toks dar klausimas iskilo su vienu zmogeliu padiskutavus - ar is viso imanomas atsipirkimas saules kolektoriu, musu gamtinemis salygomis be dotaciju?
QUOTE(zojux @ 2011 08 18, 09:00)
toks dar klausimas iskilo su vienu zmogeliu padiskutavus - ar is viso imanomas atsipirkimas saules kolektoriu, musu gamtinemis salygomis be dotaciju?
O ar atsiperka elektrinis boileris? Dujinis katilas ar atsiperka? Jei galėtume išsiversti be šilto vandens visi šildymo prietaisai neatsipirktų niekada. Kai 100lt sumokam už batus - kada tie atsiperka?
Dotacijos, bent jau popieriuje yra.
Klimatas mūsų tikrai ne prasčiausias, tai įrodo tik didėjantis stogų su kolektoriais skaičius.
Man kaip išbandžiusiam 8-9 metus plokščiąjį klausimų dėl kolektoriaus nebekyla, tik dabar bus pažangesni, efektyvesni vakuuminiai.
QUOTE(Vilienė @ 2011 08 18, 08:14)
O ar atsiperka elektrinis boileris? Dujinis katilas ar atsiperka? Jei galėtume išsiversti be šilto vandens visi šildymo prietaisai neatsipirktų niekada. Kai 100lt sumokam už batus - kada tie atsiperka?
Dotacijos, bent jau popieriuje yra.
Klimatas mūsų tikrai ne prasčiausias, tai įrodo tik didėjantis stogų su kolektoriais skaičius.
Man kaip išbandžiusiam 8-9 metus plokščiąjį klausimų dėl kolektoriaus nebekyla, tik dabar bus pažangesni, efektyvesni vakuuminiai.
Dotacijos, bent jau popieriuje yra.
Klimatas mūsų tikrai ne prasčiausias, tai įrodo tik didėjantis stogų su kolektoriais skaičius.
Man kaip išbandžiusiam 8-9 metus plokščiąjį klausimų dėl kolektoriaus nebekyla, tik dabar bus pažangesni, efektyvesni vakuuminiai.
Zojux greičiausia turi galvoje klausimą ar saulės kolektorius pašildys vandenį pigiau nei paprasčiausias elektrinis boileris. Tai yra ar tuos pačius batus pirkti Akropolyje ar siūstis iš internetinės parduotuvės.
Man atrodo šis klausimas gana reliatyvus.
Pirmiausia viskas labai priklauso nuo visos šildymo sistemos. Jei šildotės elektra verta pasiskaičiuoti vakuminio saulės kolektoriaus atsiperkamumą (man gaunasi pigiau ir paprasčiau boileris).
Didžioji dalis namų Lietuvoje šildomi dujomis arba kietu kuru. Todėl šildymo sezono metu karšto vandens ruošimas nėra brangus. Tokiu atveju verta įsirenginėti mano nuomone nebent pati pigiausia saulės kolektorių vasarai ir tai tik tiems kas šildosi kietu kuru ir nenori vasarą kurenti katilo.
Antras labai svarbus niuansas, kad žmonės tikintys saulės kolektorių nauda linkę nepastebėti dalies jų įrengimo kaštų, bei padidinti jų teikiamą naudą. Skeptikai elgiasi priešingai. Paklausius pirmųjų saulės kolektorius atsipirks per 2 metus, paklausius antrųjų per 50. Todėl labai naudinga nueiti į kokią firmą ir paprašyti, kad tiksliai suskaičiuotų kiek kainuotų saulės kolektorių įrengimas su viskuo (sumontavimu, pajungimu ir integravimu į bendrą sistemą). Banko palūkanos per 20 metų pridės apie 50 procentų. Naudodami kolektorių sutaupysite lyginant su boileriu labai grubiai apie 600 lt per metus.
