Fotografijos pradžiamokslis

Reflektoriaus nepirkau, bet jei jus ne pries - prisijungsiu ir as

Kikirike
brumbrumai
dziustik
Akasha
maija

aišku ,kad ne prieš

Ir aš masčiau prisijungt, bet dabar kai nukėlėt į vėlėsnį laiką, tai atkrentu.

tai padarysim dar vieną meetą

hazelnut tai vilnius Tik, gaila, kad sekmadienį tai tikrai negalėsiu. Nors dar negaliu garantuot... jei spėsim grįžt....
šiaip man geriausia būtų pasiimt gal kurią kitą dieną...

aciu, kas pakomentavo mano visiskai pradziamoksliskus bandymus




man labai grazus, ypac pirmas ir trecias




Laukine, ir as labai noreciau pamatyti

http://www.flickr.co...s/49547436@N06/

<emigrante>, ziuriu musu antri vaikai panasiu laiku gime, tie patys rupestukai

joreta, Inesute reikejo viena pasodinti zoleje, kad nebutu mamos ar ko ten nukirstos galvos, batuku nosyciu gaila..., apacioje erdves daugiau kiek reiketu. O siaip, faina mergyte, grazia, placia sypsena

kristukass, pirmojoje drugeliu nuotraukoje nelabai tokiu kampu man drugelis ziurisi. Va jei su makro fotkintum tiesiai i "veiduka" butu idomu...
Antrojoje geros spalvos, sparneliu margumas visu grazumu matyti, tik pakadruociau, kad ne per viduri butu ir fone tos baltos demes fone virsuje nesimatytu.
Trecioji labiausiai patinka spalvu minkstumu, drugelio "poza", sparneliu ryskia spalva ir fono tvarkingumu
Super!

Laukine25, ar teisingai supratau? Atsikratei studijos? Na vasara suprantama, kad fotografavimo vietu padaugeja, plius galima fotkinti vestuves, krikstynas, isvaziuojamasias fotosesijas gamtoje ir pan., bet ziema... Nors galima vaziuoti pas zmones fotkinti...
Siaip tave labai suprantu... Ateina laikas kai permastai savo ejimo krypti, manau, paskutiniu fotosesiju ispudziai, emocijos, kitokios nuotraukos is ju, pastumejo tave tokiom mintim Tai gerai Judi i prieki... ieskai saves... kitokios... ir tai faina

Na pagaliau meet'ukas Reflektoriu jau turiu, bet butinai prisijungsiu....

Dabar apie Laukines gimdymo fotosesija Sorry iskart, kad neaikciosiu ir truputi pasikabinesiu .... Suprantu, kad buvo sunku ir jaudulys fotografuojant toki dalyka dare savo.... Tikrai nezinau ar padaryciau tokias foto(ta prasme, kad greiciausiai neiseitu taip graziai man perteikti), bet truputi pritruko man kitokiu kampu... iki tok kol leliukas pagimdytas, toks vaizdas, kad stovejai vienoj vietoj ir bijojai pasijudinti, nes visos fotografijos tuo paciu kampu ir tai truputi visa veiksma daro nuobodu.... Toliau jau kai vaikutis atejo i si pasauli, matyt atslugo itampa ir tu jau pradejai judeti tada pasidaro idomiau ziureti, nes ir is vienos ir is kitos puses daryti kadrai.... Siaip smagu, kad imazninai visas svarbias detales ir visa veiksma... Mamytei bus nuostabus prisiminimai

Ir gimdymo iamzinima as taip pat labai labai noreciau nufotografuoti... Nezinau kada pasitaikys tokia proga, bet tikiuosi, kad pasitaikys....
Dziaugiuosi ir uz tave Indre, kad turejai tokia galimybe ir manau kitakart padarysi dar geriau....

O siaip tu atsikratei studija, o manes neapleidzia mintis, kad man kaip tik reikia savo kampo... ne tiek studijos, kiek vietos, kur galeciau dirbti, tureciau pakankamai erdves ir galeciau save realizuoti... Labi pavargstu nuo vazinejimo i svecius ir ieskojimo tinkamu kampu.... Nors zmoniems savo namuose buna smagiau, Ipac jei fotografuojami mazuciai kudikeliai... Tai va ir sverstymuose iki rudens...

