Knygos, knygos, knygos...

aš ir taip nujaučiu, kad nebėra prekyboje, nes kiek internete, parduotuvėse ir knygynuose teko žiūrėti, tai nebėra. bandysiu pirkti iš ko nors jau naudotą.
Man patinka detektyvai, gal dėl to, kad nuo vaikystės detektyviniai filmai labai patiko. Patinka man, kai reikia paspėliot, galvą pasukt skaitant Ir kitokio žanro patinka žinoma, ne tik detektyvai.



dėkui, žinosiu dabar

Na dusiai peno duoda ir detektyvai,jei jie zmogui patinka Tas penas toks,kad jauti malonuma perskaicius idomia knyga,cia kaip skanu saldaini suvalgyt Nemegstu letu,nuobodziu knygu,todel detektyvai ir trileriai man labiausiai patinka,nes jie isuka,uzpainioja,pagauna ant smalsumo kaip baigsis ir pan...Isvis knygas skaityti man yra tiesiog tik atsipalaidavimas, istisai skaityti rimtu knygu negaleciau,mane vargina,neidomu,nuobodu...klasika paskaitau tik ziema,tokiu saltu periodu man dar skaitosi ir rimtesnes knygos,bet vasara tai jau ne,tik lengvos arba itemptu siuzetu,kurios itraukia nuo A iki Z Beje,nereikia nurasyti jau taip tu detektyvu,juk juose buna ipinta ir gyvenimiska linija, zmoniu istorijos ir t.t....imanoma izvelgti ir gyvenimisku pamoku ir pan...Lavina atminti,pastabuma,budruma,ne taip jau lengva uzkietejusi detektyvininka ir apgaut As aisku juoko formoj bandau rasyti,nes isties nezinau kaip ir paaiskinti,kodel man patinka butent tokio zanro knygos...jas skaitant tiesiog megaujuosi ir ilsiuosi,man patinka kai knyga isuka,suintriguoja paslaptimi,o ne kai knyga skaitant reik isitempti,po kelis kart grizti prie sakinio,kol suprasi kas per filosofija ten noreta pasakyti...

O kokios knygos tau duoda pena? Ka tu vadini tuo penu,ko lauki is knygu? Gali keleta pavadinimu isvardinti tu knygu,kurios tau duoda dusiai pena ?

Man "Kaulų sodas" labai lėtai skaitėsi ir vietomis gana nuobodžiai. Vat ko nepasakyčiau apie Ricoli ir Ailes seriją (Lietuvoje kažkodėl vadinama Chirurgo serija).
Šiuo metu yra išverstos 5 knygos iš šios serijos (bet tai tikrai ne pabaiga ):
Chirurgas;
Pameistrys;
Nusidėjėlė;
Dvynės;
Dingusios (šią buvo išleidę kiek seniau, nors ji yra penktoji knyga šioje serijoje).


O aš pati visai neseniai pabaigiau šios autorės "Nusidėjėlė".
Nugi patiko. Ir kuo toliau, tuo labiau man patinka ši serija. Jei "Chirurgas" manęs neprikaustė kaip daugumos čia rašiusiųjų, o "Pameistrys" jau labiau sudomino, tai ši prikaustė. Gal dėl to, kad autorė daugiau pateikia tyrimo smulkmenų, spėjimų, o taip pat atsiranda ir daugiau asmeniškumo, herojų tarpusavio jausmų. Nors šios knygos žudiką atspėjau dar nepriėjus pabaigos, bet tai nei kiek nesugadino pabaigos malonumo
Tiesa, buvau kiek priblokšta, nes buvo šioje knygoje labai jau negražių vertinių, tiksliau kažkokių neaiškių hibridų. Dar pasitikrinau ar ta pati vertėja vertė šias knygas, nes kitose lyg akis lyg ir neužkliuvo už tokių naujadarų. Gal čia tiesiog korektūros klaida


O taip pat iš neseniai skaitytų knygų būtų
Julio Cortazar "Kronopų ir garsenybių istorijos"
Ne pati stipriausia šio autoriaus knyga, bet vis tik turinti savyje žavesio. Man patiko, žinoma neapžavėjo, kaip jo "Žaidžiame klases" ir "62 Pasidaryk pats". Žinoma, labiausiai patiko paskutinioji dalis apie Kronopų it garsenybių gyvenimus ir subtilybes. Vietomis net privertė nusišypsoti.


Philippe Delerm "Tiepolo burbulas"
Pasirodė kiek keistoka knyga. Pradžioje lyg ir įtraukė, vietomis net gi buvo labai įdomu, bet po to siužetas kiek susipynė, ir jau atsirado gana nuobodžių gaidelių. Tačiau pabaiga vis tik nuvylė. Nors nesakau, kad skaityti buvo neįdomu, tačiau kibirkštėlių neįskėlė.

