Pasyvus namas - 8

mintas, 27 Lie 2011 - 15:29, parašė:

...mano suprojektuoto ~120 kv.m. namo vidaus tūris yra ~600 kub.m. gaunasi, jog oro šilumos akumuliacijos mano name nėra taip jau ir daug. Atvėsdamas vienu laipsniu oras bus sukaupęs ir galės išskirti tiktai 198W.  Ženkliai per mažai, kad išlaikyti šiltus namus šaltą žiemą ištisą parą. Padėtį gelbsti, kad bet kokio, net ir karkasinio namo statybinės medžiagos irgi akumuliuoja šilumą. Taip pat šilumą akumuliuoja ir patalpose esantys daiktai (pav. didelis akvariumas ). Bet šiaip tai šis apskaičiuotas oro šilumos akumuliacijos dydis mane tikrai nustebino.

Galima pasakyti kitaip: Jūsų namas, prarasdamas 198 Wh (watvalandes=0.198 kWh) šil. energijos, atvėsta 1ºK. Su kuo lyginate šį skaičių – 198 Wh, tvirtindami, kad tai – ženkliai per mažai? Aš manau kad tas skaičius palyginimui gaunamas taip:
Pnamui reikia ne daugiau 10 kWh/m² šil. energijos per metus.
Jūsų namo atveju – 10X120=1200 kWh
Skaitome, kad ta energija (tik šildymui) naudojama apytiksliai 6 mėn. per metus.
Vidutiniškai per vieną šild. sezono mėnesį – 1200:6=200 kWh
Imame 3 šalčiausius mėnesius – manau jiems reiks 30% daugiau energijos lyginant su vidurkiu. Taigi šaltą žiemos mėnesį reikės 200X1,3=260 kWh
Šaltą žiemos parą reikės 260:30=8,7 kWh
Šaltą žiemos valandą reikės 8,7:24=0,36 kWh=360Wh energijos
Nešildant patalpų šaltą žiemą, Jūsų name, nesant kitų šilumą akumuliuojančių medžiagų tik orui, temperatūra 1ºK kris per 0,6 val arba per 33 min.:
360/198=1val/x val
x=198:360=0,6val=33 min.

Jeigu teisingai suprantu, toks namo atvėsimo greitis Jūsų netenkina, reikėtų žymiai lėtesnio. Ar aš teisingai mąstau?

mintas, 27 Lie 2011 - 22:00, parašė:

Aš kaip tik manau, kad šį klausima reikėtų labiau panagrinėti prieš imantis konkrečių veiksmų. Negalima imant vieno namo pavyzdį teigti, jog tas pats bus ir su kitu namu, jog, jei vienam PN nešildant temperatūra krenta 1 laipsniu per parą, tai absoliučiai tas pats bus ir kitame PN.

1K yra ne mano išgalvoti, taip teigiama berods W.Feisto. VISI PN tai turi atitikti, nes šilumos nuostolius apsprendžia šiluminė varža ir sandarumas. Taigi jei PN sandarus ir varža "pniška", tai nebus problemų su 1K ir nusispjaut ant akumuliavimo - viskas pasiekiama izoliacijos pagalba, temperatūra nekrenta dėl mažų šilumos nuostolių o ne dėl akumuliavimo.

asab, 28 Lie 2011 - 07:43, parašė:

Nešildant patalpų šaltą žiemą, Jūsų name, nesant kitų šilumą akumuliuojančių medžiagų tik orui, temperatūra 1ºK kris per 0,6 val arba per 33 min.:
360/198=1val/x val
x=198:360=0,6val=33 min.

Jeigu teisingai suprantu, toks namo atvėsimo greitis Jūsų netenkina, reikėtų žymiai lėtesnio. Ar aš teisingai mąstau?

