Pasyvus namas - 8

Pirmiausia ir svarbiausia: labai džiugu, kad prisijungėte, mums praktikuojančių profų tikrai trūksta.
Antra: truputi esu nustebęs dėl jūsų išvadų - gyvatukų galingumas, diametras ir t.t. nežinomi niekam Turite nuojautą?
Kadangi pasiryžau tokiam viešumui kad pateikiau schemą visuotiniam svarstymui, kviečiu jus viešai pareikšti savo nuomonę apie schemos problemas. Ką čia slėpti - jei tikrai esate profas jūsų nuomonė ir kritika yra aukso kainos. Pateikite savo schemą, su komplektacija ir kainom, įrodysite kad esate pigesnis ar efektyvesnis - gausite užsakymą, įtariu ne tik mano.
O kas nenori būti jaunas? Nors čia nepataikėte, nebesijaučiu toks jaunas, koks norėčiau bet tfu tfu tfu (beldžiu medį) su lėšom dievulio medin nevarom
"Pieties" efekto nebijau - žinau kaip to išvengti, tai paskutinė problema sąraše.
Reziume: laukiu, ir esu tikras ne tik aš, Jūsų schemos ir komercinio pasiūlymo.
Papildyta:


Kūrybos tikslas - būtent tie trys aksiominiai PN punktai... ir yra giliai px kaip jūs juos pasieksite...svarbu rezultatas - jei norite didžiuotis turintis PN. Arba galima truputi nukrypti nuo tų aksiomų - pats įvardinote: pagal norus ir lūkesčius. O PN neapibrėžia kas galima ir kas ne - tenkinate tris sąlygas valio, netenkinate - jūsų problemos. Ar su 10vnt oras-oras, ar su vienu KKK ar dar velniai žino kaip...Diskusija tik kuris kelias pigiausias, efektyviausias, komfortiškiausias.

sveiki, malonu kad greitai reagavote. Pirmiausia dekui, kad normaliai reagavote. Kaip mano pirmame laiske parasyta, man reikalingi jusu namo tech duomenys, kokia silumine varza , kokie langai, trumpai atitvaru silumine varza, toliau kokie Jusu el. galingumai skirti sildymui , DHW gamybai, kokio galingumo saules kolektorius esate pasistate, kokio galingumo,;k kokio komforto norite gauti(automatizavimo llygis), ar jau yra namuose i6vedziotas grindinis sildymas, jeigu yra tai kolektoriai su pamaisymo mazgais ar be ju, kiek kolektoriniu spintu,tai reikalinga hidrauliniam surisimui visos sistemos.
Del klaidu jusu schemoje. Patikekite mano sena praktika--pirma jus nepagaminsite akumuliaciniu baku kokybiskai,reikalingos antvamzdiu islaikymo atstumai, gyvatuku galingumai priklauso nuo sk galingumo bei jusu sild. sist. galingumo o beto jus jas norite daryti atviro budo---didele klaida, korozija, u=siorinimo problema, persipildymas , silumos nuostoliai; dar kur jus statysite nuorinimo bakeli?palepeje? as nezinau kokos jusu namas. Antra -jusu trys akumuliacines talpos niekada neveiks, siurbliai veikia priespriesiais,kam reikalingas DN57 diametro kolektorius prie tu baku ;saules kolektoriu sistemoje prie pat sk silumokaicio reikalingas paskaiciuotas apsauginis voztuvas, sk siurblio maitinimui reikalingas besalygiskai UPSas, prie LR trecios kategorijos el. tiekimo jus per metus pora kartu taisysite SK linija, ji paprasciausiai sprogs nutrukus el. tiekimui.
Salto vandnens tiekimo linijoje i KV boileri nereikalingas issipletimo indas , uztenka ismesti atbulinis voztuva is salto vandens linijos.
Daug prirasiau ir dar liko kalba apie automatika. Apie ja veliau.
Siulau susitikti ir as jums suprojektuosiu nemokamai su diametrais visa katiline, bet reikia gauti visus duomenis ir jusu norus. Ojus galesite paskelbti ta schema viesai. Jeigu tinka , laukiu ziniu.

