Aš ir mano mylimas autistas

13 mėn. Be vargo kramto kietą maistą
14 mėn. Garsais išreiškia norus
15 mėn. Taria garsus a,o,u,m,b,p
16 mėn. Sako 2 prasmingus žodžius
17 mėn. Pamėgdžioja dviejų gyvūnų garsus
18 mėn. Pamėgdžioja 2 žodžius
19 mėn. Vieno žodžio sakiniu reiškia pageidavimus
20 mėn. Taria garsus n,l,d,t,v,f


Gausėja baldų, drabužių, kultūrinių reikmenų pavadinimų, atsiranda žodžiai su galūne -is, priesaga -ytė, daugėja veiksmažodžių, nurodančių daikyų būvius, gamtos reiškinius, tarpusavio santykius



21 mėn. Naudoja 5 žodžius
22 mėn. Išvardina 3 asmenis
23 mėn. Išvardina 4 daiktus
24 mėn. Vardina 2 veiksmus


Vaikai jau pradeda vartoti visas kalbos dalis, daugiskaitą, bet painioja jų vietą sakinyje, jau galima išgirsti veiksmažodžių gramatinių formų, asmenavimą, sąmoningai vartojami skaitvardžiai 1 ir 2, atsiranda 3-4 žodžių sakiniai

Dekui

nu taip - taip turi kalbeti vidutinis vaikas - bet jei jis to nesako, nevadina - iki 3 metu - visai gali buti ir neturintis jokio sutrikimo, tai tik nes yra tikrai nemazai - kurie jau ir metuku sneka 2 zodziu sakinukais, o yra kurie ir 2 tik mykia, o va ima viena grazia diena ir prakalba sakiniais... - tad labai vadovautis tomis lentelemis nereiketu

nereiktų aklai
bet kad maždaug orientuotis kas ir kaip jos gerai...

sveikos

kokia išsami informacija Ir koncentruota, ir be galo aiški. Kiek anksčiau buvau skaičius apie autizmą, tai atrodė, kad dalį bruožų gali bet kokiam žmogui pritaikyti.
kad ir pvz. iš šio testo
pvz. frazės:
Tu tikriausia esi autistiškas, jei....
- jau geriau sugaiši marias laiko ieškodamas atsakymo pats nei tiesiog ko nors paklausi. (gal tiesiog uždaras, drovus žmogus)
- savo šuniui gamini maistą pagal naujausias šunų mitybos rekomendacijas, o pats nusiperki ką nors užkąsti užkandinėje ant kampo. (pvz. aš vaikui perku viską, kas geriausia, o pati valgau dažnai bele ką, kas pasitaiko).
- tau išeinant apsipirkti kažkas pasakė, kad baigėsi sultys, bet tu jų nenupirkai, nes to niekas aiškiai nepaprašė. (gali tiesiog pamiršti)
- jei atvykai į vakarėlį, bet visą vakarą ten praleidai žaisdamas su vaikais. (o ką, jei vaikus be galo myli, o vakarėlis pasirodė nuobodus).
Galima būtų komentuoti ir komentuoti...

Tačiau paskaičius Kriistės informaciją, viskas stojasi į savo vietas.

Dar dėl kalbos raidos, man pavyko aptikti tokį logopedų puslapį, pasirodė gan aišku ir išsamu.



man irgi šis klausimas įdomus. Kiek pamenu kažkur skaičius, kad apie 2,5m jis jau kaip ir pasiruošęs bendravimui (todėl užsienyje daug darželių yra būtent nuo šio amžiaus).
Dar čia tokią infoaptikau ta tema, gal bus ir kitoms įdomu.
Trumpai iš čia:
iki 2 m.
"Vaikučiai, kuriems jau virš metukų, paprastai bendrauja tylėdami. Net jei ir žaidžia tą patį žaidimą, daro tai ne kartu, o šalia vienas kito.
iki 3 m.
Kad kitas vaikas nėra „aš”, mažylis suvokia sulaukęs maždaug dvejų. Tačiau tada prasideda ne vaikiška draugystė, o pyktis ir ašaros, peštynės, muštynės. Anksčiau mažylis atiduodavo savo žaisliuką kitam, bet dabar pravirksta, vos kitas prie jo prisiliečia. Viskas yra „mano”, „mano”, „mano”. Ne tik žaislai, bet ir mama, tėtis, sesutė. Mažylis, nesuprasdamas kito vaiko jausmų, neretai bando taukštelėdamas jam per galvą.
iki 4 m.
Ir trejų metukų sulaukęs vaikutis vis dar būna savanaudis. Jam dar nerūpi, ko nori kitas mažylis, kaip jis jaučiasi, svarbu, kad pačiam būtų gerai. Susitikęs su kitais smėlio dėžėje nori būti dėmesio centras. Savaime suprantama, kiti smėlio dėžės draugai nori to paties. Kartu trimečio pasaulis jau prasiplečia ir jis mato ne tik savo žaisliukus, bet pastebi ir tai, kuo užsiima kitas. Žaidimas gali būti toks, kaip ir anksčiau, bet pamažu atsiranda bendrumo jausmas, kuris reiškia: „Mes tai darome kartu.” Vaikai gali statyti dvi atskiras kaladėlių pilis, bet jie žino, kad jas stato kartu. Pamažu toks bendravimas perauga į tikrąjį bendradarbiavimą ir vieną pilį vaikai ima statyti kartu."
Žodžiu, kaip supratau, nuo ketverių jau prasideda ta tikroji draugystė, žaidimas kartu.
Gal reikės paieškot dar detalesnės informacijos....

