Pasyvus namas - 8

Jei žiūrėti į uždaras nedideles patalpas, galima sakyti, kad jūs teisus. Bet infraraudonųjų spindulių infraarudonajame šildyme paskirtis yra ne šildyti orą, o kūnus. Taigi oras gali būti ir labai žemas, sakykim +4, bet žmogui esančiam po infraraudonuoju šildytuvu nebus šalta, todėl, kad šiluma jį pasiekia ne per orą o tiesiogiai. Toks šildymo metodas plačiai taikomas dideliuose nešildomuose angaruose apšildyti mažiems bet atviriems plotams. Visą angaro orą sušildyti būtų labai brangu, o konkrečius taškus ir konkrečiu momentu pašildyti yra tikrai pigiau, o sukuriamus pakankamai komfortabilios darbo sąlygos.



Žinokit, aš lygiai tokias pat mintis buvau išsakęs šiek tiek anksčiau. Galit pasiskaityti ankstesniuose forumo diskusijose. Tada ir Evoy kažką panašaus pasakė, paminėdamas visko susieto su PN komercializaciją su iš to išplaukiančiu iškreiptu PN suvokimu.

Aš į PN žiūriu ne kaip į filosofiją, bet kaip į susistemintas, moksliniais tyrimais ir praktiniais metodais nustatytas tiesas, kaip iki minimumo sumažinti šilumos nuostolius. Taigi tikrai nesiruošiu filosofuoti PN statymo ar nestatymo klausimais, o tiktai pasiremti jau ant lėkštutės padėtomis žiniomis.

Filosofijos čia vyksta šiek tiek kitais klausimais. Pav. ar pavyks Lietuvoje pasistatyti PN pilnai atitinkantį vokiškąjį PN standartą, ar išvis apsimoka statyti tokį namą Lietuvoje. Kadangi, aš tikrai nesiruošiu statyti PN atitinkančio sukomercintą vokiškojo PN sąvoką reikalavimų, o tiktai tikrai šiltą namą, pasinaudodamas PN statyboje sukauptomis žiniomis, man tokie filosofavimai absoliučiai neįdomūs. O vat filosofavimai, dėl tam tikrų mazgų, ar verta tokius statyti ar ne ir jei statyti, kaip būtent tai turėtų būti padaryta Lietuvos sąlygomis, mano nuomonę yra tikrai labai naudingi.

Negaliu patikėt savo akim, tai pasakė Vilienė



Panašios mintys man irgi neleidžia būti aršiu oras-xxx šilumos siurblių šalininku, nors ir esu prijaučiantis šiai technologijai dėl nedidelės įdiegimo kainos. Iš esmės už panašią kainą galima įsigyti saulės kolektorius. Tikrai manau, kad iš jų galima gauti daugiau naudos nei iš oras-xxx šilumos siurblių. Mano nuomone tai tarpusavyje konkuruojančios technologijos. Kuo šiltesnis laikotarpis, tuo jos efektyviau šildo. Bet yra vienas niuansas jas šiek tiek skiriantis. Šalčiausios žiemos dienos būna anticiklono metu, tai yra, kai nėra nei vieno debesėlio. Tuo metu saulės kolektorius dirba visu pajėgumu, o oras-xxx šilumos siurbliai poilsiauja. Dėl patalpų kondicionavimo vasarą, mano nuomone žemės šilumokaitis yra teisingesnis sprendimas .



Jei aš teisingai supratau, tai "ed@" turėjo omenyje žodžio "pasyvus" prasmę. Būtent apie tai ir užvedžiau diskusiją, kai dar buvo "Evoy". Pasyvaus žodžio prasmė yra ta, kad savo poreikiams atlikti, tam daiktui absoliučiai nereikia papildomos energijos. Čia yra šioks toks PN sąvokos nesuderinamumas su tikrąja "pasyvaus" žodžio prasme. Iš esmės tikras PN turėtų būti 0 energijos suvartojantis namas, bet tai turėtų būti pasiekta tik apšiltinimo ir patalpoje esančių žmonių dėka, o ne saulės kolektorių ir kitų energiją gaminančių "pričendalų" pagalba.

Papildyta:


Na čia šeip tai klausimus keliantis teiginys. Standartuose Lietuvoje centrinis šildymas įjungiamas tik kada išorės vidutinė oro temperatūra būna žemesnė nei 10 laipsnių ilgiau nei tris paras. Netikiu, kad standartui reikia šilumos mažiau nei PN.

Jūs čia daug rašote kaip remsitės moksliniais faktais. Aš jums vardiju faktus kuriuos nustatė PN instituto darbuotojai (vadovaujami pačio Feisto). Žmonės metus tyrė 32 pasyvių namų kvartalą, parašė didžiulę ataskaitą, viską pagrindė matavimais ir skaičiavimas. O jūs netikit.
Gal verta susimąstyti kuo gi jūsų tikėjimas remiasi?