Truputi žydiškai, nuo galo link pradžios: susitikti virtualiai - kaip du pirštu apm... nors ir gyvai nebus jokių problemų.
Langų sienų ir kt atitvarų charakteristikas rasite. Bet duodu jums suvirškintą produktą - namo šilumos nuostolius: ~3.5kW. Manau tai yra skaičiavimo pagrindas.
Kolektorių dar nėra, spintos dvi, šildymo vamzdynas paklotas.
Atvira akumuliacinė -ne iš gero gyvenimo, nemanau, kad 3m3 plastikinės talpos yra labai atsparios slėgiui, todėl akumuliacinė yra atvira kad nesudaryti slėgio pogrindinėse akumuliacinėse.
Saulės kolektorius: dabar 48 vamzdžiai, kas yra ~4.8kW, bet būtina numatyti kolektorių plėtimo galimybę.
Siurblių priešprėša: jei pastebėjote, jie valdomi kranais su pavaromis, paeiliui - vienas užkrovimui, kitas nuėmimui. Bet gali būti kad statysim tik vieną siurblį su galimybe reversuoti.
UPSas bus, bet ne SK yra to priežastis - fotovoltinė elektrinė, ir 90% LED apšvietimo. Bet SK sustojęs siurblys neturi būti mirtina problema, tam yra apsauginiai vožtuvai, išsiplėtimo bakelis. Per 8 eksploatacijos metus elektra dingus buvo N kartų, nei kas sprogo nei užsidegė.
Automatizacijos lygis: sunku apie tai kalbėti kai žinios labai skurdžios. Tikslas - protingo namo sistema, taigi manyčiau labai aukštas automatizacijos lygis.
Jei dar trūkstate duomenų - suteiksiu, tik praneškit Iš anksto ačiū.

Į klausimą, kiek PN brangesnis už standartą nesiruošiau atsakinėti, kadangi šiame forume į šį klausimą jau buvo atsakinėta mažiausiai dešimtį kartų. Gerai, kad atsiranda žmonių, kurie nemato problemų į ta patį klausimą atsakinėti kiek kartų jis bebūtų paklaustas . Iš esmės DEU atsakymas yra pakankamai teisingas, bet kiek žmonių, tiek nuomonių.



Vilienės manymu oras-oras šilumos siurblys (kondicionierius) nelabai tikęs PN, kadangi jis mažiausiai efektyvus, kada jo labiausiai reikia. Aš taip kategoriškai nemanau, bet tiesą, šiame marketologų ir kitų verslo atstovų, nuslepenčio didžiąją tiesos dalį ir skleidžiančių tik tai kas naudinga, gal net ir melą, pasaulyje surasti yra labai keblu. Taigi tiesą sužinoti galima tik iš žmonių, kurie išbando konkrečią sistemą ir kuriais pasitiki.

Bet vis tik, kiekvienoje PN patalpoje statyti atskiro kondicionieriaus mano manymu netikslinga. Kadangi PN name privalo būti įdiegta ventiliacijos kanalų sistemą, tikslingiausia naudoti kanalinį kondicionierių. Jo panaudojimo atveju bus mažiausiai darkomas patalpų interjeras, mažiausiai pažeidžiamas namo apšiltinimo sluoksnis vedžiojant vamzdelius, ir kt. Be to, nors kanalinis kondicionierius yra brangesnis už paprastą, bet kadangi jo reiktų vieno, o paprastų kondicionierių- kelių, kanalinio kondicionieriaus statymas turi turėti ir ekonominį pagrystumą.

Taip pat neatmesčiau ir oras-vanduo šilumos siurblio, bet jo diegimo tikslingumą reikėtų pasiskaičiuoti konkrečiai situacijai. Gali buti, kad geoterminis šilumos siurblys pasirodys tikslingesniu variantu.



