QUOTE(Vilienė @ 2011 06 13, 17:01)
Iš esmės tai taip
Bet metų tai tikrai neužteks, per senas esu, mastymas sustabarėjo
Beje renkuosi tarp akytbetonio ir keramzitbetonio
, akytbetonis paprasčiausiai labiau tiko argumentacijai 
Iš esmės tai taip
Bet metų tai tikrai neužteks, per senas esu, mastymas sustabarėjo
Beje renkuosi tarp akytbetonio ir keramzitbetonio
, akytbetonis paprasčiausiai labiau tiko argumentacijai
[quote=DEU,2011 06 13, 12:00]
neuzsiciklinkite ties tuo 15 000 euru.net du kartus ta nuoroda buvo studijuota.i ta suma iena paskola,kuri isskaiciuota 30 metu berods.suprantama ir palukanos.o esme buvo tame,kad is pastatyto STN DARYTI PN neapsimoka.atsipirks tik po 30 metu,kas visiskai neaktualu.o nuo pagrindu statyti PN tikrai verta.
neuzsiciklinkite ties tuo 15 000 euru.net du kartus ta nuoroda buvo studijuota.i ta suma iena paskola,kuri isskaiciuota 30 metu berods.suprantama ir palukanos.o esme buvo tame,kad is pastatyto STN DARYTI PN neapsimoka.atsipirks tik po 30 metu,kas visiskai neaktualu.o nuo pagrindu statyti PN tikrai verta.
QUOTE(mintas @ 2011 06 13, 19:04)
Beje renkuosi tarp akytbetonio ir keramzitbetonio , akytbetonis paprasčiausiai labiau tiko argumentacijai
, akytbetonis paprasčiausiai labiau tiko argumentacijai Na kol tradiciniai blokeliai - nuobodu...
Ką reiškia planuoti PN iš pat pradžių, o ne perdarinėti iš standarto?
Sienas statyti reikės abejais atvejais, aišku vienos medžiagos tam tinka labiau kitos mažiau, bet sienų galutinės kainos dydis skirsis tikrai neženkliai.
Planavimas iš esmės yra orientaciją į tai, kad name turės būti išvedžioti priverstinės ventiliacijos kanalai, taigi namo konstrukcija turės būti tam pritaikyta. Labai svarbu atkreipti dėmesį į langų orientaciją ir įstiklinimo plotą. Esant per dideliam įstiklinimo plotui iš standarto PN jau labai brangu bus perdaryt, nebent užmūrijant nereikalingus langus, bet taip jau reikės peržiūrėti ir galutinį namo dizainą.
Vis tik labiausiai sutaupyti planuojant PN iškart, o ne perdarinėjant iš standarto vėliau galima dėl iš kart pasirenkamos PN pritaikytos šildymo sistemos, nes standartui reikės ženkliai galingesnės, o tuo pačiu ir pakankamai brangesnės, o perdarinėjant į PN reikės išmesti senąją šildymo sistema ir vėl įsigyti ženkliai mažesnio galingumo, kuri nors ir yra ženkliai pigesnė, bet dėl dvigubos investicijos labai stipriai iškelią perdaryto namo kainą.
Papildyta:
Ai nesiginčijam dėl neesminių skirtumų
Sienas statyti reikės abejais atvejais, aišku vienos medžiagos tam tinka labiau kitos mažiau, bet sienų galutinės kainos dydis skirsis tikrai neženkliai.
Planavimas iš esmės yra orientaciją į tai, kad name turės būti išvedžioti priverstinės ventiliacijos kanalai, taigi namo konstrukcija turės būti tam pritaikyta. Labai svarbu atkreipti dėmesį į langų orientaciją ir įstiklinimo plotą. Esant per dideliam įstiklinimo plotui iš standarto PN jau labai brangu bus perdaryt, nebent užmūrijant nereikalingus langus, bet taip jau reikės peržiūrėti ir galutinį namo dizainą.
Vis tik labiausiai sutaupyti planuojant PN iškart, o ne perdarinėjant iš standarto vėliau galima dėl iš kart pasirenkamos PN pritaikytos šildymo sistemos, nes standartui reikės ženkliai galingesnės, o tuo pačiu ir pakankamai brangesnės, o perdarinėjant į PN reikės išmesti senąją šildymo sistema ir vėl įsigyti ženkliai mažesnio galingumo, kuri nors ir yra ženkliai pigesnė, bet dėl dvigubos investicijos labai stipriai iškelią perdaryto namo kainą.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 13, 18:40)
Ai nesiginčijam dėl neesminių skirtumų
truputi matematikos:
tarkim namas 220m². šilumos poreikis šildymui per metus apie 20kWh/m² kas sudarytų 4400kWh.