Labai teisinga sakot.

Man taip pat atrodo, kad Vilienė jau kažkur yra apsiskaičiavęs, tačiau negali to garsiai įvardyti. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai: mano galva jo šildymo sistema neveiks, lauke esant didesniems šalčiams (pvz., -15 ar -20). Teks deginti brangią elektrą, nes bus šalta arba bent jau nemaloniai vėsu.

Jei atidžiai skaitėt mano pasisakymus, turėjot pastebėti tokius niuansus, kurie man neleidžia aklai tikėti PN tyrimais.

Pirmiausiai, tai jau tapo komercija, su visais iš to išplaukiančiais padariniai: dalies tiesos nesakymas, tam tikrų tiesų pagražinimas ar net melas. Į visus pateiktus faktus, šiais komercijos viešpatavimo laikais aš linkęs žiūrėti įtariai. Tikiu, pateiktais skaičiais, kas belieka, negi tyrimus pats turiu kartoti, bet padarytomis subjektyviomis išvadomis, kad tipo mūsų nuomone šildytis reikėtų nuo tada ir tada, kad optimaliausias sprendimas yra naudotis tos firmos rekuperatorių ir t.t. na atleiskit.

Antras dalykas. Konkrečiu atveju, aš jums pateikiau konkretų faktą, kada įjungiamas centrinis šildymas standartiniams namams Lietuvoje. Pagal jus tai ne faktas? O PN komersantų pateikti subjektyvūs teiginiai tai jau nieko nenuginčijamas "faktas"?

Trečias dalykas. Aš nesakiau, kad PN komersantų išsakytos tiesos yra klaidingos. Tam aš neturiu pagrindo, pats neturiu kuo remtis (negyvenu jau pastatytame PN name, o skaičiavimai gali būti klaidingi), bet faktas, kurį aš paminėjau dėl standartų šildymo, mane verčia abejoti PN komersantų išsakytais teiginiais konkrečiu klausimu.

Papildysiu:
nepamirškit fakto, kad Lietuvoje PN reikia labiau apšiltint nei Vokietijoje, atitinkamai turi žemėti ir aplinkos, prie kurios reikia įjungti namo šildymą, temperatūra. Nors tikrai nemanau, kad Lietuvos standartai šiltesni nei Vokietijos PN.
Papildyta:


Teiginys "brangi elektra" skirta PN šildymui, lyginant su kitais šilumos šaltiniais skirtais apšildyti standartą iš tikrųjų neatrodo labai "brangiai".

Turiu pripažinti, aš irgi labai abejoju Vilienės skaičiavimais. Pats neskaičiavau, bet iš akies man atrodo realios PN šildymo poreikio aplinkos temperatūros apie +4. Kaip jau minėjau, nelabai pasitikiu skaičiavimais neparemtais praktika, tad laukiu praktinio pagrindimo.

Kaip oras oras šs propaguotojas , pristatau geriausių šios rūšies atstovų testą. Tikiuosi dauguma norvegiškai suprantate, jei kasnors nelabai tai bent po grafikėlius akis galima paganyt.
Pagal šį testą išeitų, kad prie nedidelio šaltuko turėsime COP 3, o prie -20 apie 2. Tai sakyčiau dar geriau nei tikėjausi.

Neatidaro..

pataisiau

Tai kad cia svediskai parasyta ,bet paskaitineti idomu.

Kas jūsų galva įtakos sistemos sustojimą esant "pvz -15 ar -20"? Mano elektros tenai, pajutę, kad lauke šaltoka ir yra tinkamas metas diversijai ima sutartinai mušti automatus?
O jei rimčiau, tai sistema visiškai nepriklausanti nuo išorės temperaturos, tik nuo saulėtumo.
Dėl apsiskaičiavimo galiu nuraminti - jei žinočiau, kad padariau klaidą tikrai užtektų drąsos prisipažinti Su DEU nesutariam dėl pritekėjimų skaičiavimų, nes pateikiami pavyzdžiai yra labai skirtingi. Todėl tenka vadovautis inžinierine nuojauta, nuo kurios rezultatai labai priklauso, net per daug labai. Pakentėkit šildymo pradžios ir tada visi pamatysim, kiek energijos reikės namui ir kada prasidės šildymas, prie kokios temperaturos

kaip susiskaičiuoti šiluminius nuostolius, tikisliau kas dar į juos ieina ir kaip skaičiuojama be atitvaru ir ventiliacijos

O kokią vidinę temperatūrą žadate laikyti? Koks šildomas plotas? Ką šildysite - tik šiltas/gyvenamas patalpas ar ir šaltas, pvz., garažą?