QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 06 15, 14:52)
O ką man daryt su tokiu ilgu vaiko vardu, a?
Kol jis pasakys, kažin kaip čia bus.
Kokias dvi savaites treniruojamės kartot žodžius - eina vaikas į tualetą, sėdi ir vardijam daiktus - aš vardiju, visus, ką matau: lempa, durys, rankena, spyna, spinta (yra tokios lentynos tualete už nugaros), šepetys (pakabintas grindų šepetys ant ilgo koto). Vaikas pasakydavo tik vieną - kas čia? ir pats atsakydavo - lempa. O kitus daiktus jis tik rodydavo ir aš turėdavau sakyti pavadinimus. Va toks "tualetinis žaidimas" gaudavosi kasdien po kelis kartus.
Vakar mažius prieškambaryje stovi prie buto durų ir svaigsta: šepetys (rodo į durų akutę), aš sakau: ne, tai akutė. Jis rodo toliau ir vardija jau teisingai - durys, rankena, spyna (jam gaunasi spika), o durys ir rankena net neatsimenu kaip jis ištaria, bet stengiasi panašiai pasakyt. Bet čia jis jau varo iš atminties, aš nesakau tų žodžių. Buvo geras.
, lygiai tas pats - klausiu ka tau duoti, ko tu nori as nesuprantu - tai iki isterijos reks kad paduok ir pan. - tada nusileidziu i jos akiu lygi, susunku palauk ir klausiu ko tu nori as nesuprantu - parodyk pirstuku (jei imanoma) - o jei ne - pasakyk ka su tuo daiktu reikia daryti (cia dazniau kai klausia - pirksi?)
- tik man tas ju supratimas labai idomiai - visad tyrineju ja - ir nikaip nesuprantu, kaip galima nesuprast tokiu dalyku, tokiu atsakymu, tokiu musu perklausimu 