Trečias svarbus momentas elektros kainos. Prie dabartinių kainų mano kuklia nuomone įrenginėti saulės kolektorių daugeliu atveju neapsimoka. Jei jos didės saulės kolektoriaus atsiperkamumas greitės. Manau statant naują namą tikrai reikėtų numatyti vietą netik saulės kolektoriui, bet ir saulės baterijoms. Greičiausia elekta brangs, o technologijos tobulės. Ir po kelių metų nebekils klausimų apie saulės energijos atsiperkamumą.
Jei šildotės elektra, mėgstate naujoves, prijaučiate ekologijos idėjoms - saulės kolektorius tikrai geras pasirinkimas. Juk į saulės kolektorių galima žiūrėti kaip į tam tikrą išskirtinį elemetą. Žmonės dedasi medinius langus, nors plastikiniai pigesni ir neblogesni, dedasi parketą nors laminatas ir praktiškiau ir pigiau, mūrija klinkerį ir t.t. Nebūtina į viską žiūrėti vien iš materialinės pusės.
Ką sutaupysit išleisit alui, o tai tikrai neatsipirks.
QUOTE(Vilienė @ 2011 08 18, 08:14)
O ar atsiperka elektrinis boileris? Dujinis katilas ar atsiperka? Jei galėtume išsiversti be šilto vandens visi šildymo prietaisai neatsipirktų niekada. Kai 100lt sumokam už batus - kada tie atsiperka?
Dotacijos, bent jau popieriuje yra.
Klimatas mūsų tikrai ne prasčiausias, tai įrodo tik didėjantis stogų su kolektoriais skaičius.
Man kaip išbandžiusiam 8-9 metus plokščiąjį klausimų dėl kolektoriaus nebekyla, tik dabar bus pažangesni, efektyvesni vakuuminiai.
Dotacijos, bent jau popieriuje yra.
Klimatas mūsų tikrai ne prasčiausias, tai įrodo tik didėjantis stogų su kolektoriais skaičius.
Man kaip išbandžiusiam 8-9 metus plokščiąjį klausimų dėl kolektoriaus nebekyla, tik dabar bus pažangesni, efektyvesni vakuuminiai.
Na atsipirkima as bandau vertinti ne kazkokia papildoma verte/"uzdarbiu" is to bet bent jau kad per kazkoki laikotarpi ji naudodamas as isleisiu maziau nei malkoms ar elektrai, kad pasildyti boileri.
P.S. O del vakuminiu kiek girdejau, tai jie turi labai tiksliai buti nukreipti i saule, ar ne?
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 08 18, 09:57)
Zojux greičiausia turi galvoje klausimą ar saulės kolektorius pašildys vandenį pigiau nei paprasčiausias elektrinis boileris. Tai yra ar tuos pačius batus pirkti Akropolyje ar siūstis iš internetinės parduotuvės.
Man atrodo šis klausimas gana reliatyvus.
Pirmiausia viskas labai priklauso nuo visos šildymo sistemos. Jei šildotės elektra verta pasiskaičiuoti vakuminio saulės kolektoriaus atsiperkamumą (man gaunasi pigiau ir paprasčiau boileris).
Didžioji dalis namų Lietuvoje šildomi dujomis arba kietu kuru. Todėl šildymo sezono metu karšto vandens ruošimas nėra brangus. Tokiu atveju verta įsirenginėti mano nuomone nebent pati pigiausia saulės kolektorių vasarai ir tai tik tiems kas šildosi kietu kuru ir nenori vasarą kurenti katilo.
Antras labai svarbus niuansas, kad žmonės tikintys saulės kolektorių nauda linkę nepastebėti dalies jų įrengimo kaštų, bei padidinti jų teikiamą naudą. Skeptikai elgiasi priešingai. Paklausius pirmųjų saulės kolektorius atsipirks per 2 metus, paklausius antrųjų per 50. Todėl labai naudinga nueiti į kokią firmą ir paprašyti, kad tiksliai suskaičiuotų kiek kainuotų saulės kolektorių įrengimas su viskuo (sumontavimu, pajungimu ir integravimu į bendrą sistemą). Banko palūkanos per 20 metų pridės apie 50 procentų. Naudodami kolektorių sutaupysite lyginant su boileriu labai grubiai apie 600 lt per metus.