Investicija į šildymo sistemą (maždaug):
1. Elektriniai radiatoriai + šiltam vandeniui saulės kolektoriai ar pan. - 10000Lt
2. Geoterminis šildymas (sezono cop 4.4) su šildomom grindim - 40000Lt
3. Aeroterminis šildymas (sezono cop 2.9) su šildomom grindim - 30000Lt
Kasmetiniai kaštai su pradine investicija neivertinant elektros pabrangimo tik šildymui:
po 5 metu:
1. 18800Lt; 2. 42000Lt; 3. 33000Lt
po 10 metu:
1. 27600Lt; 2. 44000Lt; 3. 36000Lt
po 15metų
1. 36400Lt; 2. 46000Lt; 3. 39100Lt
po 20 metų
1. 45200; 2. 48000Lt; 3. 42100Lt
po 25metų
1. 54000Lt; 2. 50000Lt; 3. 45100Lt
po 30metų
1. 62800Lt; 2. 52000Lt; 3. 48200Lt
Tas pats kaip ir aukščiau tik priimant tarkim kasmetinį elektros pabrangimą 2proc.:
po 5 metu:
1. 19100Lt; 2. 42083Lt; 3. 33160Lt
po 10 metu:
1. 29285Lt; 2. 44380Lt; 3. 36650Lt
po 15metų
1. 40458Lt; 2. 46920Lt; 3. 40500Lt
po 20 metų
1. 52790; 2. 49720Lt; 3. 44750Lt
po 25metų
1. 66410Lt; 2. 52820Lt; 3. 49452Lt
po 30metų
1. 81450Lt; 2. 56230Lt; 3. 546380Lt
turint šilumos poreikį apie 2700kWh per metus šildymą su elektriniais radiatoriais visi kiti šildymo būdai pasiveja maždaug ties 25 tarnavimo metus
tarkim namas 220m². šilumos poreikis šildymui per metus apie 20kWh/m² kas sudarytų 4400kWh.
Investicija į šildymo sistemą (maždaug):
1. Elektriniai radiatoriai + šiltam vandeniui saulės kolektoriai ar pan. - 10000Lt
2. Geoterminis šildymas (sezono cop 4.4) su šildomom grindim - 40000Lt
3. Aeroterminis šildymas (sezono cop 2.9) su šildomom grindim - 30000Lt
Kasmetiniai kaštai su pradine investicija neivertinant elektros pabrangimo tik šildymui:
po 5 metu:
1. 18800Lt; 2. 42000Lt; 3. 33000Lt
po 10 metu:
1. 27600Lt; 2. 44000Lt; 3. 36000Lt
po 15metų
1. 36400Lt; 2. 46000Lt; 3. 39100Lt
po 20 metų
1. 45200; 2. 48000Lt; 3. 42100Lt
po 25metų
1. 54000Lt; 2. 50000Lt; 3. 45100Lt
po 30metų
1. 62800Lt; 2. 52000Lt; 3. 48200Lt
Tas pats kaip ir aukščiau tik priimant tarkim kasmetinį elektros pabrangimą 2proc.:
po 5 metu:
1. 19100Lt; 2. 42083Lt; 3. 33160Lt
po 10 metu:
1. 29285Lt; 2. 44380Lt; 3. 36650Lt
po 15metų
1. 40458Lt; 2. 46920Lt; 3. 40500Lt
po 20 metų
1. 52790; 2. 49720Lt; 3. 44750Lt
po 25metų
1. 66410Lt; 2. 52820Lt; 3. 49452Lt
po 30metų
1. 81450Lt; 2. 56230Lt; 3. 546380Lt
turint šilumos poreikį apie 2700kWh per metus šildymą su elektriniais radiatoriais visi kiti šildymo būdai pasiveja maždaug ties 25 tarnavimo metus
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 13, 17:39)
Pritekėjiomų skirtumo, tarp LT ir DE, taip ir nenurodėte, o va skaičiuoklėj realūs skaičiai: 15kWh/m2a trūkumas tarp LT ir DE. Iš kokio žinyno paėmėt? Tikriausiai ten pat ir saulė LT neįvertinta būtent 15kWh/m2a? Nes neaiškiais duomenim remdamasis bjaurojate šviesią idėją 
