O Milda su croksais tik namie buna - nes kieme turi basutes ir neirodysi kad galima su croksais ten but - nes jai kaip tapkes jie, gal kad ziema pirkau, kitur nebuvo kur vaiksciot - kaip tapkes liko, tai ir liko
o pas mus sios sav pabaiga kaip kosmaras didziausias - sulaukem kol remonta ateis daryt - nu mes snekejom visi, kad vaziuosim pas senelius pagyvent, nes remontuos ir pan. Ji muset to neuzfiksavo, ar nesuprato, ketvirtadieni isvedziau i darzeli, pati atkrausciau, isnesiau i masina reikalingus rubus, nusukom nuo sienu viska, kas buvo imanoma, nuemem, nurinkom - tai gryzus iki isterijos panikavo, kam graiuanam namus, jai nereik remonto, jai nebus graziau - jai buvo grazu kaip buvo, dar ryte kai atvaziavo baldu pasiimt kad perrengt - isvis subludo
, tai liepiau meistram palikt, kol isvesiu ja i darzeli - nes neduoda kaip suva savo daiktu
, tai vakare kai pasiemem is darzelio tik ikisau i masina ir pas mociute - kad vel neisiaudrintu - bet kaip bus kai grysim - zalio supratimo neturiu
Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."