Trečias svarbus momentas elektros kainos. Prie dabartinių kainų mano kuklia nuomone įrenginėti saulės kolektorių daugeliu atveju neapsimoka. Jei jos didės saulės kolektoriaus atsiperkamumas greitės. Manau statant naują namą tikrai reikėtų numatyti vietą netik saulės kolektoriui, bet ir saulės baterijoms. Greičiausia elekta brangs, o technologijos tobulės. Ir po kelių metų nebekils klausimų apie saulės energijos atsiperkamumą.
Jei šildotės elektra, mėgstate naujoves, prijaučiate ekologijos idėjoms - saulės kolektorius tikrai geras pasirinkimas. Juk į saulės kolektorių galima žiūrėti kaip į tam tikrą išskirtinį elemetą. Žmonės dedasi medinius langus, nors plastikiniai pigesni ir neblogesni, dedasi parketą nors laminatas ir praktiškiau ir pigiau, mūrija klinkerį ir t.t. Nebūtina į viską žiūrėti vien iš materialinės pusės.
Ką sutaupysit išleisit alui, o tai tikrai neatsipirks.
Man atrodo šis klausimas gana reliatyvus.
Pirmiausia viskas labai priklauso nuo visos šildymo sistemos. Jei šildotės elektra verta pasiskaičiuoti vakuminio saulės kolektoriaus atsiperkamumą (man gaunasi pigiau ir paprasčiau boileris).
Didžioji dalis namų Lietuvoje šildomi dujomis arba kietu kuru. Todėl šildymo sezono metu karšto vandens ruošimas nėra brangus. Tokiu atveju verta įsirenginėti mano nuomone nebent pati pigiausia saulės kolektorių vasarai ir tai tik tiems kas šildosi kietu kuru ir nenori vasarą kurenti katilo.
Antras labai svarbus niuansas, kad žmonės tikintys saulės kolektorių nauda linkę nepastebėti dalies jų įrengimo kaštų, bei padidinti jų teikiamą naudą. Skeptikai elgiasi priešingai. Paklausius pirmųjų saulės kolektorius atsipirks per 2 metus, paklausius antrųjų per 50. Todėl labai naudinga nueiti į kokią firmą ir paprašyti, kad tiksliai suskaičiuotų kiek kainuotų saulės kolektorių įrengimas su viskuo (sumontavimu, pajungimu ir integravimu į bendrą sistemą). Banko palūkanos per 20 metų pridės apie 50 procentų. Naudodami kolektorių sutaupysite lyginant su boileriu labai grubiai apie 600 lt per metus.
Trečias svarbus momentas elektros kainos. Prie dabartinių kainų mano kuklia nuomone įrenginėti saulės kolektorių daugeliu atveju neapsimoka. Jei jos didės saulės kolektoriaus atsiperkamumas greitės. Manau statant naują namą tikrai reikėtų numatyti vietą netik saulės kolektoriui, bet ir saulės baterijoms. Greičiausia elekta brangs, o technologijos tobulės. Ir po kelių metų nebekils klausimų apie saulės energijos atsiperkamumą.
Jei šildotės elektra, mėgstate naujoves, prijaučiate ekologijos idėjoms - saulės kolektorius tikrai geras pasirinkimas. Juk į saulės kolektorių galima žiūrėti kaip į tam tikrą išskirtinį elemetą. Žmonės dedasi medinius langus, nors plastikiniai pigesni ir neblogesni, dedasi parketą nors laminatas ir praktiškiau ir pigiau, mūrija klinkerį ir t.t. Nebūtina į viską žiūrėti vien iš materialinės pusės.
