Teko matyti formules, kokius namus turėsim statyti nuo 2021 m. Ten rašo, kad bus beveik nulinės energijos arba A++ klasės namai. Formulės esmė tokia: kuo didesnį namą statai, tuo jis šiltesnis turi būti. Aš skaičiavau dviems variantams:
1). 167 kv. Išėjo 26,4 kWh energijos šildymui.
2) 233 kv. Išėjo - 27,4 kWh energijos šildymui.
Tai gal neapsimoka taip stipriai vargti dėl to PN iki ausų pritemptų standartų? Pakanka statyti namą, kuris šildymui sunaudotų tarp 25-30 kWh.
Visi kiti beveik nulinės energijos arba A++ klasės namui taikomi standartai atitinka PN filosofiją: sandarumas, geras rekuperatorius, paprasta architektūra, tinkama orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir t.t. Beje, beveik nulinės energijos arba A++ klasės namai turi trūkstamą kiekį energijos šildymui ir karštam vandeniui ruošti turi pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių: saulės, geotermos, biokuro.
Reikalavimai įsigalios nuo 2012 m. vasario, nors realiai bus taikomi individualiems namams nuo 2021 m.
Papildyta:
Pabandysiu sudėti esminius beveik nulinio arba A++ namo reikalavimus. Visi duomenys iš Aplinkos ministerijos įsakymo
4.17. beveik nulinės energijos pastatas pastatas, atitinkantis šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatui, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatas, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.;
ESMINĖ formulė gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) A++:
173Ap-0,36.
Ap - pastato naudingas plotas. Minus 0,36 laipsniu bet kurio telefono skaičiuoklė pakelia ir belieka padauginti iš koeficineto 173. Štai ką turėsime statyti.
A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo reikalavimai nekeliami.
Ir t.t. Ten labai daug formulių ir labai daug puslapių. Galima viską susiskaičiuoti. Puikus dalykas ir PHPP nereikia.
Panašu, jog Lietuvoje mastyti apie PN nustojo visi.
Ar čia tik atostogos kaltos?
Ar čia tik atostogos kaltos?
QUOTE(mintas @ 2011 07 20, 10:37)
manau nenustojo,tik yra mazyte nereiksminga smulkmena $$$
Mane domina esminis klausimas:
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
Skirtumas aiškus:
1. pasyvus šildymui - ne daugiau 15 kWh 1 m2;
2. A++ priklauso nuo namo ploto, bet vertinant Lietuvos vidurkį (tarp 150-230 kv.), tai būtų apie 25-35 kWh 1 m2.
Skirtumas tikrai nemažas ir jis tikriausiai brangiai kainuoja?
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
Skirtumas aiškus:
1. pasyvus šildymui - ne daugiau 15 kWh 1 m2;
2. A++ priklauso nuo namo ploto, bet vertinant Lietuvos vidurkį (tarp 150-230 kv.), tai būtų apie 25-35 kWh 1 m2.
Skirtumas tikrai nemažas ir jis tikriausiai brangiai kainuoja?
QUOTE(mintas @ 2011 07 20, 10:37)
Reikia nemąstyti, o statyti žiema skirta mąstymams.
Sveiki,
forume buvo minima, kad tinkamiausios konstrukcijos PN - karkasas ir liktinių klojinių blokai. Daugelis Lietuvoje vertina mūrines namo konstrukcijas. Kai kurie statybininkai pataria: "Labai nedaug tereikia, kad mūrinis namas taptų šiltas ir jaukus. Didelį efektą duoda namo tinkavimas iš lauko pusės. Aptinkavus mūro sieną pusantro centimetro storio kalkių tinko sluoksniu, jos prapučiamumas sumažės aštuonis kartus, o panaudojus cementinį tinką - net apie aštuoniolika kartų". Aišku, po to lieka šiltinimas. Kaip manote, ar papildomas tinkavimas padėtų padidinti sandarumą ir ar apsimokėtų?
forume buvo minima, kad tinkamiausios konstrukcijos PN - karkasas ir liktinių klojinių blokai. Daugelis Lietuvoje vertina mūrines namo konstrukcijas. Kai kurie statybininkai pataria: "Labai nedaug tereikia, kad mūrinis namas taptų šiltas ir jaukus. Didelį efektą duoda namo tinkavimas iš lauko pusės. Aptinkavus mūro sieną pusantro centimetro storio kalkių tinko sluoksniu, jos prapučiamumas sumažės aštuonis kartus, o panaudojus cementinį tinką - net apie aštuoniolika kartų". Aišku, po to lieka šiltinimas. Kaip manote, ar papildomas tinkavimas padėtų padidinti sandarumą ir ar apsimokėtų?
QUOTE(Giedruolė @ 2011 07 20, 20:23)
Reikia nemąstyti, o statyti žiema skirta mąstymams.
Matau Viliene taip ir daro . Visai neseniai žiūrėjau tai vis žaliuzėm būdavo užbaigta, o dabar ojojoi kiek padaryta, rudeniop jau ir kraustytis bus galima tokiais tempais .
Papildyta:
QUOTE(asab @ 2011 07 21, 07:29)
Kaip manote, ar papildomas tinkavimas padėtų padidinti sandarumą ir ar apsimokėtų?