Vis tik aš linkęs manyti, jog šis teiginys nėra teisingas. Viskas priklauso nuo pasiekto namo apšiltinimo lygio ir ekonomiškesni rodmenys gali pakrypti tiek į vieną tiek į kitą pusę, net gana ženkliai. Iš vis, kai dujų kaina kyla taip ženkliai, elektra tampa tikrai ženkliai patrauklesne už jas.



Šis variantas absoliučiai nė kiek nekomplikuotas. Pats paprasčiausias variantas - saulės kolektorius ar vėjo jėgainė ir spiralė boileryje. Tikrai eiliniam kaimo meistreliui, teturinčiam tik vidurinį išsilavinimą, nesunkiai sumontuojama sistema. Visos sistemos kaina būtų vos didesnė nei vėjo generatoriaus ar saulės kolektoriaus. Aišku pakelti sistemos lygį, padaryti ją labiau komfortišką kainuotų papildomus litukus. Dėl savikainos, skaičiavimų nesu daręs, bet esu įsitikinęs, kad analogiškų galimybių saulės ar vėjo sistema kainuotų pigiau nei geoterminis surblys.



Mano nuomone PN su židiniu yra du nesudarinami dalykai. Nesakau, kad negali būti židinio PN`e. Bet dviejų nesuderinamų sistemų apjungimas kainuotų labai nemažus pinigus, o naudos iš to jokios, tik tai, kad bus galima didžiuotis, jog mano name yra ir židinys. Naudos nebūtų jokios todėl, kad židinys prigamintų per daug šiluminės energijos, todėl jo teikiamą šilumą reikėtų izoliuoti nuo namo, ir vos ne visą išmesti
į lauką nepanaudotą. Iš židinio beliktu tik degančių malkų vaizdas.



100% sutinku, teisingai pasakyta.

Kas dėl oras-oras tai man nepatinka šildymas oru, manau nekomfortiška.
Daugiausiai iš DEU postų susidaro nuomonė, kad oras-oras yra kažkokia panacėja - aria net prie arktinių šalčių. Neturiu su tuo patirties, neneigsiu, bet fizika ir logika šnabžda, kad nivelnia vie negeresni, cop taip pat sėkmingai užsirauna o jei užsirauna - tai PN'ui yra didelė bėda: kai energijos reikia labiausiai ŠS veikia apverktinai. Gausime tokią situaciją, kad tada, kai ŠS turi atidirbti investiciją jis įkala teną ir išeina atostogų.

Dėl skonio nesiginčijama , tad visai nesiruošiu ginčyti, o tik pasakyti, kad mano skonio receptoriams orinis šildymas neatrodo nors kiek bjauresnis nei radiatorinis

Prisiminkime - bet kuris šildymo prietaisas skirtas pašildyti orą šalia savęs. O tas sušildytas oras kyla į viršų, pakeliui šildant sienas, langus bei kitą orą, kuris spėjo nuo tų sienų ir langų atvėsti. Taip išeina, kad bet kuris šildymas yra - orinis.

Šiaip, ko aukštesnė šildymo elemento temperatūra ir ko mažiau jis apsaugotas nuo dulkių - to bjauriau tas šildymas kvepia ir to daugiau degina deguonį.
Prasčiausia atrodo radiatoriai. Nusėdusias dulkės sunkų nuvalyti o ir paviršiaus temperatūra yra pati aukščiausia. Elektriniai sus atvira spiralė - aplamai netinka gyvenamosioms patalpoms.

Pirmą-antrą vietą dalina grindinis ir orinis šildymas. Čia viskas priklauso nuo konkrečiu sąlygų: kai nuostoliai yra minimalus (kai nereikia stipriai šildyti grindų), kai kambaryje nėra baldų, uždengiančių grindys (bent svarbiausiose vietose - prie langų), kai nėra kilimų bei grindys pagamintos iš nenuodingų medžiagų, kai grindis laikomos svarios, kai nenaudojamos nuodingos priemonės grindų priežiūrai - grindinis šildymas yra pats geriausias.