Ką sutaupysit išleisit alui, o tai tikrai neatsipirks.
Manau daugmas tiksliai ir teisingai izvelgta fraze atsiperkamumas.
Is esmes ir yra aktualu ar papildomos investicijos sukurs ta papildoma verte, kuri arba kompensuotu to daikto neatsiperkamuma arba jis savo funkcionalumu ir rezultatu duos materialine graza kazkokiu laikotarpiu.
Siaip turiu nuomone, kad sildantis malkomis kolkas jei vertinti tik skaiciukus tai vieni vartai arba tai galima labai aukstai moraliskai vertinti kaip ekologiskuma, novatoriskuma, bet deja materializmas siuo atveju turi ziauria persvara
Vretinant sildyma elektra tas finansinis skirtumas nera toks vienareiksmis, taciau grubiais paskaiciavimais dar irgi sunkiai pasiekiamas, o dar ivertinus ne tik irengima per ir jo eksploatacija ir prieziura
velgi sunkoka rasti veiksniu ir prizasciu, kad perlipti per ta materialini slenksti.Cia kolkas mano tokia nuomone susidariusi ir sudaryta.
QUOTE(DEU @ 2011 08 18, 10:57)
Didžioji dalis namų Lietuvoje šildomi dujomis arba kietu kuru. Todėl šildymo sezono metu karšto vandens ruošimas nėra brangus.
Nenukrypkime nuo temos, neiškriskime iš konteksto - PASYVUS NAMAS. Gal per stipriai jūs čia su tuo KKK?
Savo poste kategorišku tonu išreiškiau mintį, kuri tinka PN atvejui, likusiems atvejams SM turi atitinkamas specializuotas temas, kur atsiperkamumas malkų šešėlyje išnarstytas iki paskutinio kaulelio
Didžioji dalis turėtų galvoti apie PN kaip neišvengiamą ateitį. KKK analogiškai AE - nieks nestato 2kW todėl investavus milijonus aišku su saulės kolektoriais reikalai prasti. Bet PN atveju be KKK, be DK kolektoriai gali būti vienas iš geriausių alternatyvų. Netgi DK vs kolektoriai jau abejotinai laimi - dujos brango ir vėl
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 08 18, 10:57)
dujomis arba kietu kuru. Todėl šildymo sezono metu karšto vandens ruošimas nėra brangus.
Manote investicija nuo 20.000 į KKK labai atpigina litrą šilto vandens? Čia neabejotinai off-topic, paskaitykit ir ignoruokit
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 08 18, 10:57)
Trečias svarbus momentas elektros kainos. Prie dabartinių kainų mano kuklia nuomone įrenginėti saulės kolektorių daugeliu atveju neapsimoka. Jei jos didės saulės kolektoriaus atsiperkamumas greitės. Manau statant naują namą tikrai reikėtų numatyti vietą netik saulės kolektoriui, bet ir saulės baterijoms. Greičiausia elekta brangs, o technologijos tobulės. Ir po kelių metų nebekils klausimų apie saulės energijos atsiperkamumą.
Jei šildotės elektra, mėgstate naujoves, prijaučiate ekologijos idėjoms - saulės kolektorius tikrai geras pasirinkimas. Juk į saulės kolektorių galima žiūrėti kaip į tam tikrą išskirtinį elemetą. Žmonės dedasi medinius langus, nors plastikiniai pigesni ir neblogesni, dedasi parketą nors laminatas ir praktiškiau ir pigiau, mūrija klinkerį ir t.t. Nebūtina į viską žiūrėti vien iš materialinės pusės.