Įdomu buvo paskaityti detektyvininkės samprotavimus
Tarp kitko, kas keisčiausia, aš detektyvų nemėgstu ir labai mažai jų skaitau, bet iš tų mažai skaitomų ne kartą nuspėjau kaltininką. Taip kad čia gal nebūtinai reikia būti užkietėjusiu detektyvininku, kad būti pastabiam ar įžvalgiam
Beje paauglystėje juos skaičiau. Gal negraužiau viens po kito, tuo metu ir pasirinkimo didelio nebuvo, bet tikrai nebrokijau

Dėl peno dūšiai, čia tema, kur vienu žodžiu gal nepasakysi. Reikia pamąstyt, o jau vėlus vakaras. Sakykim aš turbūt pirmiausia knygose ieškau emocijų, jausmų, išraiškos grožio Galbūt net nesąmoningai, bet iš labiausiai patikusių knygų sąrašo matyt būtų galima padaryti tokią prielaidą. Mėgstu jausmingas knygas, kurias perskaičius net po kelerių metų gali prisiminti vieną ar kitą sceną, ir kurios suvirpina dūšią. Paskutiniu metu labai žavi Lotynų Amerikos rašytojų literatūra. Tos knygos egzotiškos, tokios emocijų, aistrų, skonio, kvapo, spalvų apmlitudės realiam gyvenime Lietuvoje kažin ar patirsi.
Taip pat mėgstu ir knygas, kurios suteikia kažkokių žinių: istorines, biografijas.
Suprantu ir pritariu, kad turbūt svarbiausia renkantis knygą rinktis tokią, kuri būtų ne kankynė, o teiktų skaitymo malonumą (priešingu atveju pati be gailesčio jas metu ). Tik va vienu dominuojančiu žanru tikrai negalėčiau apsiriboti. Rinkdamasi ką vėliau skaityti aš juos nuolat kaitalioju.

Net šyptelėjau Na o kokiu tikslu yra skaitomi banaliausi meilės romanai??? O jų skaitytojų ratas ohoho koks nemažas.
Manau knyga turi būti atgaiva sielai ir kiekvienas renkasi tai, ką norėtų išgyventi ir patirti. Kaip pati rašei, kad knygose ieškai jausmų ir grožio, o kiti tuo tapu ieško aštrių pojūčių ir adrenalino, mistikos ir nežinomybės, galų gale pagaugais einančios odos. Juk dažniausiai kai sprendžiam apie knygą, ją vertiname jausmais, kuriuos ji mums sukėlė ir sužadino. Taigi kiekvienam savo

Na aš tik pasmalsavau nieko nenorėdama įžeisti ir papiktinti. Tiesiog man iš tiesų iškylo toks klausimas.
Atsakymą kaip ir gavau (išskaičiau iš jūsų komentarų) - skaitot detektyvus pramogai (aštrūs pojūčiai, adrenalinas ir pan.). Tiesa, tų aštrių pojūčių, adrenalino juk galima gauti skaitant ne tik detektyvus. Kad ir istorinuose romanuose, knygose apie karą, holokaustą ar pan. ojojoj kokių scenų būna , kad paskui sunku jas ir užmiršti.
Va mistikos ir nežinomybės ir aš ieškau knygose, užmiršau paminėti (bet ji irgi nebūtinai slypi tik detektyvuose).

Neįsivaizduoju kaip toks pasamprotavimas galėtų įžeisti. Juk visai įdomi diskusija išeina, kas ir kokių pojūčių bei išgyvenimų ieško knygose. Va šovė tokia mintis, kodėl dar skaitomi detektyvai, nes jie suteikia galimybę žvilgterėti į žmogžudžio pasąmonę, paieškoti motyvacijos visam tam smurtui.


O aš "įpuolusi" į Herta Muller "Šiandien būčiau geriau savęs nesutikusi". Vakar vos atsiplėšiau. Labai patinka. Ir tas jos rašymo stilius vienu srautu, labai žavi.

taip,ta pati.Turėjau omeny knygų panašumą,ne vien ,kad liūdnos,panašus laikmetis,panašūs likimai...man patinka tokio stiliaus knygos,tas laikmetis,visi tokie mandagūs,vien tik tamsta tamsta iš tos pačios operos dar prisiminiau Zažicka Irena"Laukinukė"-tokia miela knygutė


paskaityk Harlan Coben'ą,tikrai patiks

Vakar pabaigiau "Viešnia iš šiaurės"-labai patiko,tokia paprasta,be jokių painių išvedžiojimų...ir liūdna tikėjausi kitokios pabaigos

Čia mano motyvacija tokioms knygoms. Man neįdomu "kas?", įdomu tik "kodėl?", užtat net nebandau jokių žudikų spėt. Ir labai nusiviliu detektyvu jeigu nerandu man priimtino paaiškinimo kam visas tas smurtas. Va taip man buvo su "Purpurinėmis upėmis" - tokia galinga pradžia, herojų policininkų personažai neįtikėtinai ryškiai "nutapyti", o pabaiga - žudikų motyvacija - tokia silpna ir neįtikinama...

Labas rytas


O aš visgi manau, kad pasikapstymui po žmogžudžių ir kitokių maniakų pasąmonę visai tinkami ir psichologiniai trileriai. Ir bent man jie įdomesni už detektyvus, labiau įstringa ir skaityt juos galima ne po vieną kartą. Kad ir tas pats Fowles "Kolekcionierius" - netgi labai įtikino. Arba "Kvepalai" (pačios knygos dar neskaičiau, bet filme juk irgi viskas turbūt daugmaž taip pat). Patikslinu, knygą "Kvepalai" nežinau kokiam žanrui priskirti, aš jos nė neskaičiusi. Na bet kad ne detektyvui tai tikrai.



Vat negalėčiau pasakyti, kad man patinka tas laikmetis, kai visi mandagūs ir pan. Man kaip tik labiau patinka skaityti apie audringas asmenybes.

caralaite, su gimimo diena!!!! Ach va kodel siandien privaletum kazka kita veikti. Bet kodel? Ateik, atsvesim knygiu bury

caralaite, su gimtadieniu