Pasyvus namas - 8

Na aš turėjau galvoje statybos profesorių teiginius, kad šilto (pasyvaus) namo atitvarų šiluminė varža dar ne viskas, ko reikia šilumos išsaugojimui. Labai svarbu ir konstrukcijų sandarumas. FIBO blokelių atveju, nutinkavus išorines sienas ir tuo pačiu padidinus sienų sandarumą, gal būtų galima sutaupyti ant šiltinimo sluoksnio o tuo pačiu ir siena gautųsi plonesnė. Gal pakaktų sienos šiluminės varžos R7...R8?
Dar norėjau paklausti, ar liktinių klojinių sienoje nebus tokių vietų, kur su 0,5 m ilgio plonu virbu nesunkiai būtų galima pradurti tokią sieną kiaurai?

Labai patarčiau atkreiptį dėmesį į kontekstą ir kas bei kokiu tikslu rašinėje. Konkrečiu atveju, kiek suprantu, savamokslis kaimo statybininkas, remdamasis savo patirtim bei mėnulio kalendoriumi dalino patarimus mūrinukų savininkams, kaip nebrangiai sutaupyti šilumos. Jei tie mūrinukai statyti po karo ir nei šiltinti, nei tinkuoti, tai siūlomos priemonės tikrai veiksmingos. Bet kalbant apie pasyvų namą tai visiški niekai.

Papildyta:


Pasyvaus namo tiek sandarumas tiek varža turi būti kiek galima didesni. Naivu būtų galvoti, kad sumuštinis vidinis tinkas + blokelis + polistirolas + išorinis armavimas ir tinkas bus kaip nors nesandarus. Nesandarumai atsiranda konstrukcijų jungtyse. Sienos - stogas, sienos - langai, sienos - durys. Visokios skylės - kaminai, ventiliacija, gartraukiai, dujų ar vandens įvadai. Galiausia varstomi langai ir durys. Taip, kad sliekų reikia čia ieškoti.

Papildyta:


Žiūrint ką norima pasiekti. Lietuvoje ir R10 nepakanka norint pasiekti vokiško PN standartą, tačiau minimalus reikalavimas pagal STR yra R5.

R7...R8 gal ir pakaktų, bet tinkas ne ta priemonė, kurios pagalba sutaupysite, vis tik kainuos ir darbas, ir medžiagos ir pastoliai. EPS nebe karvę kainuoja.

Taip, tokių vietų, kur su plieno strypu sieną perdurt kiaurai yra apsčiai. Tai vietos, kur klojiniuose yra eps pertvaros, rišančios išorinį ir vidinį sluoksnius. Čia matote problemą? Rajono chuliganėliai su armatūros strypu prasineš?

[quote=DEU,2011 07 26, 09:50]
Labai patarčiau atkreiptį dėmesį į kontekstą ir kas bei kokiu tikslu rašinėje. Konkrečiu atveju, kiek suprantu, savamokslis kaimo statybininkas, remdamasis savo patirtim bei mėnulio kalendoriumi dalino patarimus mūrinukų savininkams, kaip nebrangiai sutaupyti šilumos. Jei tie mūrinukai statyti po karo ir nei šiltinti, nei tinkuoti, tai siūlomos priemonės tikrai veiksmingos. Bet kalbant apie pasyvų namą tai visiški niekai.

Aš pacitavau straipsnio keletą sakinių. Nežinau, ar autorius Š. Laužadis yra kaimo statybininkas, skelbiasi esąs inžinierius statybininkas. Gal kas jį pažįstate? Gal Jums kitos jo idėjos, paskelbtos straipsnyje patiks?

[QUOTE]Vilienė Paskelbta Šiandien, 10:40
[/QUOTE] Taip, tokių vietų, kur su plieno strypu sieną perdurt kiaurai yra apsčiai. Tai vietos, kur klojiniuose yra eps pertvaros, rišančios išorinį ir vidinį sluoksnius. Čia matote problemą? Rajono chuliganėliai su armatūros strypu prasineš?

Na didelės problemos aišku nematau. Analizuoju liktinių klojinių blokelių savybes visais aspektais, pvz: kaip apsisaugoti, jeigu koks įpykęs PN idėjų priešininkas pridarytų dirbtinių „šalčio tiltelių“ sienose :-)

Patiko . Ypač pasiūlymas pasistatyti namą iš 16 cm storio rastų su nešildoma laiptine. Apklijuoti sienas tapetais, o prie išorės sienų po šiltnamį.
Dar reikėtų pridurti, kad būtinai naudokitės profesionalų paslaugomis.

