Knygos, knygos, knygos...

Sveikos

Baigiau skaityti "Užsimerk, atsimerk" net nežinau ką apie ją pasakyti, nepaliko didelio įspūdžio, gal dėl to, kad ilgai ją skaičiau su pertraukom, gal dėl to, kad nedaug esu išvis detektyvų skaičiusi.. man ji ištempta pasirodė, kartais buvo nuobodu, bet pabaiga visai nieko, palikta intriga
Dabar skaitau Anne Rice "Kastratai", labai didelė knyga kol kas patinka. buvau nustebinta nes galvojau kad kastratai nieko negali daryt, na lovoje, bet pasirodo kad dar ir kaip gali
Ir dar pradėjau G. Orwell "Animal Farm" bandysiu įveikt originalo kalba, įdomu kaip seksis

Beje, gal čia yra Ray Bradbury gerbėjų? "Pienių vynas" patiko, galvoju, ar verta skaityti "Sudie, vasara". Gal kas gali patart iš patirties?

Aš "Užsimerk, atsimerk"neseniai buvau pradėjusi skaityti, bet labai nemaloniai nuteikė tos mėsinėjimo scenos knygos pradžioje Pajutau, kad bent šiuo momentu man tai visgi neįdomu, ir nenoriu apie tai skaityt. Girdėjau, kad pabaiga gera, bet knyga tai stora, visgi nusprendžiau nesikankinti su ja vien dėl pabaigos
Beje, skaitydama prisiminiau, kad Masako šią knygą gyrė ir lygino su "Miserere" ( "Užsimerk, atsimerk" naudai). Tai biškutį nustebau, bet vėlgi, dėl skonio nesiginčijama. O ir mudviejų skoniai totaliai nesutampa

O Anne Rice "Kastratai" man labai patiko Beje, jau minėjau, bet dar kartą pasikartosiu , rekomenduoju ir šios knygos ekranizaciją tuo pačiu pavadinimu.

Caralaite normaliai mane įspėjo nepulkit labai jos jau einu į pabaiga su Allende,jaučiu šen pabaigsiu,o ryt jamsiu Wassmo "Dinos knyga",įdomu kaip bus su šia knyga,nes TORA ne itin apžavėjo,bet ir nenuvylė,tokia per viduriuką. Stebiuosi kaip man Allende knyga patinka,juk ten nėra labai daug dialogų,bet vistiek patinka.

Alliot skaičiau dvi knygas, lietuviškai išversta yra viena iš jų- "Eik po velnių, mielasis". "Madame" serijos tipo knygos apie moterų gyvenimą- meilė, darbas, draugės ir panašūs dalykėliai su trupučiu kriminalo. Negaliu sakyt, kad nebuvo įdomu skaityti, visai smagios knygos, bet kažkokios didelės vertės tikrai neturi. Lietuviškų vertimų už 40 litų tikrai nepirkčiau, bet kai pati mokėjau po kelis kitus, tai nesigailiu. Visai tinkamos atsipalaidavimui.

O "Agnes Grėj" irgi turbūt galima pavadinti moteriška knyga, bet, aišku, visai kitokia. Tai ir meilės istorija, ir jaunos guvernantės gyvenimo "ypatumai" 19 a. Anglijoje. Ganėtinai rami, lėta knyga. Man patiko, bet manau, kad daug kam ji gali pasirodyti nuobodi.

aha, nors tema slyksti ir baisi, bet Uzsimerk, atsimerk buvo grynas pavyzdys, kad man svarbiau ne kas rasoma, o kaip rasoma Tiesiog labai patiko ir itrauke pats rasymo, pasakojimo stilius, buvo labai idomu

Merginos, labai aciu, kad taip geranoriskai visos siulotes kazka paskolinti

galvoju, kad mielai pasiskolinciau koki gera trileri ar detektyva Bet nelabai juose nusimanau, tai nelabai zinau, ko prasyt

dar visai noreciau siu knygu:
Alvtegen "Geda"
Wassmo Dinos trilogijos dvi paskutines dalis arba Toros trilogija
Abdolah "Mecetes namai"
Wallace "Jis sako taip"
Falcones "Juros katedra"
Colleen McCullough "Morgano kelias" arba "Angelelis"

na man irgi atrodo kad neverta skaityt vien dėl pabaigos, nes knyga tikrai stora, man labai patiko šios autorės "Erškėčių paukščiai" Tai noriu ir kitas jos knygas perskaityt nesu skaičiusi "Miserere" tad negaliu nieko sakyt, bet juk kiekvieno skpnis skirtingas, kas vienam patinka kitam gali visai nepatikt

Butinai kai perskaitysiu, reikės pažiūrėti filmą, bet manau, kad ilgokai aš ją skaitysiu, labai didelė jos apimtis

Sveikos, greit jus temas varot, atsilikau..

as pastaruoju metu pabaigiau Samuel Shem "Dievo namus", tai kaip ir sakiau anksciau, patiko. Mama atsiunte to paties rasytojo "Vargo kalna", tai patinka dar labiau negu pirmoji. Maziau sekso scenu ir absurdo detaliu, daugiau charakteriu psichologijos o tarpe tarp ju perskaiciau Irvingo "Vidutinio svorio santuoka". Skaitesi lengvai ir maloniai, bet perskaicius knyga pasvarsciau, kad visgi pagrindines minties, gijos jai truko. Nors man ir idomu pro rakto skylute stebeti zmoniu santykius knygose, filmuose, bet visgi galejo kazkas originalesnio buti. Bet i Irvinga nespjausiu ir ateity.

