Pasyvus namas - 8

Čia labai gera alternatyva. O gal geriausias ir pigiausias šildymo būdas tikram, pasyviam lietuviškam namui:

http://www.rika.at/en/vitrapassiv/

Kainos šiemet vasario 21 d. buvo tokios (užklausiau austrų, tie per atstovus Lietuvoje atsiuntė):
Plieno korpusas, muilo akmens apdaila, juodas korpusas - 8745,28 Lt (su PVM)
Plieno korpusas, smelio akmens apdaila, juodas korpusas - 8745,28 Lt (su PVM).

Sistema tarnauja ir kaip orins šildymas, gali šildyti ir karštą namų vandenį, o taip drauge turime ir židinį.

Trumpiau tariant: už 9000 Lt turi ir šildymo sistemą, ir židinį, kurio kuras pigiausias Lietuvoje - malkos.

Tinginiams yra granulinės sistemos.

tik pamirštatia viena smulkmena kad prie kitu šildimosi budu gaunamia ir pigesni šilto vandens paruošima, o prie oras-oras sistėmos pridet reiktu boilerio ir brangiasni vandens šildima, arba dar viena sistėma pvz saulės kolėktoriai+boiliaris.
ir jūsų atsipirkimo skaičiavimai gerokai išsikraipo. reikėtu visada skaičiuoti visuma o ne skaiditi dalimis nes galutinis rezultatas gali atroditi nekaip.

O jai kalbet apie pati komforta, tarkim oro dregme? Ar oras oras nera elementarus elektrinis karsto oro vejelis kuris dziovina ora? Asmeniskai tu pucianciu elektriniu negaliu pakest tik tepaliniai elektriniai naudojami...

Vienas iš galimų variantų, apie kuriuos kartais pamąstau.
Tik reikėtų priskaičiuoti kaminą, bei lauko oro padavimą (kurie bus nemenki šalčio tiltai), kažkokią ortakių sistemą, kad šiluma pakliūtų į kitus kambarius, malkinę kurui laikyti ir džiovinti.
Beto gausis gan nemaži temperatūrų svyravimai kai židinys bus kurianamas.

Jūs neigiate visą PN teorija. Jinai sako, kad tikras PN lauke esant -15 laipsnių ir visiškai nešildant namo per parą viduje temperatūra negali kristi daugiau nei 1 laipsniu. Vadinasi pakelti tą 1 laipsnį reikia labai nedaug papildomos energijos. Šiuo atveju yra malkinė krosnelė/židinys, kuri skirta PN ir kurios galia itin maža - tik 2-4 kW.

Toliau. Tokiai sistemai nereikia rimto mūrinio kamino su kamino papėde, įdėklais ir t.t. Pakanka skardinio kamino, kurio diametras turi būti tik 13 cm. Pačiai krosnelei nereikia patalpų vidaus oro (žiūrėkite techninias charakteristikas). Oras imamas iš lauko. ortakių nereikia, nes pati krosnelė išspinduliuoja/išpučia orą į patalpas (gali apšildyti nuo 50 iki 110 kv. metrų patalpas).

Malkinės, kokią įsivaizduoja kiekvienas lietuvis, irgi nereikia, nes pasyviam namui 2-3 kūbų malkų per akis visam sezonui. Todėl visai nebūtina pirkti žalio medžio kūbą po 60-90 Lt, galima nusipirkti gerai išdžiovintų malkų po 200-210 Lt už kūbą. Juk metams viso labo bus tik 400-600 Lt.

Vienintelis man neaiškus dalykas, kaip paskirstyti šilumą po uždaras patalpas ar kitus namo aukštus. Jei namo pirmas aukštas pakankamai atviras, tai krosnelė pati išnešios šilumą visą pirmą aukštą. Klausimas lieka kaip šilumai užlipti į antrą aukštą. Mano atrodo, kad reikia projektuoti namą su dalimi atviros erdvės tarp pirmo ir antro aukšto. Tokiu būdu šiluma ir užlips į antrą aukštą.

Jei jau norite pofilosofuoti, tai jei kalbame apie namą - spindulinis šildymas irgi yra orinis. Yra sušildomi paviršiai ant kurių krenta spinduliai, o po to nuo jų įšyla oras ir šildo visą kitą.

Šiaip, PN filosofija - tai visai ne namo šiltinimas ir sandarinimas. Visa filosofija pavadinime - namas kuris nenaudoja perkamos energijos. Tai yra - visa eilė inzinierinių sprendimų, kruopščiai suderintu tarpusavyje, leidžiančiu panaudoti nemokamą energija visiems namo reikmėms.

