QUOTE(Ice @ 2011 08 06, 19:22)
Pastoviai man širdis verkia, kad savaitgaliais mažius pas senelius, o aš negaliu būti su juo, nes nespėju per savaitės dienas darbus nudirbti.
bet yra taip kaip yra, reikia kapanotis gyvenime, juk duonos dykai niekas neduoda...
bet yra taip kaip yra, reikia kapanotis gyvenime, juk duonos dykai niekas neduoda...
Ice, o gal tame yra ir pliusų, pagalvok - kaip gerai, kad turi J senelius (tai tavieji tėvai, ar ne?) ir gali pabendrauti ne tik su tėvais ir ta pačia darželio aplinka.
Maniškis nieko neturi, išskyrus mus ir darželio aplinką, kur jis visai visai nebenori eiti. Nors darželio nelanko jau nuo balandžio vidurio, tačiau iki šiol bijo rengtis, kai ruošiamės į lauką, nes galvoja, kad vesime į darželį, vakar einant lauke pusė kelio verkė, kol praėjome darželį.
Aišku, suprantu tave, kad norisi daugiau laiko praleisti su vaiku.
Man labai įdomu skaityti apie tavo mokslus ir darbus, šaunu, kad gali studijuoti , sėkmės tau visuose moksliniuose darbuose.
O taip, man irgi tas pats, turiu dirbti ir uždirbti duonai su sviestu, nes niekas kitas už mane to nepadarys. Viena laimė, kad didiesiems mano vaikams nedaug beliko studijuoti, jau galės dirbti ir save išlaikyti, tačiau vistiek turėsiu r toliau dirbti.
Papildyta:
QUOTE(Ice @ 2011 08 06, 19:22)
Kiek pavyksta jo ko mokyti - tai iš gyvenimo: ką nors verdu, pjaustau, viską rodau, aiškinu, jis noriai man padeda namie, parduotuvėje. Prie jūros šiemet pastatėme pirmąją smėlio pilį, darėme užtvankas, kasėme duobes, leidau purvintis, mozotis, akmenukus dėlioti ir t.t. ir pan. Va tokie dalykai jam jau patinka.
Dar prie jūros išmoko suptis, na, pats dar nepasisusupa, bet jau nori, sėdasi ant supynių, seniau vis lėkdavo, nenorėdavo, jam tik čiuožti rūpėdavo, o dabar jau prašo, kad pasupčiau. Jaučiu čia kažkokia bėda gali būti su pusiausvyros aparatu
Bet stengiuosi kalbėti lyg su visisškai sveiku vaiku.
Dar prie jūros išmoko suptis, na, pats dar nepasisusupa, bet jau nori, sėdasi ant supynių, seniau vis lėkdavo, nenorėdavo, jam tik čiuožti rūpėdavo, o dabar jau prašo, kad pasupčiau. Jaučiu čia kažkokia bėda gali būti su pusiausvyros aparatu
Bet stengiuosi kalbėti lyg su visisškai sveiku vaiku.
Dabar paskaičiau, ką papildei žinutėje. Kaip įdomu skaityti.
Aha, tikrai, gal ir nereikia versti mokytis, jei jis nenori, o va kažkas iš gyvenimo - tai juk irgi puiku. Viskas individualu, tai dar kartą galim įsitikinti praktiškai, ar ne?
Šiandien mokiau R kaip užtepti margariną ant duonos.
Va, su supynėm jau reikalai gerėja J, ar ne? Kažkas jiems turbūt yra su pusiausvyra ne taip.
Esu tokių pora atvejų girdėjusi, kad su nekalbančiais vaikais mamos kalbėdavo kaip su sveikais vaikais ir tai davė gerų rezultatų. Tie vaikai jau suaugę. Na, nežinau, kas jiems buvo, greičiausiai ir ne autizmas, tačiau metodas geras.
Nors man atrodo, kad aš nebemoku su R kalbėti kaip su visiškai sveiku vaiku.