Sibiro haskiai

Tai paskaitykit atidžiau, kad viską mokino iš naujo: nuo darymo lauke iki komandų. Nepanašu, kad dingsta 20 - 60 min.

"Paprastai epilepsija vadinami pasikartojantys traukuliai. Gyvūnui traukuliai gali pasireikšti tik vieną kartą gyvenime. Jeigu tie priepuoliai laikas nuo laiko kartojasi – tai vadiname epilepsija. Traukuliai – tai smegenų ligos požymis. Dauguma traukulių yra trumpi, ir tinkamai gydant gyvūnas gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau traukuliai yra rimtas sutrikimas ir gali sukelti pažeidimus smegenyse. Jeigu priepuolis trunka ilgiau kaip 30 minučių yra didelė tikimybė, kad smegenyse atsiras nebepataisomų rimtų smegenų pažeidimų. Jie gali pasireikšti kaip asmenybės sutrikimas, atminties praradimas išmoktiems dalykams (paklusnumui, komandoms). Kartais tokie traukuliai gali sukelti komą. Dėl intensyvaus raumenų aktyvumo smarkiai pakyla kūno temperatūra, gyvūnas kvėpuoja netolygiai. Pasitaiko atvejų, kad traukuliai sukelia tokį stresą gyvūno organizmui, jog jį ištinka širdies smūgis ir jis miršta. EPILEPSIJA NEPAGYDOMA. Galima tik suretinti priepuolius – tinkamai parinkus vaistus priepuolius galima suretinti iki 1-2 per metus (taip pat informacijos apie epilepsiją rasite čia).

Traukulių metu šuo gali nevalingai šlapintis, užverčia akis, purtosi galūnės ir visas kūnas. Po kai kurių priepuolių kai kuriems šunims nebūna jokių “poepilepsinių” požymių. Šuo atsikelia, pašlitinėja 5-20 min ir dažniausiai laksto kaip lakstęs. Vemti, viduriuoti ar nevalgyti nėra būdinga prie epilepsijos, net po priepuolių praėjus keletui valandų šunys noriai ėda. Jei priepuoliai būna ypač sunkūs ir ilgai trunkantys – šuo ilgai būna išsekęs. Pasekmės: nors ir nežymiai, bet nuolat lėtėja reakcija, šuo darosi sunkiau prognozuojamas, neretai irzlus ir piktas. Vis dėlto tokius pokyčius galima pastebėti pusmečio, metų bėgyje, jei priepuolių nebūna labai daug."

Šaltinis

Kiek žinau šunų epileptikų (keletą ir tokių, kuriuos turėjo užmigdyti, nes iš priepuolio tiesiog "neparėjo"), tai tikrai suprantu šeimininkus. Sunku labai. Ir širdį skauda, kai matai, kad tavo mylimam gyvūnui blogai, ir šuo kankinasi - atmintis neprapuola 20 minučių. Ji dingsta ilgesniam laikui. Šuo pratinasi nedaryt balų namie iš naujo, dažnai neatpažįsta šeimininkų, elgiasi su jais agresyviai, puola, nepasitiki, bijo.

Ko pykstates , geriau mylekime savo augintinius tokius kokius turime, nes jie geresni už mus bet kokiu atveju .

Paskaičiau žinutes, tai bent man pasirodė neįprasta, kad 3.5 mėnesio šuniukas traukulius turi. Kiek su vetais kalbėjau ir pati domėjausi, tai idiopatinė epilepsija dažniausiai pasireiškia jau vyresniems, 1-5 metų šunims. Aš bent paprasčiausius kraujo ir parazitų tyrimus padaryčiau, juk nedaug jie kainuoja.
O šiaip traukulius sukelti gali labai daug kas... Kai pradėjau skaityti, tai atrodo, kad sąrašas begalinis.
Dariau tokius tyrimus:

pilną kraujo (svarbu gliukozės kiekis, kepenų rodikliai...)
šlapimo
išmatų
kompleksinį dėl širdies kirmino, laimo ligos ir ehrlichia

skydliaukės
toksoplazmozės

Toksoplazmozės ir skydliaukės pati paprašiau, nes norėjau visus įmanomus tyrimus padaryti, kad nors menkiausią šansą būtų galima atmesti. Žodžiu, viską ištikrinau, jau toliau nebent tomografijos visokios, bet kainos kosminės, ir tai nebūtinai kažkas paaiškės Gerai bent tiek, kad nieko nerado, tik įtarimą dėl šlapimtakių infekcijos. Tai antibiotikus maitinu dabar.

Dėl cinko... Vitaminų/ mineralų trūkumas gali sukelti traukulius. Cinko taip pat, jis juk svarbus smegenų darbui. Ir studiją esu radusi, kad cinko nepakankamumas gali būti siejamas su šunų traukuliais. Teoriškai galima pasamprotauti, kodėl haskiai apskritai į epilepsiją yra linkę, gal tai susiję su tomis pačiomis problemomis, kurios lemia ir cinko nepakankamumą.