Jei šildotės elektra, mėgstate naujoves, prijaučiate ekologijos idėjoms - saulės kolektorius tikrai geras pasirinkimas. Juk į saulės kolektorių galima žiūrėti kaip į tam tikrą išskirtinį elemetą. Žmonės dedasi medinius langus, nors plastikiniai pigesni ir neblogesni, dedasi parketą nors laminatas ir praktiškiau ir pigiau, mūrija klinkerį ir t.t. Nebūtina į viską žiūrėti vien iš materialinės pusės.
Esate protingas žmogus, tikriausiai neteigsite, kas užkūrus naują Visaginą vėl už elektrą mokėsim po 20ct? ar po 15?
Aš vis dar netikiu, kad pastatys, o jei ir pastatys - yra N kišenių, kurios mielai priglaus lėšas, atsiradusias dėl sumažėjusios savikainos...Taigi jūsų prognozė apie elektros kaina yra labai reali.Ir dėl technologijų su jumis visiškai sutinku, tobulėjant kainos tikrai kris, jos ir dabar galimai per didelės dėl nepakankamos konkurencijos.
O su langais, parketais ir klinkeriais tai nepylkit druskos ant žaizdos
Papildyta:
QUOTE(zojux @ 2011 08 18, 17:04)
as isleisiu maziau nei malkoms ar elektrai, kad pasildyti boileri.
P.S. O del vakuminiu kiek girdejau, tai jie turi labai tiksliai buti nukreipti i saule, ar ne?
P.S. O del vakuminiu kiek girdejau, tai jie turi labai tiksliai buti nukreipti i saule, ar ne?
Malkom išleisite neabejotinai mažiau, neskaitant įrangai malkoms deginti. Ir kaip jums patiks kasdien kurenti KKK, ypač jei tai ne GKK kuris automatiškai kuriasi ir gęsta? Aš laikinai taip gyvenu - kolektorių boileris iškeliavo, liko tik KKK su senoviniu tūriniu. Liuks jei du kartus per savaitę prisiverčiu šiukšles sudegint (turim įprotį kas dega į konteinerį nemesti; greit tai bus didelė problema - laužų juk nekūrensi ant vejos), o jei reiktų kasdien tai pravalas
Užtat Lesto džiaugias mano tingumu!Vakuuminiai sugaudo ne tik tiesioginius, bet ir atspindėtus spindulius, todėl jų orientavimas nors ir svarbus bet ne taip kaip plokštiesiems, čia vienas iš vakuumo privalumų, neskaitant mažų šilumos nuostolių.
Papildyta:
QUOTE(zojux @ 2011 08 18, 17:04)
sildantis malkomis kolkas jei vertinti tik skaiciukus tai vieni vartai arba tai galima labai aukstai moraliskai vertinti kaip ekologiskuma, novatoriskuma,
Neapsigaukite - malkos irgi žaliasis kuras, atsinaujinantis, atsiradus GKK tai pakankamai novatoriškas sprendimas, bet investicija į KKK ar GKK su PN visiškai nedraugauja, bent jau ne individualioje katilinėje.
QUOTE(cibulis @ 2011 08 19, 09:38)
Turiu klausimą. Kaip manote ar gali būti pasyvūs namas su 9 stoglangiais? Juk stogas - viena tų vietų, kur labiausiai netenkama šilumos. Jis yra šiltinamas storiausiu sluoksniu, o čia paėmi ir išpjauni pakankamai dideles skyles 9 stoglangiams?
Jei stoglangiai su vakuuminiais stiklo paketais galima ne 9 bet 99 montuoti
pasirodys, kad stoglangiai šiltesni už storiausią stogą.Jei vis tik paketai yra tradiciniai su inertinių dujų užpildu tai tokia konstrukcija duos didelius šilumos nuostolius ir namas vargu ar atitiks PN standartus.
QUOTE(Vilienė @ 2011 08 19, 08:44)
Jei stoglangiai su vakuuminiais stiklo paketais galima ne 9 bet 99 montuoti pasirodys, kad stoglangiai šiltesni už storiausią stogą.