Kadangi tos nemokamos energijos nėra daug (arba yra labai brangu ją išgauti), būtina PN sąlyga - sumažinti išlaidas tiek, kad minėtos energijos užtektu. Idėja ne tame, kad šiltinti namą iki begalybės, (pvz. kol nuostoliai nesumažės tiek kad galėtumėte prišildyti į vien savo kūnais). Nuostolius reikia mažinti tik tiek, kad užtektų pasirinktų energijos šaltinių.

Teorijoje pasyviu negali skaitytis namas, jei jis naudoja energija iš elektros tinklų.
O praktika rodo, kad kol kas toli gražu ne visi sprendimai yra tiek pigus kad galima būtu šnekėti, kad investicijos atsipirks. Todėl šiai dienai niekas ir nestato pasyvių namų, o tai, ką čia aptarinėjame, teisingiau būtu vadinti A klasės namais.

Yra tiesos, bet viską labai sunku įvertinti keliomis eilutėmis. Kiekvienas turi sau patrauklią šildymo sistemą, svarbiausia jos kainą skaičiuoti kuo objektyviau.

Prie daugumos šildymo būdų pigesnis vandens paruošimas greičiausia ne gaunamas, o perkamas. Daugeliu atveju reikia ir boilerio, ir jo pajungimo, siurbliuko, vožtuvėlio ir pan. Jei jums atrodo, kad tai nevertos dėmesio smulkmenos, siūlyčiau užmesti akį į Vilienės kiek ankščiau įmestą katilinės projektą. Primeskite kiek kainuoja saulės kolektorių pašildytą vandenį paleisti per grindis. Gerai, kad yra gerų žmonių, kurie pasidalina savo patirtimi. Man gerokai sumažėjo noras turėti šildymo sistemą vandens pagrindu.

Dėl pigaus vandens šildymo tai nebent dujos, nors tai jau taip pat nelabai pigu. Po pabrangimo šildymas dujomis netaip smarkiai atsilieka nuo naktinės elektros. Malkų vasarą tikriausia nekūrensit, o žiemą saulės nebus. Taip, kad ta elektra netoks jau didelis blogis kai gerai pasiskaičiuoji.

Dėl pareigų - neužpykite gal tik pasirodė, kad esat entuziastas, nors iš teksto žemiau tai pasitvirtina...Užmuškit netikiu COP ~5...6 prie bent vidutinės sezono temperatūros. Kad nebūtų kaip su Pau cop~99% prie +7C lauke Nemačiau gyvų pavyzdžių, nesinori gamintojų melagiais išvadint (neskaitant smulkaus šrifto pastebėlių paraštėse ) bet manau neverta tokiais gražiais cop tikėti. O tai kuo tada tikėti, ką imam lygindami??? Akligatvis?

Kas dėl teno ir +5C: jei mano skaičiavimai+nuojauta dėl pritekėjimų teisingi, man reiks pradėti šildytis tik nuo -4C... taigi nuo -4C iki -15C ŠS kažką veiks atsipirkimo kryptimi, po už šių rėžių - didderį muš Tai gal nafik jo reikia? Gal užteks teno su cop~1? Už keli šimtus ltl?
Papildyta:


Skambių skaičių nebus. Čia kažkas kainų pasigedo, tai turiu nuvilti - čia ne viešas objektas. Pateikiau iš kur ir ką naudojau, labai įdomu - siunčiate užklausimą ir gaunate sau pasiūlymą. Kas buvo prieš metus dabar jau gali būti pakitę.
Sutinku, kad mano pvz netinka, tai ne komercinis objektas, ne konkursinė medžiaga. Taip aš statausi sau, sekantis namas bus dar geresnis, o dar sekantis - gal ir idealus kainos ir kokybės santykio atžvilgiu. Bet kad labai nukrydau nuo finansinės-inžinierinės logikos nesutinku. Prabanga pagal mano mastus yra nuosaiki.
Jei mano statyba būtų komercinės paskirties - taip, tada galėtume diskutuoti kodėl tiek kainavo, ar ne geriau būtų imti prastesnes medžiagas ir pan. Tam labai tinka veikmė - va gyvi pvz!
Papildyta:


Pasidomėkit šio grožio valdymo, reguliavimo galimybėmis Pasirodys, kad PN tai "diengi na vietėr" tiesiogine šio žodžio prasme - reguliavimas kai perteklinę galią ventiliacija meta lauk 2-4kW galia kaip ir patrauklu, bet ką daryti, jei PN reikia tik 1kW??? Arba 500W?
Šimtą kartų diskutavom apie malkų nešimą, pelenus ir su tuo susijusias namų švaros problemas, sandarumą, etc - nesiplėsiu, galima porą temų atgal atverst ir tą patį pasiskaityt.
Papildyta:

Drėgmės turėtumėt užtekti natūralios, jei jau truks - patalpų oro drėkintuvas stoja į pagalbą.
Karšto oro vėjelis - oro karštumas priklausys nuo pastato šiluminių nuostolių, gali būti, kad tas srautas bus tik keliais laipsniais šiltesnis nei patalpoje kaip malonus dvelksmas
Papildyta:


1.Pasiruoškite naujai investicijai - kamino šiltinimas iš patalpos pusės, bent iki R~5 nors reiktėtų iki standartinės sienos varžos - juk nuolatos kamine ne bus dūmų ir tada delta t bus artima lauko sienai.

