Knygos, knygos, knygos...

Labuks, registruojuos ir aš naujoj temoj, bet be knygos, nes visos pajėgos mestos į egzaminus. Bet tarp egzaminų pertvarkėm dukrytės kambary, o kadangi jos kambaryje visos mano knygos, tai parodau, ką sukaupiau vasarai faktiškai visos čia, nebent kokia dar pasislėpus tarp krūvos daiktų perstatinėjom baldus, tai viską teko iškraustyt dar yra krūva medicininės literatūros, bet jos jau nebefotografavau

Neblogas rinkinukas. O kaip suprasti "sukaupei vasarai"- čia visos dar neskaitytos?
Tavo "Tara road" kokia mažulytė. Mano tai tikra milžinė. O "Tik niekam nesakyk" labai mėgau vaikystėje.

Perskaičiau "Tryliktąją pasaką". Kaip ir tikėjausi, artėjant link trečiojo šimto puslapių, situacija pagaliau pasikeitė, tiek, kad jau nė karto sau nebesakiau "nusibodo, neįdomu" (kaip buvo prieš tai). Na tiesiog norint nenorint pasidarė įdomu, kaip ten viskas iš tikro įvyko. Tiesa, vieną labai svarbų dalyką gana anksti įspėjau (kas man labai retai pasitaiko)- įdomu, kaip buvo kitoms skaičiusioms. Bet visgi niekaip negalėčiau teigti, kad tai nuostabi knyga, tuo labiau- kad viena iš nuostabiausių kada nors skaitytų (esu ir tokių žodžių radusi). Ir nepasakyčiau, kad ji buvo labai "angliška". Vietomis netgi visai neįtikėtina (ar neįtikinama, nebežinau, kuris čia žodis teisingas). Vietomis per daug sentimentali. Knyga tik vienam skaitymui, nes kai sužinai visas paslaptis, nieko daugiau ir nebelieka. Man ji kažkuo panaši į Sarah Bryant "Kitas Edenas"- ten irgi įdomiausia buvo praeities įvykiai ir sąsajos, o vietoj meilės knygoms buvo meilė muzikai.

Nežinau, gal per daug griežtai dabar ją įvertinau, bet neabejotinai įtakos turėjo išankstinė iš kitų susidaryta nuomonė apie "nuostabią knygą".

didžioji dalis- neskaitytos todėl rinkinukas tikrai dar atsisijos ir pasipildys
Čia ta pati Tara Road iš kuistuko už 1 lituką, tačiau ji ne kišeninio formato

oho kiek daug ir kiek daug iš jų norėčiau
visai čia įdomu būtų, kad pasirodytume savo knygų lentynas
aš ir pasirodyčiau, bet kol kas nei knygų daug neturiu savo (pagrinde Murakami ) , nei dar neįsirengiau lentynos tokios kokios noriu

Stikliuk, gražios tavo knygų lentynos

Manosioms knygoms tai visų pirma reikia vietos, t.y. talpių lentynų. O tai dabar keliom eilėm ir po įvairius kampus iškaišiotos , fotografuotis nesiprašo...

Sveikos, merginos Aš irgi noriu prisijungti prie jūsų

Šiandien pradėjau skaityt romaną Nora Roberts "Dviejų šokis" . Kažkaip jos labai lengvi tokie veikalai Atsipalaidavimui labai tinka

na priklauso nuo to ką tu vadini "angliška". Asmeniškai man savo kuriama nuotaika ir rašymo stiliumi ji labai jau "angliška".


sveika prisijungusi

Stikliukas, iš tavo įmestų lentynų nuotraukų matau, kad skaičiau apie 20 tavo turimų knygų. Nepatiko tik „Puikybė ir prietarai“


Agne.Švelnyte, sveika prisijungusi


Šiandien man visai patiko mūsų ekpromtu išėjęs meet Ačiū, Fati, už visą info.

(O Fati dukryte koks saldainiukas )

Ingenai, labai taikliai del tu siuntimu

Stikliuk, grazios lentynos

Agne.Svelnyte, labas

Labas naujokei

Gražios stikliuko lentynos

Merginos, kaip del meeto? darysim savaitgali?

Ir dar norejau paklausti, gal atsirastu norinti/ galinti man paskolinti Jis sako "taip"?

sveikos


žadi visas per vasarą perskaityti?
O šiaip tai labai daug prikaupta, daug malonumo skaitydama turėsi


labas

Jose Saramago ,,Evangelija pagal Jėzų Kristų”

Ši knyga- tai savotiška Jėzaus gyvenimo interpretacija, kurią sukūrė rašytojas Jose Saramago. Religinių temų nesibaidau, netgi įdomu skaityti, kaip įpainiojami Biblijos personažai. Bet visgi manau, kad, prieš skaitant panašaus pobūdžio knygas, reikia nors kiek susipažinti su tikrąja istorija. Tokiu būdu skaitytojas žinos, kiek tiesos yra kūrinyje, nes visgi tai- grožinis kūrinys.

Pati pradžia skaitėsi sunkiai, lėtai. Nepasakyčiau, kad labai įtraukė ar buvo labai įdomu. Bet lūžis įvyko- antroji pusė knygos man pasirodė žymiai įdomesnė. Taip nutiko, mano nuomone, todėl, kad atsirado įdomių diskusijų, pašnekesių. Ypatingai patiko Jėzaus diskusijos su Piemeniu, kuriose išreiškiamos abejonės dėl Dievo gailestingumo ir gerumo. Yra ir daugiau pokalbių, kurie privertė susimąstyti, pagalvoti.

Taip pat, atsirado daugiau veikėjų, kad ir ta pati Marija Magdalietė- versijų grožinėse knygose ar filmuose apie ją esu skaičiusi/mačiusi/girdėjusi ne vieną (na, kad ir toje pačioje J. Ivanauskaitės ,,Ragana ir lietus”), bet visos jos panašios. Einant į pabaigą, įvykių tempas greitėja, artėja kulminacija, kuri visiems gerai žinoma, tačiau, kuo toliau skaitant, tuo labiau nesuprantama jos reikšmė. Nejaugi nebuvo kito būdo paskleisti tikėjimą?

Ši Jėzaus gyvenimo versija atrodo daug žmogiškesnė ir paprastesnė nei tikroji. Nei jis, nei jo mama Marija ar Juozapas nėra pernelyg išaukštinami. Jie neišsiskiria iš aplinkinių, nėra be nuodėmės. Išlenda ir to laikmečio šeimos gyvenimo peripetijos, vyro ir žmonos, vaikų santykiai. Einant į pabaigą, randame Dievą- bet ne tokį, kokį įpratę matyti (na, bet nesiplėsiu, nes neskaičiusiems nebus tuomet įdomu).

Kas labiausiai įstrigo? Ateitis, kurią įvardijo Dievas ir sąrašas tų, kurie žus dėl to, kad tikėjo Dievu.. Ten kažkas nepaaiškinamo ir žiauraus.

Rekomenduoju.