QUOTE(Biufka @ 2011 06 14, 15:13)
Ir pritariu, ir nepritariu. Žiūrint, su kuo palygini tas rimtas problemas. Ne, kažkaip ne taip išsireiškiau. Norėjau pasakyti, kas apsprendžia problemos rimtumą. Kas yra rimta problema ir kas yra nerimta? Liga, artimųjų mirtis, vienatvė, neįgalus vaikas - tai gal prie rimtų priskirtina, o kurios tos nerimtos?
Ai, bet iš esmės tu teisi.
Išmokstame branginti tai, ką turime, kai gyvenimas mus papurto. Arba baisiai nusimename.
Bijau nusifilosofuoti i lankas, bet sakyciau, kad viskas priklauso nuo poziurio i tam tikrus dalykus. Anksciau man didziausia katastrofa buvo, jei vyras knygas i lentyna padedavo ne pagal ju auksti (as sudejusi knygas nuo didziausios iki maziausios). Burbedavau, liepdavau nueiti ir padeti teisingai, o jei nepaklausydavo, tai eidavau pati padedavau teisingai ir dar puse dienos nesnekedavau. Dabar man tai kelia juoka ir nusispjaut man i tas knygas
Reikia keisti poziuri. Is pradziu sunaus neigalumas man buvo laaabai didele problema, bet pamazu as su ta zinia susigyvenau ir nebesureiksminu. As labai laiminga turedama Motieju, nerealiai laiminga
Va, tik i mirti poziurio pakeisti negaliu ir man tai didziausia nelaime.
QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 06 14, 15:18)
Būna, kad suirsta dėl nelinksmos atmosferos namie.
bet dabar dažniausiai pasitaiko tipiški ožiai. Noriu arba nenoriu. ir nei girdi, nei mato, tik savo užsispyręs.
Aną dieną norėjo ant batuto. Aiškinau, kad šiandien ne, o galės pašokinėt kitą dieną pareinant iš darželio. Prie batuto jau tas zirzenimas pasidarė visu zirzimu, bėga, aunasi batus. sakau, ne ne šiandien. o Jokūbas vis tiek daro savo. Paėmiau į glėbį ir nešiau namo verkiantį, šaukiantį, besidraskantį. Parnešusi padėjau prieškambary, tai puolė draskyt durų, kad tipo aš einu. užrakinau duris ir toks balaganas dar gerą pusvalandį tęsėsi.
Mums kazkaip pavyksta susitarti. Motiejui labai patinka krepsinis ir jam labai sunku praeiti pro kieme zaidziancius vaikus.Dabar jau ilgokai serga mano vaikas, tai lauke galim tik pasivaikscioti, o ne intensyviai lakstyti su kamuoliu, tai mes esam susitare, kad kol jis serga, tai galim abudu nueiti prie krepsinio aiksteles, paziureti kaip zaidzia vaikai ir pasirgti uz juos