Jei vis tik paketai yra tradiciniai su inertinių dujų užpildu tai tokia konstrukcija duos didelius šilumos nuostolius ir namas vargu ar atitiks PN standartus.
pasirodys, kad stoglangiai šiltesni už storiausią stogą.Jei vis tik paketai yra tradiciniai su inertinių dujų užpildu tai tokia konstrukcija duos didelius šilumos nuostolius ir namas vargu ar atitiks PN standartus.
Aš žiūrėjau Velux, kurie atitinka PN standartus, t.y. šilumos izoliacija 0,77 W/m2k. Tai patys šilčiausi Velux langai. Tik jų negalima dėti į drėgnas patalpas. Ten eitų šiek tiek šaltesni (1,00 w/m2k) langai. Vat bėda, kad drėgnų patalpų langai išeina į šiaurės rytus/vakarus.
Kita išeitis, susidėti su Roto. Jų šilumos izoliacija prastesnė (0,84 W/m2k), tačiau šituos langus galima dėti ir į drėgnas patalpas.
QUOTE(cibulis @ 2011 08 19, 10:08)
Aš žiūrėjau Velux, kurie atitinka PN standartus, t.y. šilumos izoliacija 0,77 W/m2k. Tai patys šilčiausi Velux langai. Tik jų negalima dėti į drėgnas patalpas. Ten eitų šiek tiek šaltesni (1,00 w/m2k) langai. Vat bėda, kad drėgnų patalpų langai išeina į šiaurės rytus/vakarus.
Kita išeitis, susidėti su Roto. Jų šilumos izoliacija prastesnė (0,84 W/m2k), tačiau šituos langus galima dėti ir į drėgnas patalpas.
Kita išeitis, susidėti su Roto. Jų šilumos izoliacija prastesnė (0,84 W/m2k), tačiau šituos langus galima dėti ir į drėgnas patalpas.
Jūs pateikėte langų lambdas, t.y. šilumos laidumo koeficientus. Juos padauginęs iš langų ploto, gautumės šilumos nuostolius esant 1K temperatūrų skirtumui - taip galite pasiskaičiuoti šilumos nuostolius per langus. Jei kitos išeities nėra - dėkite stoglangius, bet geriau jų vengti nes pats matote kad tai tikrai bus probleminė PN vieta, jie bus 7-8 kartus laidesni šilumai nei pats stogas.
QUOTE(cibulis @ 2011 08 19, 08:38)
Turiu klausimą. Kaip manote ar gali būti pasyvūs namas su 9 stoglangiais? Juk stogas - viena tų vietų, kur labiausiai netenkama šilumos. Jis yra šiltinamas storiausiu sluoksniu, o čia paėmi ir išpjauni pakankamai dideles skyles 9 stoglangiams?
Mano supratimu didesni nuostoliai per stoglangius pagrinde susidaro dėl to, kad palubėje oras keliais laipsniais šiltesnis, nei žemiau. Pasyviame name šis temperatūrų skirtumas dėl didelio namo hermetiškumo ir mechaninio vėdinimo turėtų būti visai nedidelis. Manau nedaugiau 1 laipsnis. Tokiu atveju šilumos nuostoliai per stoglangį lyginat su paprastu langu būtų didesni vidutiniškai 2 - 3 procentus. Viso namo kontekste tai nėra daug.
Žinoma jei tik įmanoma stoglangių reikėtų vengti. Tačiau, manau neverta jų atsisakyti, jei prarasite konfortą, namo idėją ar kitą kokį gėrį. Arba jų atsisakę patirsite nemažų papildomų išlaidų.
Papildyta:
Pasyvus namas gana miglota sąvoka. Sakyčiau jau laikas pradėti pratintis prie Lietuviškos namų klasifikacijos įsigaliosiančios nuo kitų metų.
