Niekad nefotografuoju lėktuve, kadangi skrydis man kaskart- moralinis išbandymas , bet šįkart nesusilaikiau:
Paradoksalu, bet iš plius 30 karščių Lietuvoje atskridome į plius 15 Maljorkoje, buvo debesuota ir beveik kasdien lijo. (Oi kaip vėliau pasigailėjau iš lagamino paskutinę minutę išėmusi savo šiltą striukinę liemenę...). Internetu buvome užsisakę mašiną, Ford focus automatą. Na ką, susirandam savo autonuomos punktą (jei kam aktualu - internete užsakinėjau per Do you spain, jie užsakant internetu neima jokio avanaso anei kreditinės kortelės numerio, mokėjimas tik atskridus), po paieškų aikštelėje randame ir mašiną, susikraustom su lagaminais, vaikais, sėdu prie vairo ir....ups, staigmena - pasirodo, čia joks ne automatas...O mechaninės nevairuoju. Grįžtam atgal į punktą ir bandom aiškintis, ko rezultate vėl su visais lagaminais ir vaikais iš kito aikštelės galo kraustomės į Citroen C4 Picasso.
Didesni mašinos gabaritai buvo išbandymas serpantinuose ir požeminėje prekybcentrio aikkštelėje, ir labai pravertė talpinant trijų suaugusių ir dviejų vaikų mantą :
Mūsų viešbutukas Alkudijoje:
Viešbutį užsakinėjom savarankiškai, nes iš tai datai agentūrų siūlomų variantų niekas netiko. Penkiems asmenims dviejų miegamųjų, dviejų sanmazgų, terasos, balkonėlio ir svetainės su virtuve numeris be maitinimo savaitei kainavo 1300 lt. VIešbutukas labai nedidelis, kiek viš 30 kambarių, labai jaukus, paprastas, švarus. O kadangi dar ne sezonas, tai ir apytuštis - irgi privalumas Tik toloka iki jūros - spėjome, kad bus apie 900m, bet buvom su mašina, tai atstumai negąsdino. Beje, garso izoliacija Maljorkos viešbučiuose tikrai nekokia, panašu, kad jos net nėra - girdisi viskas, kiaurai. Džiaugiausi, kad mūsų viešbutis tik dviejų aukštų, o ne dešimties...
Mūsų terasa su vaizdu į baseiną, labai liuks variantas su vaikais:
Virtuvės zona:
Papildyta:
Alkudijoje yra gan jaukus senamiestis, su siaurutėmis gatvytėmis, žydinčiais kiemeliais..
Kaktusynas
Tvirtovė:
Berniukas ir šventiškai nusiteikęs šuo:
Papildyta:
Alkudijos paplūdimys:
Ir jo gyventoja:
Dar viena tvirtovė
Laiveliai:
Kitos dienos kelionės tikslas buvo Safari zoo, t.y. pamalonint vaikus. Pakeliui radome užeigėlę su visokiausiais gyvūnais, didžiam dukros džiaugsmui
Radinys, su kuriuo buvo ypač sunku atsisveikint:
Raguočiai iš safari:
Neturiu daugiau nuotraukų šia tema, tai tik trumpas įspūdis - smagiausia buvo, kai pro atvirą langą įlindo zebro galva, dukra jį glostė, šėrėm obuoliu. Bjauriausia buvo, kai reikėjo tą zebrą kažkaip iškrapštyti lauk, kad galėtume judėti pirmyn - o lauk krapštytis jis nenorėjo. Vieniems lankytojams mašiną nutūpė gan nemažos beždionės, gal ir nebloga atrakcija. Mes, bijodami mašinos apgadinimo rizikos, nesustojom prie jų.
Šalia safari yra nedidelis zoosodas, galioja tas pats bilietas.
Radinys, su kuriuo buvo ypač sunku atsisveikint:
Raguočiai iš safari:
Neturiu daugiau nuotraukų šia tema, tai tik trumpas įspūdis - smagiausia buvo, kai pro atvirą langą įlindo zebro galva, dukra jį glostė, šėrėm obuoliu. Bjauriausia buvo, kai reikėjo tą zebrą kažkaip iškrapštyti lauk, kad galėtume judėti pirmyn - o lauk krapštytis jis nenorėjo. Vieniems lankytojams mašiną nutūpė gan nemažos beždionės, gal ir nebloga atrakcija. Mes, bijodami mašinos apgadinimo rizikos, nesustojom prie jų.