Joo, "Apskaičiavę sienų šilumos varžą, matome, kad mūsų klimato sąlygomis pakanka bent 14 cm storio rąstų sienos.". Tikrai profesorius galėjo teigti, kad 14 cm rąstų storio pakanka STR reikalaujamai sienų šiluminei varžai R=5.

Paieškojau internete medienos šiluminę varžą - "200 mm storio rąstinės sienos šiluminė varža yra 1,87 kv. mK/W" Joo, tikrai profesionalus straipsnis. Pats tas PN temai.

"efektyvios termoizoliacinės medžiagos yra brangios." ir tai gali būti rašoma 2011 balandžio mėn. 29 d. 18:03? Sutinku, visos medžiagos kainuoja, bet specialiai termoizoliacijai skirtų medžiagų savikaina bus ženkliai mažesnė, nei bet kurios kitos medžiagos, skaičiuojant tą patį pasiektą apšiltinimo efektyvumą.

Nusikalbėta ir čia - "Apskaičiuojant reikalingą namui šiluminę varžą masyvioms sienoms, pakanka atsižvelgti tik į vidutinę trijų ar penkių šalčiausių metuose parų vidutinę temperatūrą, o skaičiuojant lengvų - į absoliučią minimalią toje vietovėje užfiksuotą temperatūrą. Taigi aišku, kad naudojant lengvas izoliacines medžiagas, šiluminė varža turi būti kur kas didesnė. O jos ir brangesnės, ir daugelis jų neilgaamžės..." Nors aiškiai matosi, kad autorius lenkia į statybinių medžiagų šiluminę inerciją, bet pateikta info tikrai nėra teisinga. Persūdė žmogelis.

Dar užkliuvo straipsnyje minimas sienų "kvėpavimo" savokos aiškinimas. Čia sienų "kvėpavimas" aiškinamas kaip "sienų oro pralaidumas - prapučiamumas". Mano žiniomis, sienų kvėpavimas apibudina ne sienų laidumą orui, bet garams, o tai šiek tiek kiti dalykai.

Dėl tinkavimo "Aptinkavus mūro sieną pusantro centimetro storio kalkių tinko sluoksniu, jos prapučiamumas sumažės aštuonis kartus, o panaudojus cementinį tinką - net apie aštuoniolika kartų." tai irgi negalima aklai tinkuoti ir džiaugtis pasiektais rezultatais. "Evoy" tikrai labai gerą puslapį cituodavo, kurio pagalba labai greitai pamatai, kaip bet koks sienos sluoksnis įtakoja drėgmės kaupimąsi sienoje. Užtepsi nelaidų drėgmei sluoksnį ant sumuštinio išorės ir pradės tekėti upeliai iš sienų į namo vidų.

Tekste yra viena kita ir teisinga mintis, pavyzdžiui apie sienų spalvą ir apšiltinimą polistirolu.

Beje iš šio punkto "Panaudojus įvairius plastikus ar kitas modernias izoliacines medžiagas, galima pasiekti, kad sienos taptų beveik hermetiškos. Tačiau nepamirškime, kad pernelyg „užsihermetinus“ patalpoje sutriks oro apykaita, drėgmės rėžimas, o tai neišvengiamai pakenks sveikatai. Tuo tarpu naudojant tradicines apdailos medžiagas šio pavojaus galima išvengti." matosi į kokio sandarumo namą orientavosi teksto autorius.

Kas liečia laiptinę, tai pakankamai protingai išsakytos mintys, bet ir vėl, jos tinka tik standartui ir visai netinkamos PN.


Papildyta:


Šeip tai racijos yra
Papildyta:

Tik šypsenėlė posto pabaigoje verčia suprasti, kad jūs nerimtai, nes mintis stopudovai paranojinė. Taip ir iki forto su 6m storio sienom galima prisiprotėti - kad kas nesusprogdintų naudojant salietrą ir margancovkę ką jau kalbėt apie galimybę pradurti sieną užsmailintu strypu.

Straipsnio pats neskaičiau, bet užteko vien pvz apie "supernamą" iš 14cm rąstų daugiau jokių komentarų, kam čia keiktis.

