Perskaičiau
Frederic Beigbeder "Trenkto jaunuolio memuarai". (Į memuarus, tiesa, nelabai panašu, visai plonytė knygelė
![smile.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/smile.gif)
). Kadangi kiekviena nauja šio rašytojo knyga man vis įdomesnė, o čia yra jo pirmas romanas, nieko daug ir nesitikėjau, bet man ji patiko. Viskas joje jau yra, kas bus ir kituose kūriniuose- daug ironijos, sarkazmo, pasišaipymo iš savęs ir kitų, ne visai "moralus" gyvenimo būdas ir, aišku, meilė. Pirmoje knygos pusėje aprašomas smagus pagrindinio veikėjo ir jo draugelių gyvenimas, kuriame yra vietos ir linksmybėms (daug daug linksmybių) ir intelektualiems pokalbiams, o antroje didesnis dėmesys skiriamas herojaus santykiams su gražuole Ana (jei gerai atsimenu, kaip tik meilė Anai kitoje knygoje tegyvuos garsiuosius trejus metus).
Patinka man Beigbeder rašymo stilius, knyga lengva ir juokinga, bet jokiu būdu ne kvaila. Esu pasipiktinusi tik vienu dalyku- klaidinančiu užrašu ant knygos viršelio- "pagrindinis veikėjas, paryžietis paauglys, gyvu balsu pasakoja apie savo kasdienybę- mokyklą, draugus, merginas, išdaigas, iš proto varančius mokytojus ir kitus suaugusiuosius". Nežinau, kas taip parašė, bet aiškiai ne apie tą pačią knygą, kurią skaičiau aš, nes jos pagrindinis veikėjas jau suaugęs, t.y. baigęs studijas (24 metų). Jokio paauglio, jokios mokyklos ir mokytojų.
Nors cituoti galima beveik ištisą knygą, įdėsiu tik vieną citatą, kur veikėjas apibūdina savo išvaizdą:
Taigi mano ūgis- 1,84 metro, o sveriu aš 58 kilogramus; tikras gaišena. Šalia manęs bet kuris lengvasvoris sportininkas atrodo tikras japonų imtynininkas. Išsirengęs nuogai sukeliu vien gailestį ir užuojautą. Mano kaulus galima suskaičiuoti lygiai taip kaip skeleto, esančio medicinos fakultete. Bet valgau aš daug. Regis, tai susiję su medžiagų apykaita. Ir dėl to neturėčiau skųstis: juk mada priklauso rachitikams, ir aš tuo nevengiu pasinaudoti.