Taip, toks atvėsimo greitis būtų per daug didelis. Bet bet kokiu atveju toks nebus, nes šiluma akumuliuoja ir namo konstrukcijos, pav liktinių klojinių atžvilgiu po 5 cm storiu esantis monolitas yra tikrai labai geras šilumos akumuliatorius, karkasinio namo atveju - medinės konstrukcijos, net ir šiltalas šiek tiek akumuliuoja šilumą. Taip kad namo atvėsimo greitis bus tikrai ženkliai ilgesnis. Namas iš liktinių klojinių gal net turės ilgesnį atvėsimo laiką nei tokiom pat sąlygom mūrinis namas.

Beje assab, skaičiavimai ne visai tikslūs. Skaičiavai šildymo laikotarpį tarsi standartui.

Vilienė, 28 Lie 2011 - 08:01, parašė:

1K yra ne mano išgalvoti, taip teigiama berods W.Feisto. VISI PN tai turi atitikti, nes šilumos nuostolius apsprendžia šiluminė varža ir sandarumas. Taigi jei PN sandarus ir varža "pniška", tai nebus problemų su 1K ir nusispjaut ant akumuliavimo - viskas pasiekiama izoliacijos pagalba, temperatūra nekrenta dėl mažų šilumos nuostolių o ne dėl akumuliavimo.

Viliene, mano supratimu darai tikrai didelę klaidą, manydamas, kad šilumos akumuliavimas neturi reikšmės PN. Tavo atveju nieko nepralošei, nes monolitas yra labai geras šilumos akumuliatorius, net ir būdamas po putplasčio sluoksniu jis neleis namui atvėsti, ir su tavojo namo nuostoliais jis gali būti kad vės ne viena ir ne dvi dienas tą vieną laipsnį. Bet iš tikrųjų, kaip manai, kaip namas vėsta atiduodamas energiją per atitvaras. Jis atiduoda sukauptą energiją. Ir kuo daugiau bus tos energijos sukaupta, tuo ilgiau namas išliks šiltas. Čia analogiški skaičiavimai kaip ir šildymui, tik čia šildytuvo vaidmenį atlieka ne šildymo prietaisas, bet šilumą sukaupusios medžiagos.

Beje, nesakau kad Feistas buvo neteisus. Reikalas tame, kad atvėsimo greičiui įtakos turi du dalykai, sukauptos šilumos kiekis ir šilumos nuostoliai per atitvaras ir ventiliaciją. Taigi, jei standartas atvėsta per pusę paros vieną laipsnį, ir mes jį davedam iki PN taip sumažindami jo šilumos nuostolius dešimt kartų, tai toks PN jau atvės vienu laipsniu per 5 paras. Taigi su tokiais šilumos nuostoliais logiška, kad ir karkase sukauptos šilumos užtenka namo atvėsimui 1 laipsniu per parą.

Ir dar viena mintis ta tema. Logiška, kad nereikia PN tokio inertiškumo, kaip kad mano aukščiau paminėtu standarto pavertimo PN atveju, todėl, kad PN atveju bus silpnesnis šildymo įrenginys nei standarte, ir su savo galingumais jis labai sunkiai įšildys gerai šilumą akumuliuojančias sienas. Tai jei paliksit namą nešildyta mėnesiui ir jis atvės, paskui gali būti kad vos ne mėnesį turėsite ir šildyti, kad pasiektumėte prieš tai buvusę temperatūrą.

mintas, 28 Lie 2011 - 10:07, parašė:

Viliene, mano supratimu darai tikrai didelę klaidą, manydamas, kad šilumos akumuliavimas neturi reikšmės PN. Tavo atveju nieko nepralošei, nes monolitas yra labai geras šilumos akumuliatorius, net ir būdamas po putplasčio sluoksniu jis neleis namui atvėsti, ir su tavojo namo nuostoliais jis gali būti kad vės ne viena ir ne dvi dienas tą vieną laipsnį. Bet iš tikrųjų, kaip manai, kaip namas vėsta atiduodamas energiją per atitvaras. Jis atiduoda sukauptą energiją. Ir kuo daugiau bus tos energijos sukaupta, tuo ilgiau namas išliks šiltas. Čia analogiški skaičiavimai kaip ir šildymui, tik čia šildytuvo vaidmenį atlieka ne šildymo prietaisas, bet šilumą sukaupusios medžiagos.