Man pačiai atrodo, kad visa tai labai individualu, gal dar nuo įgimto charakterio priklauso, nuo to ar turi brolių/seserų.

Dar šiek tiek iš čia:

Dvimetukai jau pradeda domėtis kitais vaikais, tačiau dar nelabai moka su jais bendrauti. Pavyzdžiui, norėdamas apkabinti draugą per daug jį suspaudžia/parverčia arba norėdamas paglostyti trinkteli iš peties: ir fiziškai, ir socialiai jie yra pačioje brendimo pradžioje, todėl dar reikės nemažai mokyti kaip tinkamai reikšti savo jausmus

Tretieji metai:
vis dar mėgsta žaisti vienas, tačiau šalia kitų vaikų
- su kitais vaikais jau gali šiek tiek pažaisti, tačiau retas puikiai bendrauja, o ir apie dalybas ir derybas kalbėti dar kiek anksti (nebent vaikas turi vyresnių brolių ir/ar seserų – šie paprastai socialiai yra brandesni)

ketvirtieji metai:
- Mėgsta žaisti su kitais vaikais

Kriste, mano Motiejus save vadina Mateu arba sako tu. Pagal Kiphard (ar kazkaip panasiai rasosi) skale sitaip elgiasi vaikai mazdaug 2,6 metu. Motiejui liepa bus 3 metai. Kiek suprantu cia nera didelis nukrypimas, bet man idomu kada jau turi save ivardinti As ivardziu?

nu iki 3 metu as labai nesukciau galvos del to - bet tai nereiskia - kad reikia priimti tokius vaiko pasakymus... Jei klausi kas nori ledu - ir jis sako Mateu arba tu - reik pataisyt vaika, kad as as as noriu - bet zaidimo forma, ne girztai. Dar galit pazaist (nu mes taip mokems)- imam kaladeles ir kai jis duoda sakau sakyk "duodu tau", o dabar paprasyk "duok man", o saves vadinamas vardu - turetu su laiku nunykti. Mano Milda ir dabar dar pavadina save vardu - bet as neduodu (nu kai ji sako Milda nori to ar ano) - einu "ieskot" kitos Mildos , nes ji jai praso paduoti kazka, tai ji jau supranta, pasitaiso "duok man"
o del to kada mazdaug ka turi daryti - tai ten raso tode lentelese, skalese - bet kai vaiko kalbos raida veluoja - tai naturalu kad ir tie dalykai veluoja - juk vienas kalbet pradeda metu ir jo raida vystosi, kitas iki 3 tik mykia - o po tp ima kalbeti ir jo raida pradeda vystytis ir tai dar nereiskia kad jau kazin kokie nukrypimai - tiesiog gali reiket pagalbos
o va jei tai vyksta del autizmo - vaikas paprasciausiai neidentifikuoja saves, jis realiai galvoja kad tas Motiejus yra kitas vaikas ko gero (as taip pagal Milda galvoju), bet ji i tokius kreipinius kaip vaikai eikit plautis ranku - niekad nesigilino ir nekreipe demesio - nes ji Milda, o ne vaikai

Motiejus puikiausiai zino, kad jis ir yra tas Motiejus Jis sako ir pirstu rodo i mama Jurga, teti Dariu ir save Motieju. Pataisytas pasako ir as, ir man, bet tik pataisytas. Zino, kuris jo psubrolis Kristupas, o kuris Jokubas. Vardus priskiria reikiamiems zmonems, isvardina kaip moka darzelio vaiku vardus. Man tik nerima kelia neteisingas ivardziu naudojimas, bet cia matyt, jau teks ismokyti. Ir jis reaguoja, kai ji pasaukiu sunau, ateik arba mano berniuk - visada sureaguoja. Ir siaip jei tik abstarkciai sakau: eime i lauka, jis visada sureguoja adekvaciai, tai manau, kad jis supranta save ir kaip sunu, ir kaip berniuka, ir kaip Motieju

tada nieko blogo - su laiku ateis ir tas "as" - o vardziu naudojimas yra gana sudetingas dalykas - juk vaikas viska mokosi megdziodamas, o tu sakai "as" ir rodai i save - nu jis ir pamegdzioja
va kai atsiranda savininkiskumo jausmas (apie 3-4 metus) - tada paliek viskas MANO, tada ir atsiranda tas AS

Tai lauksiu dabar to Mano ir As etapo Nes kad jis supranta ivardzius teisingai, tai jau senokai pastebejau, tik naudoja neteisingai.

senai cia bebuvot - nuo jusu tas autizmo seselis gal traukias? gal pradedat tiket jog neturit jo