QUOTE(kykute @ 2012 03 20, 09:41)
Vienas iš mano pažįstamų ilgiausiai epilepsija sergančių vaistus geriančių šunų - SM narės Eiryn Arga. Ji tikrai gali pasidalinti patirtimi.
Dabar bandome maisto teoriją (užkabino šitas variantas, iš tikrųjų priepuoliai padažnėjo, kai šeimininkė grįžo prie šėrimo sausu maistu):
Kadangi buvom ištraukti iš pogrindžio

Galim pasidalinti patirtimi. Argai šiuo metu 3,5 metų, pirmas priepuolis buvo maždaug pusės metų šuniukui iškart po pirmos rujos ir po pirmos babeziozinės erkės. Pradžioj traukuliai buvo labai reti, vienas, po poros mėnesių kitas, sekantis vėl po poros mėnesių, tada po mėnesio. Tuomet buvo pradėtas vartoti phenoberbitalis, kurį laiką pagėrus ir priepuoliams nekankinant buvo nuspręsta bandyti po truputį nutraukinėti vaistus, per kelis mėnesius nutraukus vaistus ir praėjus trims savaitėms po nutraukimo užpuolė priepuolių virtinė, nebeprisimenu ar tai vyko dvi paras ar tris, bet prisimenu tiek, kad priepuoliai pastovūs, kas tris valandos kaip laikrodukas, dieną - naktį. (Panašiai tuo metu pradėjom maitinti pagal RAW) Po tų priepuolių buvo baisu, šuo pamiršo praktiškai viską, nuo iki. Tapo mažu šuniuku didelio kailyje, reikėjo mokinti iš naujo daryti reikalus lauke, visų betkokių namų taisyklių, visko visko. Buvo sunku. Bet kadangi namuose dar vienas šuo, puikiai mokėsi visko būtent iš jo. Įvairiausi tyrimai visada būdavo normos ribose, buvo daryti ir iškart iškart po priepuolio niekas nepakitę. Vaistų dozę nuo to laiko geriam praktiškai visada vienodą - kasdien. Po to metai laiko be jokių priepuolių (maitinomės raw, vaistai be abejo kasdien). Šuo visiškai normalus, dalyvauja varžybose, aktyviai sportuoja. Tada aš pastojau ir negalėjau nei pagalvoti apie mėsų tvarkymą, nuspręndėm kuriam laikui pereiti prie sauseko. Po maždaug penkių mėnesių maitinimo sausiuku vėl atsirado priepuoliai, vaistų dozę didinom kiek galėjom, nebepadėjo. Priepuoliai pradėjo kartotis kasdien, su kiekvienu jų Arga vėl išsitrindavo kokia nors dalis prisiminimų. Praktiškai netekom vilties, nes vaistai nebegelbėjo, priepuoliai kartojosi, šuniui blogėjo. Tuomet atradom būtent tą straipsnį kur įdėjo kykute. Greitai greitai grįžom prie RAW ir visi priepuoliai išnyko kaip burtų lazdele mostelėjus. Grįžom prie pradinės vaistų dozės, gyvenam toliau laimingi ir nekankinami priepuolių.
Dėl pačių priepuolių po pirmojo ji buvo agresyvi, po visų jų akys būna tarsi laukinio žvėries, šuo dažniausiai būna pasimetęs, nesiorientuoja aplinkoje, netgi dažnai nepažįsta kurį laiką šeimininko. Per paskutinius priepuolius agresyviai puolė kitą mūsų šunį. Blogiausia sakyčiau tai, kad su kiekvienu priepuoliu dingsta dalis atminties, kurią reikia iš naujo kaskart sukurti, išmokinti, pripratinti iš naujo. Bet šuo gyvena pilnavertį gyvenimą. Jei kam kokių klausimų daugiau kils visada galit kreiptis až, papasakosiu ką žinosiu
Nes prieglaudinukas dar ne diagnozė!