Šalia safari yra nedidelis zoosodas, galioja tas pats bilietas.
Labai rekomenduoju aplankyti šalia Portocristo esančius Drakono urvus (Cuevas del Drach). Labai vykęs apšvietimas, nerealios spalvos, formos, atspindžiai... Gaila, kad juose komerciniais ar gamtosauginiais tikslais draudžiama fotografuoti, todėl įmetu porą ne savo darytų foto iš ineto:
Labai gražus ir įspūdingas muzikantų pasirodymas - tamsoje iš požeminio Martelio ežero po stalaktitų skliautu pamažu išnyra ir lėtai juda trys žiburėliais puoštos valtys, vienoje jų - gyvai atliekama muzika
Važiuojant į urvus reikia žinoti, kad turistai įleidžiami ne bet kada, o tik tam tikromis valandomis - kiek pamenu, 10,12,14,17, taigi atvykus gali tekti luktelti.
Pakeliui į urvus, jei nesupainiojau - Can Picafort miestukas:
Portocristo paplūdimys:
Man jis nelabai patiko - nedidelėje įlankėlėje, mažiukas, siauras.
Labai gražus ir įspūdingas muzikantų pasirodymas - tamsoje iš požeminio Martelio ežero po stalaktitų skliautu pamažu išnyra ir lėtai juda trys žiburėliais puoštos valtys, vienoje jų - gyvai atliekama muzika
Važiuojant į urvus reikia žinoti, kad turistai įleidžiami ne bet kada, o tik tam tikromis valandomis - kiek pamenu, 10,12,14,17, taigi atvykus gali tekti luktelti.
Pakeliui į urvus, jei nesupainiojau - Can Picafort miestukas:
Portocristo paplūdimys:
Man jis nelabai patiko - nedidelėje įlankėlėje, mažiukas, siauras.
Tolesnis tikslas - Lluc vienuolynas ir Valdemosa.
Kelionė iki vienuolyno buvo "serpantininė", bet to nesijautė, kadangi keliukas apaugęs medžiais, atvirų skardžių - vos keletas. Tiesa, viename posūkyje teko "laimė" prasilenkti su turistiniu autobusu, tai... Kelias į Formentorą buvo nepalyginamai ekstremalesnis, mano nuomone.
Vienuolynas:
Vidinis kiemas:
Sužavėjo vienuolyno botanikos sodas - kamerinis ir labai meditatyvus, tiek vaizdais, tiek garsais Gaila, nuotraukose nesimato nuotaikos ir tikro vaizdo:
Papildyta:
Prisimeditavę judam toliau, link Fornalutx miestuko. Serpantinuose užklumpa tikra liūtis, pro langus nieko nebesimato , pravažiuojam aikšteles su panoraminiais vaizdais nestodami. Miestelyje tenka slėptis nuo lietaus ir laukti, kol nors kiek prasigiedrys, taigi, keli kiek paniukę atšiaurūs vaizdeliai:
Miestukas laabai gražus, tik - didelė problema su mašinos parkavimu, per jį eina pagrindinis siauras kelias, kuriame beveik visur stovėti draudžiama, o kelios mažos aikštelės - perpildytos..
Papildyta:
Valdemosa:
Buvo jau pavakarys, taigi skubėjom į vienuolyną, kuriame 1838 m. žiemą gyveno Sand ir Šopenas. Pats vienuolynas man didelio įspūdžio nepaliko, išskyrus tai, kad galėjau kiek tinkama apžiūrinėti iškabintus Šopeno rankraščius su visais taisymais ir kūrybinių kančių pėdsakais, kas man, kaip profesionalei, buvo gan įdomu.