Aš dar skaičiau, kad trūkstant B grupės vitaminų ir kailis gali šiurkštus pasidaryti, daugiau šertis, ir traukuliai atsirasti. Manau, sausu maistu maitinant reiktų ypač atkreipti dėmesį.



Leeloo irgi kaip nesavas po priepuolio buvo, akys negyvos, atrodo, negali nuspėti, ką padarys. Grybštelėjo dantimis, kai bandžiau padėti. Ačiū dievui, vienintelis pašalinis poveikis kol kas matomas tai nuovargis. Neįsivaizduoju, kaip jums sunku buvo vėl visko mokytis, kiek streso, ypač su mažu vaikeliu

Taigi, kad tas šuniukas per jaunas tikrajai epilepsijai. Plius - šeriamas ir kažkokiais papildais girdomas visiškai aklai, kažkas iš lempos patarė, ir jau šeria kalciu O ar jis gauna būtinų medžiagų, nežinia.
Taip pat matau didelę problemą tame, kad veterinarai dažniausiai visus panašiai atrodančius priepuolius nurašo tikrajai epilepsijai, ir nepataria net daryti tyrimų. Nors iš tikrųjų juk idiopatinė epilepsija turėtų būti diagnozuojama atmetimo būdu, t. y., jei ištyrus viską, kas įmanoma, nerandama kitos priepuolių priežasties, tuomet taip, galima sakyti, kad tai idiopatinė epilepsija (ta pati, kuri neišgydoma ir paveldima), ir tiesiog visą gyvenimą girdyti šunį vaistais, kurie padeda išvengti priepuolių. Suprantu, kad tyrimai kainuoja, ir gali neduoti jokio rezultato, tad daugelis ir numoja ranka.
Įdomiai atrodo ta priepuolių priklausomybė nuo mitybos (RAW vs sausiakas). Visai nenustebčiau, kad haskiams tai ypač svarbu, turint omeny jų specifinius mikroelementų poreikius.

Dar dėl to kalcio prisiminiau... Mano šeimos draugas, žmonių gydytojas, kalbant apie šunų epilepsiją prasitarė, kad kartais atsiranda traukuliai, kai kalcis nusėda smegenyse. Viena to priežasčių yra per didelis kalcio vartojimas. Tad gali būti, kad ir šunims pasitaiko tas pats.

Bandymų metodu Argai B grupę vitaminų atmetėm - toks vaizdas, kad smegenys ir taip sudirgusios, ir papildomos stimuliacijos B grupe jai iššaukia dar stipresnius priepuolius. Dėl to sakyčiau su B grupe epileptikams reikėtų atsargiai

O erkių buvę? Kaune berods buvę epilepsijos atvejų dėl jų...pataisykite jei klystu.
O šiaip jei mažam šuniukui dar visokius papildus aklai šeria, tai verta panagrinėti ir jo maistą. Gal dubliuojasi medžiagos, papilduose ir maistelyje ir kažko gauna arkliškom dozėm...Kad ir to paties cinko. O dar jei namuose pvz sienom užkandžiauja, perdozavimas garantuotas...

Praneškie, jei žinosite naujienų. Pastaruojų metų daug neaiškių ligų "vaikšto", предупрежден - вооружен...

Kad vakar kaip tik skaičiau, kad nėra įrodyta, kad babeziozė gali sukelti epilepsijos priepolius: "Nėra įrodyta, kad babezijos kaip nors paveikia nervinį audinį ir nervų funkcijas (o epilepsija, pirmiausia, yra nervinė, smegenų liga). Įtarimas, kad po 1-2 mėn. po babeziozės persirgimo babezijos įtakoja epilepsijos priepuolis, yra ginčytinas. Babezijos neįtakoja nei pirminės, nei antrinės epilepsijos priepuolio. Babezijos gali pakenkti inkstų, kepenų funkciją. Todėl patartina praėjus kuriam laikui po pasveikimo po babeziozės pasidaryti kraujo tyrimus – išsitirti inkstų, kepenų funkcijas."

O kaip dažnai galima su tokio tipo šukomis šukuoti?

http://lh5.ggpht.com...EvB6UYcKV6xtTBR

kai seriasi sukuoju ir po dukart dienoj. svarbu ziuret, kaip sukuoji ir nenulauzyt plauko, "neskust" suns, nes teko ma tyt savotisku nusukavimo variantu

Furminatorius smarkiai "traukia" pokailį ir atrodo neįmanoma, kad jis kada nors baigtųsi. Mieliau vadovaujuosi principu geriau trumpai ir dažnai, ir šunėms tai ne kančia, o atvirkščiai, patinka.