O man nerimą kelia graužikai. Liktinių klojinių iš putplasčio atveju (yra liktiniai klojiniai pav. velox, bauvox, bei yra ir lietuviškų analogų, kur išorinio ir vidinio sluoksnių sujungimui naudojami metaliniai strypai, bet man jie nepatinka del metalinių jungčių šilumos tiltelių, nors jie pagal paskaičiavimus yra labiau psichologiniai nei praktiniai) įpykusio PN idėjų priešininko vietą gali užimti "naminiai gyvūnėliai", o jų išsandarinimo skylutės gali būti ženkliai didesnės nei virbalo.

Vat kas būna, kai statybom užsiima teoretikai

[quote=mintas,2011 07 27, 07:31]
O man nerimą kelia graužikai. Liktinių klojinių iš putplasčio atveju (yra liktiniai klojiniai pav. velox, bauvox, bei yra ir lietuviškų analogų, kur išorinio ir vidinio sluoksnių sujungimui naudojami metaliniai strypai, bet man jie nepatinka del metalinių jungčių šilumos tiltelių, nors jie pagal paskaičiavimus yra labiau psichologiniai nei praktiniai) įpykusio PN idėjų priešininko vietą gali užimti "naminiai gyvūnėliai", o jų išsandarinimo skylutės gali būti ženkliai didesnės nei virbalo.

Na turbūt mes (ypač vyresni) dar pasiduodame stereotipui - „mano namai - mano tvirtovė“. Bet iš esmės liktinių klojinių blokelių technologija manau pažangi. Gal dar ateityje tobulės.

Pabandžiau paskaičiuoti namo, kuriame konstrukcinės dalys sakykim visai neakumuliuoja šilumos, termo akumuliacines savybes. Kitaip sakant, jei namas pastatytas iš medžiagų, kurios visai neturi šilumos akumuliuojančių savybių, kiek ilgai išliks šilta nustojus šildyti patalpas.

Tokiu atveju jei namas tuščias, jame nėra jokių daiktų, vienintelis šilumą akumuliuojanti terpė lieka oras. Turint omenį oro šiluminę talpą "Air has a specific heat capacity of 0,33 Wh/(m³K) (at 21°C). It is allowed to increase the fresh air temperature by 30 K, not more, to avoid pyrolysis of dust." ir tai, kad pavyzdžiui mano suprojektuoto ~120 kv.m. namo vidaus tūris yra ~600 kub.m. gaunasi, jog oro šilumos akumuliacijos mano name nėra taip jau ir daug. Atvėsdamas vienu laipsniu oras bus sukaupęs ir galės išskirti tiktai 198W. Ženkliai per mažai, kad išlaikyti šiltus namus šaltą žiemą ištisą parą. Padėtį gelbsti, kad bet kokio, net ir karkasinio namo statybinės medžiagos irgi akumuliuoja šilumą. Taip pat šilumą akumuliuoja ir patalpose esantys daiktai (pav. didelis akvariumas ). Bet šiaip tai šis apskaičiuotas oro šilumos akumuliacijos dydis mane tikrai nustebino.

Nesu labai stiprus šiluminėje fizikoje, bet tas akumuliavimas yra aktualus tik StN, palapinei kai iš vakaro užsikačiagarinama super KKK iki +30 ir tikimasi, kad ryte plaukai dar nebus prišalę prie pagalvės. PN turi labai geras izoliacines savybes, dėl to termo nuotoliai ne didesni nei 1K per parą ir akumuliuota šiluma yra visiškai neaktuali. Todėl miegok ramiai dėl neakumuliuojančio oro. Tarp kitko yra didelis pliusas, kad oro savitoji šiluma tokia sakyčiau nedidelė: nuostoliai dėl ventiliacijos. Kas būtų, jei tektų šalinti ne orą, bet tarkim vandenį su c~ 4180?

Aš kaip tik manau, kad šį klausima reikėtų labiau panagrinėti prieš imantis konkrečių veiksmų. Negalima imant vieno namo pavyzdį teigti, jog tas pats bus ir su kitu namu, jog, jei vienam PN nešildant temperatūra krenta 1 laipsniu per parą, tai absoliučiai tas pats bus ir kitame PN.

Beje, ne taip sudėtinga pasiskaičiuoti, kiek energijos gali akumuliuoti tam tikros medžiagos, taip pat nesunku pasiskaičiuoti, o daugelis iš čia esančių jau ir pasiskaičiavęs, kiek energijos reikia namo šildymui. Turint šiuos skaičius iškart matosi kiek laiko namo konstrukcijos išlaikys šilumą. Aišku įtakos turės ir vidaus apstatymas, bet bendrą vaizdą susidaryti galima.