Pats minėjai kiek kartų padidinamas sandarumas tinkavimu. Aišku kad padidintų. Tinkavimas ar gipso plokščių sumontavimas iš vidaus taip pat didina sandarumą. Klausimas ar pakankamai. Vargiai gausi tikslų atsakymą. Viskas labai priklauso ir nuo panaudotų medžiagų ir nuo darbo kokybės.
O dėl apsimokėjimo... apsimokėjimas labai slidus reikalas, kiekvienu konkrečiu atveju jis skiriasi.
QUOTE(mintas @ 2011 07 21, 11:37)
Matau Viliene taip ir daro . Visai neseniai žiūrėjau tai vis žaliuzėm būdavo užbaigta, o dabar ojojoi kiek padaryta, rudeniop jau ir kraustytis bus galima tokiais tempais .
Tai Vilienei kas be ko dideliausi sveikinimai ir nuoširdus palaikymas, nors pastarojo kažin ar bereikia, nes žmogus netrypčioja vietoj apmąstymuose, o siekia užsibrėžto tikslo.
Taip kad jei jau kilo noras giliau pasidomėti kas yra PN, tai jau kaip ir pusė darbo nuveikta. antra pusė pasidomėti. O po to turi sekti statybos. Standarto ar mažai energijos naudojančio namo ar PN ar kaip kitaip bepavadinsi tą svajonių namuką.
QUOTE(cibulis @ 2011 07 20, 21:06)
Mane domina esminis klausimas:
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
ar verta, projektuojant ir statant naują namą, iškarto daryti jį pasyvų ar geriau rinktis beveik nulinės energijos, t.y. A++ klasę.
Pavadinai - tai tik žodžių žaismas, kas DE yra PN pas mus gal jau kosmosas A++ skamba labiau lietuviškai, jau yra įstatymu apibrėžtas standartas, PN - tai DE standartas, todėl kaip pavadinti taip nepagadinsi. Statykit tokį, kokio norit, kokiam turit babkių ir kokio išlaikymui babkių bus negaila. Jei gaila kas mėnesį mokėt - rinkitės PN.
Papildyta:
QUOTE(asab @ 2011 07 21, 08:29)
"Labai nedaug tereikia, kad mūrinis namas taptų šiltas ir jaukus. Didelį efektą duoda namo tinkavimas iš lauko pusės. Aptinkavus mūro sieną pusantro centimetro storio kalkių tinko sluoksniu, jos prapučiamumas sumažės aštuonis kartus, o panaudojus cementinį tinką - net apie aštuoniolika kartų".
Akivaizdus liktinių klojinių pliusas cementinis tinkas konstrukcijos viduje, ir dar silikoninis išorėje
Blokelius gausite tinkuoti iškart, prieš šiltinimą, o tai įtariu min 20Lt/m2, paskui apšiltinsite ir vėl tinkuot ar kita apdaila. Ar ne paprasčiau viskas viename (liktiniai)?
Karkaso / skydo atveju visas sandarumas laikosi ant plėvelių, ypač ant jų sujungimų. Jei tas darbas bus atliktas sąžiningai - rezultatas bus.
QUOTE(Vilienė @ 2011 07 23, 15:05)
Blokelius gausite tinkuoti iškart, prieš šiltinimą, o tai įtariu min 20Lt/m2, paskui apšiltinsite ir vėl tinkuot ar kita apdaila.
Iškilo toks klausimas. Minėjai, kad šiltalo klijavimui naudojai putas, kurios kaip supratau yra PIR/PUR pagrindu. Argi būtina tinkuoti pakankamai šiurkštaus paviršiaus (keramzitbetonio atveju) mūrą, kuris yra išmūrytas tikrai lygiai? Fibo blokelių pardavėjai kaip tik kaip pliusą teigė šiurkštųjį keramzitbetonio paviršių, nes prie šiurkštaus paviršiaus geriau limpa tiek tinkas, tiek klijai. Taigi mano klausimas toks, ar tikrai būtina tinkuoti lygų mūrą, o ne geriau panaudoti, kad ir storesnį šiltalo klijavimui skirtų klijų sluoksnį, kuris pats iš savęs yra labai geras šiltalas?
QUOTE(mintas @ 2011 07 25, 19:05)
Taigi mano klausimas toks, ar tikrai būtina tinkuoti lygų mūrą, o ne geriau panaudoti, kad ir storesnį šiltalo klijavimui skirtų klijų sluoksnį, kuris pats iš savęs yra labai geras šiltalas?
Asab tinką paviešino kaip sandarinimo priemonę, ne todėl, kad pašiurkštint paviršių. Tinkas , kaip monolitinė konstrukcija turėtų pataisyti nesandarias siūles, tik tiek.
Mano šiltalo klijavimo plotai palyginti juokingi su mūro šiltinimo, bet ir tai klijai tepti neištisai, tik juostomis. Todėl mūro šiltalo klijais neužsandarinsi, net ir tarp lapų siūlės nebus šimtaprocentinės.
O kad blokelių gamintojai giriasi paviršiais - čia kaip skęstančiam šiaudas, kai nėr daugiau kuo pasigirt. Dar spalva galėtų pasidžiaugt, tipo va ne tokia kaip kitur