2. NEABEJOTINAI, stopudovai!
Papildyta:


"Tik" yra netinkama sąvoka. DEU turėjo omenyje ne namo atšalimą, bet PERKAITIMĄ dėl besmegenio, nesuvaldomo KKK! Jei už lango tik -2C ir pastatui reikia tik 500W šildymo galios, ką daryti su jūsų "tik 2-4kW", kaip priversti dirbti ketvirčiu minimalaus galingumo? Va kur KKK bėda - nesureguliuojamas.
Papildyta:


Ar su Nulinės energijos namu nesupainiojote??? PN gali ir naudoja tinklų energiją, tik ne daugiau nei nusako standartas 15kWh/m2a.
Papildyta:


Skambus kalambūras brangi nemokama energija. Nesupykite, čia tik atsitiktinis žodžių žaismas
Papildyta:


Niekas, išskyrus veikmę, sam'ą ir šių eilučių autorių, na dar berods 12500 pamišėlių DE, A, SE ir kt. EU šalyse
Dėl A klasės - "tierminologiju my osparivat niebudiem", tebūnie A, ar A+, ar A++ - tai tik adaptuoti PN variantai, kuriems mažiau ar daugiau leistina naudoti energiją.

Ech Vilienė nepataisomas optimistas. Daugiau tokių ir Lietuvoje būtų Amerika
Na jau nekartą aptarėm ir lyg sutarėm, kad jūsų skaičiavimuose pritekėjimai gerokai didesni nei galėtų būti. O taip nutiko dėl neteisingai interpretuoto pagyvenusios posto.
Priminsiu, kad išsamiai ištyrę 32 pasyvius namus pastatytus prie Hanoverio PN instituto atstovai nurodė, kad šildymas nebereikalingas kai temperatūra viršija 11 C.
Prašom arčiau žemės. Tai yr Lietuvos

Skurdžiai pateiktais pavyzdžiais, atsargiai priskaičiuoju 1000W, sugretinam su nuostoliais - va tokie rezultatai. Palieku postą ramybėje.
Lyg ir kelis kart studijavau Kronsbergą, neužsifiksavo tie 11C todėl nežinau ir negaliu komentuoti. Bet atrodo prastai,kai pritekėjimai dengia tik 9-10 laipsnių temperaturų skirtumą.

Viskas priklauso nuo to, iki kokios temperatūros yra įkaitintas šilumą atiduodantis elementas. Jei temperatūra šilumą atiduoadančio elemento yra labai aukšta (pav. iki raudonumo įkaitusi metalinė spiralė "vėjelyje"), tai aišku bus deginamos ir dulkės ir deguonis. Jei šilumą perduodančio elemento temperatūra mažesnė, visų tokių nepageidautinų savybių nelieka nei kvapo. Problema tame, kad automatiškai tokių šildančių elementų plotas turi būti didesnis, kas augina ir kainą. Taigi viskas įmanoma. Beje, oro pašildymui oro kanaluose labai dažnai naudojamos ne elektrinės spiralės (kurios aišku irgi būna pigesnėse sistemose) bet šilto vandens radiatoriai. Vandeninės oro pašildymo sistemos tikrai nepasiekia tokių temperatūrų, dėl kurių gali atsirasti neigiamos oro šildymo pasekmės.

Beje, ginčijomis mes su DEU dėl žemės šilumokaičio poreikio. Tai vat be jo, rekuperatoriuje įeinantis oras paprastai ir būna pašildomas su elektriniais tenais, tuo bloginant oro kokybę. Su žemės šilumokaičiu tokių problemų galima išvengti.

Dar vienas faktas.
Kronsbergo projekto tyrimo metu, per visą žiemą temperatūra nukrito žemiau 0 tik kelias paras, šalčiausia naktis buvo - 5. Jei jūsų skaičiavimai būtų teisingi, tai jiems išviso šildytis nereikėtų. O kaip žinote jie vos nevos sutilpo į 15 kWh/m2 per metus.