skaicius raukiu is lubu - geriausias zininas.. bet as gi kritikas - man galima.. o jus statytojas - jums lubom pasitiket negalima.. o nei saules nei pritekejimu konkreciu pas jus nera - tai.. o skirtumas tas pats - is kazkur tie vokieciai surase bendra energijos sunaudojima 120 kwh.. gal pas juos sviesu daugiau 10 kartu.. ar siaip kokio ieso, kurio pas mus nera.. as nzn.. ir manau kad nezinojimas nera pagrindas pasitikejimui.. zinojimas - yra.. ir jus nezinote - bet pasitikite.. tai - klaida
kuri gali kainuoti 600 lt per men.. o gal ir daugiau
QUOTE(vaba @ 2011 06 13, 20:05)
truputi matematikos:
Investicija į šildymo sistemą (maždaug):
1. Elektriniai radiatoriai + šiltam vandeniui saulės kolektoriai ar pan. - 10000Lt
2. Geoterminis šildymas (sezono cop 4.4) su šildomom grindim - 40000Lt
3. Aeroterminis šildymas (sezono cop 2.9) su šildomom grindim - 30000Lt
Investicija į šildymo sistemą (maždaug):
1. Elektriniai radiatoriai + šiltam vandeniui saulės kolektoriai ar pan. - 10000Lt
2. Geoterminis šildymas (sezono cop 4.4) su šildomom grindim - 40000Lt
3. Aeroterminis šildymas (sezono cop 2.9) su šildomom grindim - 30000Lt
Kas man patiko šitoj matematikoj tai COP
Pats kabaniškai iš lubų paėmiau geo COP 6 o paskui niekur tokio neradau. Prisiminiau kažkieno atsiliepimą, kad jei kokybiškai įrengus galima tikėtis COP 4 bet ne daugiau.Skaičiuotė labai įdomi, dar siūlyčiau įvertinti kabaniškus banko procentus
ir atstatymo kaštus. Juk mūsų prietaisai neamžini... Ar po šių pakeitimų 1. neišsiraus į priekį ne 25m bet dar daugiau?3. Aeroterminis - omeny turite oras-vanduo? Kaži ar PN atveju gausime COP 2,9 vien dėl to, kad siurblys pradės veikti tik prie neigiamų temperatūrų (iki jų užteksim pritekėjimų). Dėl 2. cop priekaištų neturiu, grunto kolektorius nežymiai kinta dėl oro temperatūros
Papildyta:
QUOTE(kaban @ 2011 06 13, 20:56)
.. as nzn.. ir manau kad nezinojimas nera pagrindas pasitikejimui.. zinojimas - yra.. ir jus nezinote - bet pasitikite.. tai - klaida kuri gali kainuoti 600 lt per men.. o gal ir daugiau
kuri gali kainuoti 600 lt per men.. o gal ir daugiau Ar teisingai pasirinkote studijų sritį??? Su filosofija jums akivaizdžiai geriau nei statistiniam piliečiui
O aš to briedo visad nekenčiau ir niekad nesigilinau, ir nesupratau.Kaip ir nelygios mudviejų teisės, jums galima imt iš lubų, mat jūs - ne statytojas, jūs - kritikuotojas. O aš gintis turiu realiais skaičiukais, paneigti palubinskinį sapną...
QUOTE(kaban @ 2011 06 13, 19:56)
.. bet as gi kritikas - man galima..
Deje, negalima. Kritikas turi pasverti kiekvieną išsakytą kritikos žodį ženkliai labiau nei kritikuojamieji.
PN statytojo darbas pastatyti PN - todel jis tiksliai turi inoti, ka daro, kitaip reikia atsargos plano ir pripazinimo - kad gausis ne PN, ir tikrai nebus ekonomishkas PN kuris vsom 4 laimi priesh nekenciama Standarta.. tiesiog lieka tik "noriu" patinka" mano prabangos isivaizdavimas ir t.t. - su tuo nesiginciojama, kaip su skoniu.
