nuvedė apžiūrėt vietinių gyventojų būsto, t.y. namuko olos viduje. Išorėj matos tik šiek tiek langų ir durų, o pats būstas kalno viduje. Taip užtikrinama pastovi patalpų temperatūra visais metų laikais ir sutaupoma dirbamos žemės plotai, kurių šioj akmenuotoj vietovėj ne tiek jau ir daug. O vis tik pagrindinis pragyvenimo šaltinis-žembdirbystė, na ir aišku turizmas.

Todėl ir gėlių darželiai kiek kitoki nei pas mus )



O ir šiaip augalai auga kike neįprastose musm vietose:







Yra ir tokių “medelių” :



Lietumi pasidžiaugt išlindo šis gyvis, beje Gran Kanarijoj gido teigimu vertinamas kaip delikatesas:

[URL=http://hotimg23.fotki.com/p/a/212_117/23_96/Picture413-vi.jpg][/URL

Sušalom ir sušlapom negyvai. Tada kažkur pakeliuj buvo numatyti pietūs. Šilta daržovių sriuba ir kažkoks žuvies kepsnys tikrai sušildė. Gyvenimas gerėja


Papildyta:
Pamažu pradėjom leistis iš kalnų žemyn. Šiaurinė salos pusėj gausu samanotų laurų ir kažkokios rūšies kaštonmedžių miškų.



]
Atvažiavom į Teroro miestelį. Gidas įspėjo, kad čia nereikia nieko bijoti, nes čia gyvena tikrai ne teroristai, o labai taikūs žmonės. Žinoma, tokį grožį šalia turėdami, negi miestelėnai galėtų būt blogi







Čia prasideda balkonų gatvė. Ji taip ir vadinasi. O groooožis....... Na patys pažiūrėkit ir įsitikinkit

O čia matosi miestelio puošmena-šv. Pušies mergelės bažnyčia:





Kurios lietvamzdžiai nenusileiždžia grožiu ir Paryžiaus katedrai Juokauju žinoma



O čia ir pati šv. Pušies Mergelė



O čia dar viena jauki vietelė-miestelio aikštė. Suoliukas nerealus, manau kiekvienai prie namų tiktų

Dar vienas kaktusų darželis





o šioji moteriškė tokia tikrai ne manekeniška




Važiojant atgalios didesnę dalį prasnūduriavau, tad nespėjau nofotkinti gotikinės Arucas katedros, bei įspūdingų Atlanto bangų šalia Las Palmo sostinės. Tačiau pasigėrėt tais vaizdais tikrai suspėjau

O paskutinę dieną mūsų laukė ilga kelionė atgal, į žiemą Skrydis buvo apie pietus, tad dar spėjom atsisveikint su Atlantu, pasiųst paskutinį žvilgsnį į Maspolamo kopas ir žinoma susipakuot rankinį bagažą į lėktuvą Į oro uostą vėl važiavom miesto transportu. Žiauriai patogu ir pigu
Bergamą pasiekėm vakare. Lijo žiaurus lietus. Nakvojom Central hostelyje, labai netoli stoties. Į Milaną nusprendėm net nebandyti važiuot. Buvo gaila laiko.
Pavakarieniavom nekaip atrodančiame restoranėlyje, bet nerealiai skaniai.... Nuovargis įveikė mus gana anksti. O ryte porą laisvų valandų paskyrėm Bergamo senamiesčio apžiūrėjimui-jis tikrai to vertas

Na ir pabaigai paskutinė nuotraukėlė -tai gražusis balkonas mūsų viešbučio pašonėj. Kiekvieną dieną kelis kartus jį praeidavau ir vis netasidžiaugdavau jo grožiu Prisimindama tai šią vasarą ir pati savąjį stengiuso kaip įmanoma daugiau papuošt



Tai tiek manosios Gran Kanarijos. Man ji labai patiko, nors nesitengėm aplankyt kiek įmanoma daugiau. Nebuvom nei vienam populiariam mokamam objekte, kaip Palmitos parkas, Aquaparkas, kaktusų parkas....Nematėm to, ano ir dar kažko..... bet juk atostogos skirtos poilsiui, o ne begaliniam blaškymuisi ir pliusiukų dėliojimui už aplankytus objektus.... Tikiuosi, kad kažkas vis tiek atras ką nors vertingo savajai kelionei

Seiki,

Minejote, kad po Gran Kanarija vazinejote autobusais. Noriu jusu paklausti ar yra autobusams nuolaidu korteles (pvz. Tenerifeje perki kortele uz 10 ar 30 Euru ir ja moki, bei gauni nuolaidas nuo 20 iki 50 proc). Taip pat domintu ir kainos, jus minejote, kad nebrangus, na pvz is Las Palmas i Maspalomas kiek kainuotu.
Dar klausimas ar teko lankytis miestelyje uolose Barranco Guayadegue ir ar galima iki jo nusigauti su autobusais.