Iš vienuolyno terasos:
Papildyta:
Paskutinės dvi atostogų dienos buvo netinkamos keliauti - vieną jų ištisai lijo, tai prasivaikščiojom per parduotuves ir turgelius. Beje, jei kas nežinojo - pigiausias pard. tinklas Maljorkoje, kaip ir Kanarų salose, yra Mercadona. Joje vienintelėje radome krevečių, labai skanu vakarienei Gal bus aktualu ilgaplaukėms - Mercadonoje užsipirkau plaukams priemonių iš Stylius serijos, labai neblogos, mano ilgus sausus plaukus atgaivino. Statant mašiną požeminėje aikštelėje, svarbu bilietuką, kurį duoda įvažiuojant, pasiimti į parduotuvę ir pateikti kasoje - preišingu atveju iš aikštelės neišvažiuosite. Paskutinę dieną netikėtai nušvito saulė, tai ją išnaudojom pliažinimuisi, deginimuisi (pagaliau..) ir kitiems panašiems pasyvių atostogų malonumams.
Tiesk įspūdžių, jei vėliau ką dar prisiminsiu - pridursiu.
Kelionė iki vienuolyno buvo "serpantininė", bet to nesijautė, kadangi keliukas apaugęs medžiais, atvirų skardžių - vos keletas. Tiesa, viename posūkyje teko "laimė" prasilenkti su turistiniu autobusu, tai... Kelias į Formentorą buvo nepalyginamai ekstremalesnis, mano nuomone.
Vienuolynas:
Vidinis kiemas:
Sužavėjo vienuolyno botanikos sodas - kamerinis ir labai meditatyvus, tiek vaizdais, tiek garsais Gaila, nuotraukose nesimato nuotaikos ir tikro vaizdo:
Papildyta:
Prisimeditavę judam toliau, link Fornalutx miestuko. Serpantinuose užklumpa tikra liūtis, pro langus nieko nebesimato , pravažiuojam aikšteles su panoraminiais vaizdais nestodami. Miestelyje tenka slėptis nuo lietaus ir laukti, kol nors kiek prasigiedrys, taigi, keli kiek paniukę atšiaurūs vaizdeliai:
Miestukas laabai gražus, tik - didelė problema su mašinos parkavimu, per jį eina pagrindinis siauras kelias, kuriame beveik visur stovėti draudžiama, o kelios mažos aikštelės - perpildytos..
Papildyta:
Valdemosa:
Buvo jau pavakarys, taigi skubėjom į vienuolyną, kuriame 1838 m. žiemą gyveno Sand ir Šopenas. Pats vienuolynas man didelio įspūdžio nepaliko, išskyrus tai, kad galėjau kiek tinkama apžiūrinėti iškabintus Šopeno rankraščius su visais taisymais ir kūrybinių kančių pėdsakais, kas man, kaip profesionalei, buvo gan įdomu.
Iš vienuolyno terasos:
Papildyta:
Paskutinės dvi atostogų dienos buvo netinkamos keliauti - vieną jų ištisai lijo, tai prasivaikščiojom per parduotuves ir turgelius. Beje, jei kas nežinojo - pigiausias pard. tinklas Maljorkoje, kaip ir Kanarų salose, yra Mercadona. Joje vienintelėje radome krevečių, labai skanu vakarienei Gal bus aktualu ilgaplaukėms - Mercadonoje užsipirkau plaukams priemonių iš Stylius serijos, labai neblogos, mano ilgus sausus plaukus atgaivino. Statant mašiną požeminėje aikštelėje, svarbu bilietuką, kurį duoda įvažiuojant, pasiimti į parduotuvę ir pateikti kasoje - preišingu atveju iš aikštelės neišvažiuosite. Paskutinę dieną netikėtai nušvito saulė, tai ją išnaudojom pliažinimuisi, deginimuisi (pagaliau..) ir kitiems panašiems pasyvių atostogų malonumams.
Tiesk įspūdžių, jei vėliau ką dar prisiminsiu - pridursiu.
puikios nuotraukos
Grazuuu
Aciu uz idomu pasakojima ir grazias nuotraukas. As tai pat planuoju rugpjuti vykti i Maljorka,tai mane viskas labai domina
Nors visai netraukia jokios Maljorkos(kaip ir Turkijos ir etc.),tačiau jūsiškė Maljorka tiesiog sužavėjo Ačiū labai už pasakojimą ir nuostabius vaizdus
Aciu uz grazu pasakojima;) Praeitais metais rugseji ir mes cia buvome..gera prisiminti.sis rugsejis Alikanteje