Beje, nesakau kad Feistas buvo neteisus. Reikalas tame, kad atvėsimo greičiui įtakos turi du dalykai, sukauptos šilumos kiekis ir šilumos nuostoliai per atitvaras ir ventiliaciją. Taigi, jei standartas atvėsta per pusę paros vieną laipsnį, ir mes jį davedam iki PN taip sumažindami jo šilumos nuostolius dešimt kartų, tai toks PN jau atvės vienu laipsniu per 5 paras. Taigi su tokiais šilumos nuostoliais logiška, kad ir karkase sukauptos šilumos užtenka namo atvėsimui 1 laipsniu per parą.

Ir dar viena mintis ta tema. Logiška, kad nereikia PN tokio inertiškumo, kaip kad mano aukščiau paminėtu standarto pavertimo PN atveju, todėl, kad PN atveju bus silpnesnis šildymo įrenginys nei standarte, ir su savo galingumais jis labai sunkiai įšildys gerai šilumą akumuliuojančias sienas. Tai jei paliksit namą nešildyta mėnesiui ir jis atvės, paskui gali būti kad vos ne mėnesį turėsite ir šildyti, kad pasiektumėte prieš tai buvusę temperatūrą.

Visiškai nesutinku. Akumuliavinas nėra šildymo būdas, nes TĄ NUOSTOLĮ TEKS IŠKART ATSTATYTI. Viskas remiasi į tikruosius šilumos nuostolius ir nieko bendro su akumuliacija. Juk nesitiki, kad oro +22C sienos palaikys vėsdamos iki +15? Viskas vės vienodu greičiu, kaip ir įšilinės taip pat. Todėl akumuliacija neturi jokios esmės. Nebent žadi išvažiuot ir šildymo sistemą išjunkt - tuomet kuo daugiau įšilęs namas tuo ilgiau truks vėsimas. Bet esant nustatytai temperaturai, tarkim mėgsti +22C, jos palaikymui akumuliacija yra visiškas nulis, apš.. ir padegt Čia tik KKK aktualu, kad plaukai neprišaltų užgesus įkrovai, apie kažkokį komfortą ir pastoviai palaikomą temperatūrą net nesvajok.

Vilienė, 28 Lie 2011 - 17:15, parašė:

...Akumuliavinas nėra šildymo būdas...

100% sutinku



Ne visai taip. Iš esmės lėtas pastato vidaus vėsimas aktualus PN todėl, kad jeigu šildomės elektra ir neturime kito rezervinio šildymo, nesušaltume dingus elektrai. (PN namo šildymui elektros naudojimas yra viena iš patraukliausių šilumos šaltinių, žinoma dar patraukliau būtų šildytis saulės kolektorių pagalba, bet vien saulės pagalba Lietuvoje vargiai prisišildysi.) Tai kaip standartui rezervinis šildymo šaltinis židiniu, tik šiuo atveju ne šildoma, bet nesušąlama ir nešildant.



Tikrai ne apie tai ir mąstau. Iš kitos pusės, matau ne taip mane supratai. Apie šilumos akumuliavimą aš kalbu ne kaip apie vieną šildymosi būdą, o kaip apie fizikinę namo statybinių medžiagų savybę, kuri vienodai veikia nesvarbu kokio namo statybai tos medžiagos būtų panaudotos. Diskusiją pradėjau nes pradėjau mąstyti apie tai, kad neteisingai cituojama Feisto išsakyta mintis. Papildyta ji turėtų skambėti taip: "PN namas nešildomas per parą turėtų atvėsti ne daugiau, kaip 1 laipsniu per parą, net būdamas pastatytas iš mažai šilumą akumuliuojančių medžiagų. PN pastatytas iš šilumą akumuliuojančių medžiagų atvėsti turėtų dar lėčiau, bet dėl ir taip lėto temperatūros mažėjimo PN nėra didelio poreikio statyboms naudoti šilumą akumuliuojančias medžiagas."