Aciu uz atsakymus!

Nuolaidiniu korteliu net negalvojom ieskoti. Jei tokios yra Tenerifej, labai didele tikimybe, kad tokios egzistuoja ir Gran Kanarojoj. Tikslios kainos per laika jau issitryne. Is Las Palmas i Maspolama mokejom gal apie kokius 6 eurus. Tikrai ne daugiau.
Tame miestelyje, deja nesilankem. Nors visur sakoma, kad ji pamatyti tikrai verta
Viesojo transporto oficilaus puslapis: http://www.globalsu.es/index_en.php Cia galit rasti galiojancius marsrutus, bilietu kainas ir kitokia panasia dominancia informacija.

Kaip viskas miela ir matyta
Buvom Gran Canaria pries 3sav, taip pat Playa de Ingles. Jusu 1psl pirmoj foto kairiam kampe matosi didziausias viesbutis (apartamentai) kur ir buvom apsistoje.
Labai patiko Mapalomas (jas matem pro viesbucio balkona), Puerto de Mogan ir Puerto Rico. Taip par ziuriu nebuvot 'Parmitos parke'. Be galo ispudingas parkas tarp kalnu
Daugiau niekur nevazinejom kadangi mazajam keliautojui rupejo tik jura ir baseinas

o,geras,kaip smagu!!!mes irgi sestadieni isvaziuojam jau pagaliau
tik mes i Puerto Rica maciau kazkurioj nuotraukoj ir papludimi musu ir viezbuti norim daugiau nuotrauku!!!!

O čia Gran Kanarija iš Tenerifės pusės. Bevažiuojant iki Teidės ugnikalnio, sutojom vienoj iš daugybės apžvalginių aikštelių ir pro debesų kilimą užmatėm salą-kaimynę (Prisiskaičiau superinio Jolitos.Martynos fotoreportažo apie Tenerifę ir tiesiog vėl užsimaniau atgal ...... )





Turi tos salos kažkokio magnetizmo, oi turi......

Šiandien dar norėčiau visus pakviesti į vienos dienos ekskursiją La Gomeros saloje. Buvau joje du kartus. Abu kartus su turistine grupe. Kadangi važiavom indentišku maršrutu, tai nuotraukos bus iš "abiejų".... Trečią kartą jau gal nevažiuočiau, bet pirmieji du tikrai patiko

Sala mažytė, antra pagal mažumą, apgyvendinta itin retai. Ten gyvena gal koks 21-22 tūkst. gyventojų. Pramonės jokios, masiškai auginami ir eksportuojami bananai. Patiks visiems , tikriems gamtos ir kalnų mylėtojams, nes tai ir yra pagrindinė salos vertybė.

Kėlėmės į ją greitaeigiu keltu iš Tenerifės Los Christianos uosto. Kelionė prasidėjo anksti ryte, persikėlimas truko apie 40 min.
Tolstant nuo kranto, uostas vis mažėjo mažėjo, kol liko tik snieguoto arba nesnieguoto (žiūrint koks metų laikas) Teidės ugnikalnio siluetas....











Tada iš San Sebastiano uosto, pagrindinio miesto šioje saloje vingiuotais keliais nutolom į salos gilumą.





Pirmasis privalomas "turistinis sustojimas" , kur aptinkame nepaprasto grožio panoraminį vaizą. Visi traukiam fotoaparatus ir aikčiodami dėl gamtos grožio dirbam savo darbą

Sala kaip ir kitos Kanarų archipelago salos yra vulkaninės kilmės, tačiau jokio vulkanų aktyvumo čia jau nebėra ištisus tūkstantmečius..... Dar vienas įdomus faktas-visa sala apimta erozijos, kalnai veikiami vėjo, lietaus, oro yra, pamažu tampa puriu dirvožemio sluoksniu.... Ilgainiui (na mes tieks tikrai negyvensim) dėl erozijos proceso salai gręsia tiesiog visiškas išnykimas .... Bet kol kas ji yra, žaliuoja, kalnais, laurų miškais bei bananais vilioja


Papildyta:
Dar vienas sustojimas-mažas turistinis kaimukas, kur galima nusipirkti įvairių suvenyrų ir apžiūrėti vietinės augmenijos savotišką botanikos sodelį. Kaimukas įsikūręs dviejų išraiškingų uolų papėdėje. Tai "vartai į dangų" arba įsimylėjusios uolos, kurios niekaip negali susitikti .....





Bananų sodelis:







nokstantys mangai





ricinmedis



papaja