Dvi problemos: pirma - idealių sąlygų nebūna, antrą - didelis inertiškumas.
Kai pašviečia saulė ir pasidaro karštą - praeis toli gražu ne viena valanda, kol grindys atauš ir nustos kaitinti patalpą. Ir atvirkščiai - jei sušalęs grįžti namo, staiga temperatūros nepakelsi, dar sunkiau tai padaryti grįžtant pvz. po žiemos atostogų.

Orinis šildymas tikrai būtu pirmoje vietoje, jei visada būtu paisoma oro paskirstimo taisyklių, jei būtu parinktas ne per didelis paduodamo oro srauto greitis bei pakankamai didelis oro kiekis (kad temperatūra būtu maža), jei oras būtu tinkai išvalytas ir sudrėkintas - tai būtu ideali šildymo sistema.

Bet kokiom priemonem siekti PN - tai labiau fanatizmas, negu praktishkumas.. O PN - tai atseit praktishko koncepcija, bent jau as taip ja vertinu. Galima sugalvoti bet koki pasiaishkinima, kodel NORISI daryti taip arba kitaip - bet ekonomine logika turetu buti. Investicijas kainuoja, ir sildymas kainuoja - kazkur turi buti balansas? Vilenes pvz deje netinka - jam patinka ideja ir jis ja siekia neziurint i kaina.. o kitu balansu kolkas niekas nepaskaiciavo

Labai teisingai. Viliene slepia informaciją, kiek jam jau kainavo namas. Aš tipo neskaičiuoju, nors galėtų pasakyti, kad iki šiol yra išleista tiek ir tiek (bent apytiksliai), o namo plotas toks. Būtų galima sužinoti bent jau dėžės kainą.

Gal visgi Viliene ryšis pasakyti skaičius garsiai.

Norėčiau papildyti. Yra dar vienas šildymo būdas, kuris nepaminėtas - tai šildymas infraraudonaisiais spinduliais, kurio paskirtis nėra šildyti orą, o kūnus esančius patalpose tiesiogiai, apeinant oro pašildymą. Visais kitais klausimais, kalbant apie standartinius šildymo metodus, pilnai sutinku su ed@
Papildyta:


Nesutinku. Jo tikslas, kaip aš supratau nėra PN su sertifikatu. Jo tikslas šiltas namas pastatytas vadovaujantis PN koncepcija, taigi viskas tvarkoj su jo pasakymu ir nėra čia jokio fanatizmo.
PN idėja man patinka todėl, kad čia konkrečiai parašyta, ko reikia norint pasistatyti šiltą namą. Kaip reikia žiūrėti į tokius dalykus kaip sandarumas ir ventiliacija, apšiltinimo sluoksnis ir šilumos tilteliai ir t.t. ir t.t.
Mano tikslas tikrai nėra PN su visais sertifikatais. Mano tikslas tikrai šiltas namas, bet šilto namo su standartiniu mąstymu nepastatysi, tam jau reikia kardinaliai keisti mąstyseną. Taigi PN koncepcija tik kelrodė žvaigždė. O kalbėti apie visokius fanatizmus, kad tik pasiekti PN normas tikrai neverta. Aišku jei reikalavimai bus pasiekti, tai paglostys savimeilę, bet tai tikrai nėra statybų tikslas.

Papildyta:


Nenusikalbėkit. Jei aš statau PN iš pigiausių medžiagų, tai jis bus kelis šimtus ar net tūkstančius kartų pigesnis, nei pagal tuos pačius brėžinius pastatytas standartas iš brangiausių medžiagų.

Labai teisingai Vilienė darytų jei nepateiktų savo kvadrato kainos (jis tikrai kainų neslepia). Pagal kvadratą susidarysit labai klaidingą nuomonę dėl namo statybos kainos. Domėtis reikia kiek kainavo kiekvienas mazgas ir kokios medžiagos buvo naudotos.