Kritiko darbas - nurodyti galimas klaidas, bet kritikas neturi visos PN statytojo info, kad tiksliai viska skaicioti, o ir ne jo darbas viska tiksliai skaicioti
Kritiko darbas - nurodyti galimas klaidas, bet kritikas neturi visos PN statytojo info, kad tiksliai viska skaicioti, o ir ne jo darbas viska tiksliai skaicioti
QUOTE(vaba @ 2011 06 13, 19:05)
truputi matematikos:
tarkim namas 220m². šilumos poreikis šildymui per metus apie 20kWh/m² kas sudarytų 4400kWh.
turint šilumos poreikį apie 2700kWh per metus šildymą su elektriniais radiatoriais visi kiti šildymo būdai pasiveja maždaug ties 25 tarnavimo metus
tarkim namas 220m². šilumos poreikis šildymui per metus apie 20kWh/m² kas sudarytų 4400kWh.
turint šilumos poreikį apie 2700kWh per metus šildymą su elektriniais radiatoriais visi kiti šildymo būdai pasiveja maždaug ties 25 tarnavimo metus
Prisidėsiu prie kitų pacitavusių šį postą - pakankamai kruopštus darbas. Kažkas šiame forume minėjo, kad šilumos siurbliai apsimoka labiau nei tiesioginis šildymas elektra, kai šildomo namo plotas viršija 120 kvadratų. Skaičiavimai kalba labai panašiai. Tik kalbant apie PN nereikia pamiršti ir oro šildymo galimybės, nes ventiliacijos sistema jau įrengta ir iš principo reikia tik suorganizuoti šildymo aparatą galintį ekonomiškiau pašildyti ventiliacijos sistemos į patalpas paduodamą orą. Tam labai tiktų oras-oras kanalinis kondicionierius. Tiesa, tokio šilumos siurblio naudojimo atveju nebus šildomas vanduo ir dar vienas minusas, kad teoriškai šilumos siurblys bus labiausiai reikalingas tada, kai jo NVK bus mažiausias.
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 13, 16:39)
Pritekėjiomų skirtumo, tarp LT ir DE, taip ir nenurodėte, o va skaičiuoklėj realūs skaičiai: 15kWh/m2a trūkumas tarp LT ir DE. Iš kokio žinyno paėmėt? Tikriausiai ten pat ir saulė LT neįvertinta būtent 15kWh/m2a? Nes neaiškiais duomenim remdamasis bjaurojate šviesią idėją
Dėl pritekėjimų jau buvome diskutavę, pabandysiu dar kartą surašyti esmę.
Turime tokius pritekėjimus - saulė, žmonės ir elektriniai prietaisai esantys viduje.
1. Saulė. Į 30 kv pietinių langų 11,12 ir 01 mėnesį vidutiniškai spinduliuoja 900 w. 10 ir 02 mėnesį 2100 W. Dėl g faktoriaus (nusako kokią dalį saulės energijos stiklas praleidžia) per dviejų kamerų paketus į vidų patenka tik pusė šio kiekio. Tai yra 11,12 ir 01 gausite apie 450 W, o 10 ir 02 apie 1050 W. Čia reikėtų pridurti, kad 11, 12 ir 01 mėn būna tik 30 - 45 saulėtos valandos ir visa ši šiluma gaunama tuo metu. Spinduliuotė pro šiaurinius langus 3 kartus mažesnnė, todėl sunku tiksliai skaičiuoti nežinant langų orientacijos. Vistik nurodyta skaičių reikėtų pamažinti 10 - 20 procentų.
2. Žmogus būdamas neaktyvus išskiria apie 70 W šilumos. Keturi žmonės 300 w. Kadangi būna namie apie pusę laiko skaičiuojama 150 W.
3. Elektra naudojantys prietaisai. Tiesą sakant nežinau kokia dalis energijos virsta šiluma. Paimkime, kad 30 procentų (jei kam atrodo kitaip pasitaisykite). Tarkime, kad sunaudosite per mėnesį 300 kWh elektros (čia be šildymo jei toks bus). Vidutiniškai per valandą sunaudosite 416 W, o 30 procentų kurie pavirs šiluma (pritekėjimais) yra 125 W.
Taigi viską sudėję 3 šalčiausiais žiemos mėnesiais gauname iš saulės 400 W, iš žmonių 150 W, iš buitinių prietaisų 125 w. Iš viso beveik 0,7 kW pritekėjimų. 10, 02 ir 03 mėn galima tikėtis 1,2 kW pritekėjimų.