Energijos sąnaudos šildymui (200 m2 namui):
B 100 kWh/m2 per metus
A 42 kWh/m2 per metus
A+ 32 kWh/m2 per metus
A+ + 23 kWh/m2 per metus
Suminės energijos sąnaudos (200 m2 namui):
B 132 kWh/m2 per metus
A 69 kWh/m2 per metus
A+ 52 kWh/m2 per metus
A+ + 29 kWh/m2 per metus
QUOTE(DEU @ 2011 08 19, 12:53)
Mano supratimu didesni nuostoliai per stoglangius pagrinde susidaro dėl to, kad palubėje oras keliais laipsniais šiltesnis, nei žemiau. Pasyviame name šis temperatūrų skirtumas dėl didelio namo hermetiškumo ir mechaninio vėdinimo turėtų būti visai nedidelis. Manau nedaugiau 1 laipsnis. Tokiu atveju šilumos nuostoliai per stoglangį lyginat su paprastu langu būtų didesni vidutiniškai 2 - 3 procentus. Viso namo kontekste tai nėra daug.
Žinoma jei tik įmanoma stoglangių reikėtų vengti. Tačiau, manau neverta jų atsisakyti, jei prarasite konfortą, namo idėją ar kitą kokį gėrį. Arba jų atsisakę patirsite nemažų papildomų išlaidų.
Papildyta:
Pasyvus namas gana miglota sąvoka. Sakyčiau jau laikas pradėti pratintis prie Lietuviškos namų klasifikacijos įsigaliosiančios nuo kitų metų.
Energijos sąnaudos šildymui (200 m2 namui):
B 100 kWh/m2 per metus
A 42 kWh/m2 per metus
A+ 32 kWh/m2 per metus
A+ + 23 kWh/m2 per metus
Suminės energijos sąnaudos (200 m2 namui):
B 132 kWh/m2 per metus
A 69 kWh/m2 per metus
A+ 52 kWh/m2 per metus
A+ + 29 kWh/m2 per metus
Žinoma jei tik įmanoma stoglangių reikėtų vengti. Tačiau, manau neverta jų atsisakyti, jei prarasite konfortą, namo idėją ar kitą kokį gėrį. Arba jų atsisakę patirsite nemažų papildomų išlaidų.
Papildyta:
Pasyvus namas gana miglota sąvoka. Sakyčiau jau laikas pradėti pratintis prie Lietuviškos namų klasifikacijos įsigaliosiančios nuo kitų metų.
Energijos sąnaudos šildymui (200 m2 namui):
B 100 kWh/m2 per metus
A 42 kWh/m2 per metus
A+ 32 kWh/m2 per metus
A+ + 23 kWh/m2 per metus
Suminės energijos sąnaudos (200 m2 namui):
B 132 kWh/m2 per metus
A 69 kWh/m2 per metus
A+ 52 kWh/m2 per metus
A+ + 29 kWh/m2 per metus
o kaip skaičiuoti jei namas mažesnis nei 200m2 nes 2 po 100m2 turėtu su tokiom pat harasteristikom sunaudot daugiau (2 po šimta suglausk dinks dvi lauko sienos) jau nekalbant apie sumines išlaidas nes ar 200m3 ar kokie 120m3 jei ten givena 4asmenų šeima sunaudoja šilto vandens elėktros ir pan. daug maž venodai o dalinasi į skirtinga m2 kieki.
QUOTE(narvid @ 2011 08 19, 14:04)
o kaip skaičiuoti jei namas mažesnis nei 200m2 nes 2 po 100m2 turėtu su tokiom pat harasteristikom sunaudot daugiau (2 po šimta suglausk dinks dvi lauko sienos) jau nekalbant apie sumines išlaidas nes ar 200m3 ar kokie 120m3 jei ten givena 4asmenų šeima sunaudoja šilto vandens elėktros ir pan. daug maž venodai o dalinasi į skirtinga m2 kieki.
Pagal čia nurodytą formulytę.