Tas 1K/para pasiekiamas išskirtinai varžos ir sandarumo pagalba.
Todėl "nėra didelio poreikio" galima perfrazuoti " visiškai px" , nekreipiam dėmesio į akumuliaciją nes tai aktualu tik išjungus šildymą, kas yra nerekomenduotina jokiais atvejais.

O jeigu šildydami PN elektra norėsime pažaisti su pigesne naktine elektra, o dienos metu atjungti, kaip tada? ar tokiu atveju konstrukcijų akumuliacija nesvarbu? Juk tokiu principu daug kas naudoja el. boilerius karštam vandeniui ruošti. Geresnės konstrukcijų akumuliacinės savybės suteikia didesnę pasirinkimo laisvę nustatant namo šildymo režimą.

Ir ką jus ten priakumuliuosit, jei per pusę paros temperatūra nukris 0.5K? Apie kitokį nei IDEALŲ šildymo režimą su griežtai nustatyta temperatūra kalba neina, net jei norėsite nakčiai vėsesnės temperatūros teks jungti ventiliaciją per by-pass, paprastai sustabdyti šildymo gali neužtekti - temperatūra kris pakankamai lėtai net nepajusite svyravimo, todėl net neverta bandyti pvz dieną +22, naktį +19 - be priverstinio aušinimo per ventiliaciją tai nepavyks.
Nemaišykite šildymo ir boilerio - boileriui akumuliavimas gaunamas žymiai lengviau - palyginkite oro ir vandens c. Bet vistiek esmė izoliacijoje - kuo geresnė tuo boilerio nuostoliai mažesni. Protingai darant, naudojant saulę, boileris šils ir dieną, nors ir ne kiekvieną. Čia net ne akumuliavimas, bet sandėliavimas - pasiruošiam daug vandens naktiniu režimu, o naudojam dieną.

puikus budas tureti pastoviai elektra dizelinis generatorius kaina saliginai nedidele ir uztikrina pastovu elektros tiekima (aktualu jei gyvenamoji vieta nutolusi nuo civilizacijos, nebutinai toli nuo miesto )

Kaip alternatyva ekstra atvejui - neabejotina, tokie stovi ligoninėse ir kt. objektuose, kur elektros tiekimas yra gyvybiškai svarbus. Jei galvoti apie nuolatinį elektros tiekimą tai yra tinkamesnis būdas - kogeneracija. Beje ji yra remiama iš AAIF, ir gamintojų jau yra daug, ir produktų įvairiausių. Ką siūlo google.

ligoninese stovi tikrai ne buitinio lygio irenginiai, yra tikrai paprastesniu buitiniu generatoriu kurie naudojami statybose ir pan. ju kaina manau irgi nedidele turetu buti apie 2000-3000 Lt

Mano supratinu akumuliuojančios sienos netinka tik patalpose kur gyvenama nepastoviai, nes tokioms patalpoms prišildyti reikėtų daugiau energijos ir laiko.
PN, sakyčiau, kuo didesnė akumuliacija tuo geriau.
Pirma, jei šildomasi elektra, galima šildytis vien naktiniu tarifu ir taip sutaupyti iki 15 procentų išlaidų elektrai. (Per naktį pašildome iki 21, dieną atjungiame šildymą ir vakare turime 20)
Antra, PN ypač svarbu kiek galima geriau išnaudoti pritekėjimus. Deja dažnai jie yra labai nepastovūs ir neretaipriteka dideliais kiekiais per trumpą laiką. (Pašvietus sauliai, ar gaminant valgį). Šios šilumos nesuakumuliavus turėsite rinktis arba sėdėti perkaitusioje patalpoje, arba paleisti šilumą per ventiliaciją. Jei Minto skaičiavimai teisingi, tai sušildyti jo namo orą vienu laipsniu tereikia 200 W. Išsikepsite vištą ir namie 25 C.
Trečia, akumuliuojančiame name būtų lengviau palaikyti pastovesnę temperatūrą vasarą. Man atrodo, vasarą PN išvis gali būti problematiška palaikyti konfortišką temperatūrą be kondicionieriaus.