Nelabai norėčiau prisiimti oras - oras šs propaguotojo pareigų.
Niekada nesakiau, kad tai pats geriausias būdas šildytis per šalčius. Dėl komforto taip pat turiu nemažų abejonių, nes esu tylos mėgėjas.
Kalbu apie tai, kad oras oras šs greičiausia pigiausias šildymosi būdas ir ypač PN atveju.
Nesakau, kad mano nuomonė vienintelė teisinga. Beto visuomet stengiuosi pateikti argumentus ir apytikslius skaičiavimus.

Pabandykim paskaičiuoti iš kito galo. Lietuviško PN (arba A klasės) namo šildymo poreikis apie 40 kWh/kvm per metus. 200 kvm namui 8000 kWh per metus. Šildantis vien elektra 3000 lt. Elektros prietaisai kainuos kelis tūkstančius. Manau tai tikrai komfortiškas šildymo būdas nekeliantis jokių rūpesčių dėl aptarnavimo ir priežiūros.
Greičiausia taip ir reikėtų šildytis, bet va tas lietuviškas skūpumas. Man kiekvieną mėnesį skaudės širdį mokant po 500 lt už šildymą ir nežinia kiek laiko tokį pastovų stresą sveikata atlaikys.

Ieškom variantų. Geoterminis 50 000 (iš kurių 20 000 grindų šildymas ir katilinės armatūra). Prie COP 3, už šildymą mokėsiu 1000 lt per metus. Bet padalinęs investiciją iš 20 metų, sužinosiu, kad tai man kainuoja + 2500 lt per metus. Tai yar 500 lt daugiau nei šildantis elektra. Beto kažkodėl galvoju, kad jei po 20 metų dar stovės tas pat geo siurblys, tai dauguma dalių jau bus pakeistos ir aišku neuždyką.

Bet kokia vandeniniu grindų šildymu paremta sistema PN yra per brangi. Vien grindų šildymas ir katilinės armatūra kainuoja apie 20 000 lt (1000 lt per metus jei skaičiuosime 20 metų)
Jei dar 20 000 lt išleisime kokiam nors katilui ir jo įrengimui (kaminui, malkinei, katilinei, dujų atvedimui ir pan. ), ir sugebėsime juo naudotis be jokių remontų ir aptarnavimų 20 metų, turėsime dar 1000 lt per metus. Dar 1000 lt per metus kainuos vienoks ar kitoks kuras. Gausime tuos pačius 3000 lt kaip ir elektra.
Dujinio katilo įrengimas, jei dujos netoli, kainuos pigiau, bet pačių dujų kaina tokiam PN artėja prie 2000 lt per metus.

Apsoliučioje daugumoje europoje pastatytų PN naudojamas orinis šildymas. Manau dėl aukščiau paminėtų priežasčių. Už 15 000 - 20 000 lt galima įsirengti tikrai geros kokybės 4 - 5 oras - oras šs. Gamintojo deklaruojamas COP 5 - 6. Įvertinus mūsų klimatą, sakykim realiai jis gausis 3. Tokiu atveju už elektrą mokėsime 1000 lt per metus, o investicija prisidės dar apie 1000 lt. Tai jau trečdaliu pigiau nei šildantis elektra.
Gaunasi, kad tai vienintelis man žinomas būdas kuriuo šildyti PN būtų pigiau nei elektra. Ir net, kaip nuolat kartoje Vilienė, prie -15 jis įkals teną, tai nematau jokios problemos tas kelias dienas pasišildyti elektra. Už tai kai bus + 5 vienas šilumos kWh kainuos 8 - 9 cnt.
Visai racionalu būtų PN šildyti elektra, o didesnėse erdvėse pasistatyti 1 - 2 oras oras dasišildymui.
Orinis šildymas vyrauja visose šalyse kur šildymo poreikis nedidelis. Nors mūsų statybos tradicijos ir mentalitetas šiaurietiški, vistik PN šildymo poreikis yra nedidelis, todėl verta būtų permąstyti steoretipus.