O siaip dziugu, kad yra tokia tema, cia tiek daug negirdetu man knygu aptariama, malonu zinoti, kad siais laikais yra ne tik skaitanciu, bet ir besidominciu literatura savo malonumui zmoniu, saunuoles!

laba.


pamenu, pusę knygos pražliumbiau.
o, ,,Mažmožių.." dar nepradėjau.


na, su nuolaida tai apsimoka, nors pilna kaina nepirkčiau. Vidutine knyga

Seniai rašiau tokį blogą atsiliepimą

Jodi Picoult ,,Kita širdis”

Po netrumpos pertraukos į rankas vėl pasiėmiau Jodi Picoult knygą. Lyg šiol buvau skaičiusi keturis jos romanus, kurie daugiau ar mažiau, bet patiko. Deja, bet šį sykį autorė mane nuvylė- ,,Kita širdis” manęs nė kiek nesužavėjo ir neįtraukė.

Tiesa, prieš paimdama knygą, buvau prisiskaičiusi įvairių komentarų, juose radau ir pastebėjimų, kad ši knyga panaši į visai kitokias knygas rašančio Stephen King romaną ,,Žalioji mylia”. Bet visai aš apie tai buvau užmiršusi, kol pati nepradėjau skaityti ir atrasti panašumų. O jie akivaizdūs: kalinys, pasmerktas mirties bausmei, nužudė mergaitę (o ,,Žaliojoj mylioj” ar tik ne dvi mergaites?), darantis stebuklus (net ir tie panašūs)… Galbūt yra ir daugiau panašumų, tik tiek, kad jų neprisimenu. O vieno nenoriu atskleisti, nes tas faktas atskleidžiamas einant istorijai į pabaigą (nors nuspėti galima labai greitai). Negana to, kad yra panašumų, tai autorė knygoje ne kartą pamini ir patį rašytoją… Jei nesate susidūrę su ,,Žaliąja mylia”, jums šis panašumas nieko nereikš. Bet kuriuo atveju tie stebuklai visai netinka šiai knygai, netgi šiai autorei. Galbūt šiais laikais ir populiarios fantastinės knygos, bet tie, kurie skaito J. Picoult, iš jos tikisi tikroviškų istorijų. Tiesa, net ir vienas iš pagrindinių veikėjų kunigas šią istoriją pavadino prastu fantastiniu filmu. Tik kad pastebėjo per vėlai- tik peržengus 300-ąjį puslapį. Kas dar? Pabaiga aiški, kad ir kaip stengiamasi viską supainioti, be abejo, šiek tiek įpinama meilės, netgi humoro. Bet viskas man per daug dirbtina ir neįtikima, o dar tai, kad kunigas, advokatė, dar kažkas įsivėlė į visą šią bylą dėl, sakyčiau, netgi savanaudiškų paskatų… Pabaiga apskritai netgi absurdiška.

Gerai, kad neatrodytų taip jau blogai, pasakysiu, kad ši knyga ne tokia ir beviltiška (mano nuomone). Įdomūs dialogai ir pasamprotavimai apie religijas (neskaitant ,,spangimo” apie atėjusį Mesiją), mirties bausmę, jos (ne-)reikalingumą ir t.t. Na, ir aišku, klausimai: ar leistum, kad vaikui būtų implantuota žudiko širdis? o gal leistum vaikui mirti? ar gali atleisti žmogui, nužudžiusiam tavo artimuosius? ir t.t.

Nerekomenduoju, nebent labai patiko visos J. Picoult knygos.. Gal tada ir ši patiks.

Citata:

,,Kai esi kitoks, kartais nematai milijonų žmonių, kuriems tu priimtinas toks, koks esi. Tepastebi tą vienintelį, kuriam esi nepriimtinas.” (48 psl.)

Tulpe, liux atsiliepimas. Nepaviliojai skaityt , tuolab, kad ir Zaliaja mylia esu skaicius.
Papildyta:
Ingenai, ar ne tu ieskojai Stambulo pavaininkes - pardavineja, matei?

Sveikos, knygės

Tik norėjau pasakyti, kad knygų neapleidau, skaitau (nors ir trūksta šiam malonumui laiko ), bet kad neužimčiau vietos, galite braukti mane iš sąrašų, bet jūsų temukę visada paskaitau

Taigi nusipirkau šiandien "Dinos knygą" .
Pas mus maximoj nėra "Numylėtųjų kaulų", gal išpirko, bet ir gerai, nes dar būčiau susigundžius pagalvojau geriau nusipirksiu savaitgalį "Užsimerk, atsimerk" . Labai noriu perskaityt
Skaitau "Penki ketvirčiai apelsino", dar tik apie 60 psl. teperskaičiau, bet kol kas taip nuobodu, sunku skaityti, net netraukia Gal ne mano skonio toks tarsi dienoraštis, net nežinau..
Manau nemažai kas iš jūsų skaitė, ar patiko?