Laukine, perziurejau nuotraukas... kai tu rasydavai, ka tu manai apie gimima, labai pritariau tavo mintims, as jau po pirmojo gimdymo sakiau, kad tai pats nerealiausias, nuostabiausias jausmas, koki galima is viso patirti, buvau tokiam pakylejime po gimdymo. Antras kartas visai nesenai dar buvo, tas jausmas man dar neisbleses, su tokiu jauduliu ziurejau nuotraukas, jos taip gerai, graziai perteikia ta gimimo stebukla

Aš irgi buvau pakylėjime, nes pagaliau atsikračiau to pilvo ir pamačiau savo vaiką, bet gimdymas čia ne prie ko

aga, teisingai... Mane studija tiesiog pradėjo slopinti.. Pradėjo erzinti ta pati aplinka, tie patys daiktai, tie patys kampai.. taip, kampų daug, visaip galima fotografuoti, bet pradėjau jausti, kad slopina, kad tiesiog nebedžiugina.. Visada galima vėl išsinuomoti patalpas. Galėjau kooperuois su kažkuo kitu, bet tada noriu nuo pat pradžių ir kurti bei įrengti studiją kartu su tuo žmogum.. Nes kai viena viską padariau, tas jausmas, "mano" labai erzina. Sunku būtų tam žmogui, nes jis jaustųsi nejaukiai, svetimas, nedrąsu būtų keisti pagal save mano jau nustatytą tvarką.. Todėl gautųsi kaip ir nelygiavertiškas darbas, o jei nuomą mestumėmės kartu, nesinorėtų to žmogaus kažkaip riboti.. Aj, nežinau. Iš esmės, pradėjo nusibosti kai keičiasi tik veidai, o aplinka ta pati... Pagyvensim, pamatysim kaip bus toliau..



Dėkui, Akasha. Atsipalaidavusi nebuvau anei akimirkai. Nei kai gimdė, nei kai gimė, nei kai išvažiavau iš ligoninės. Man tai yra siaubingas stresas, absoliuti energijos bomba. Po šiai dienai bandau išeiti iš tos būsenos, todėl atsipalaidavimo nebuvo nė sekundei. Kai rašiau įspūdžius, iškart sakiau, kad kol gimdė, kampų buvo labai nedaug, nes nėštukė gulėjo šonu, todėl taikiausi prie situacijos, negalėjau sukinėt jos ar kažkaip koreaguoti.. Šiaip, yra foto platesniu kampu, bet ten jau per daug matosi, kaip rašiau- man labai svarbu buvo neparodyti to "nuogumo" tikrovės, o norėjosi perteikti emociją ir išgyvenimus kurti būtent amocijų pagrindu, o ne vaizdų... Todėl nėštukės kol gimdė tikrai, sutinku, kampų įvairių nėra, o kur daugiau matosi, nerodomos jau foto... Šiaip, esu patenkinta ta sesija. Gimusio vaikučio šiuo atveju daugiau foto, gali nusibosti žiūrėti, gal neišlaikiau balanso tarp nuotraukų skaičiaus- kažkiek gimdo, kažkiek gimė.. Pritariu tam.
Mano didžiausia klaida- nesusitvarkau niekaip su balta spalva. Kažkoks prakeikimas.
Ačiū labai, kad parašei. Tokiu metu apie meną negali labai galvot, stengiausi fiksuoti taip, kad ne būtų gražu, ne būtų menas, ne būtų pagal taisykles, bet tai, kas tai moteriai sukels pačius didžiausius išgyvenimus. Šitaip pozicionavau savo užduotį- prisiminimai, grožis, technika.

P.S. nežinau ar norėčiau dar kartą fotografuot gimdymą.. Ne tik tai nėštukei sunku prisileisti, kaip gottė rašė, bet ir fotografui labai sunku.. Ypač man, kai aš tokia jautri, gal ir pavyko išskaityti iš kūno kalbos, kas jai buvo svarbu ir tą užfiksuoti, bet man pačiai- negaliu išeit iš tos būsenos, tai ypatingai sukrečia..
Dar patarimas jei kuri fotografuosit: susidėliokite prioritetus, kas svarbiausia ir tos vedamosios laikykitės.. Aš labai aiškiai žinojau ką ir kaip noriu nufotografuoti, kas man buvo pagrindiniai dalykai, todėl taip ir laikiausi ką buvau numačiusi.

Šiandien fotkinau krikštynas.. Pafotkinau namie, atvažiavom iki bažnyčios, o ten pist pist ir nieko. Fotikas meta EE ir pipec. Maniau numirsiu vietoj. Būč turėjus peilį, būčiau čirkštelėjus sau per gerklę ir nevilties.. Tik perbalau, rankos drebėt pradėjo... Skambinu "paprastai", sakau, numiriau (vėl ). Ta staigiai į instrukciją, o ten pasirodo prie objektyvo tokia svirtelė nusistūmė ir diafragmos žiedas atsilaisvino.. Atstačiau, viskas veikia.. Bet koks stresas.. Sėdžiu dabar ir man galvoj kažkas su plaktuku kala per smegenis, negaliu atsigaut... Gal kam pravers tokia info.
Jolita- Tu mano išgelbėtoja. AČIŪ TAU. Be Tavęs kabėčiau jau kur po medžiu... Gi krikštynų nepakartosi, ką žmonėms pasakyt.. Dieve dieve, nebegaliu nė prisimint kaip baisu buvo. Ačiū, ačiū Tau.

Laukine, svarbiausia viskas gerai baigėsi aš dabar su vienu bodžiu neičiau nei krikštynų, nei vestuvių fotografuoti...