Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 8

QUOTE(biesas66 @ 2011 06 09, 15:22)
Man PN asocijuojas su siltu,ekonomisku namu kuris sildomas tik elektriniais radijatoriais (pigus irengimas)


pigus irengimas - bet brangiausias budas sildytis.. Pvz zmogus su malkom sumoka per sezona kiek zmogus su PN uz elektra.. tai kam vargti su tais sandarumais optimizavimais ir t.t.? kam save apriboti? peckurio darbas optimizuojamas su akumuliacija lengviausia.. va jei zmogui tos elektros nereiketu -pirktines ta prasme - nu pvz stovetu dar vejo+saule jegaines - va tada KKK iskart atpultu.. bet dabar pvz nedeti jokiu vamzdinu reas isdrys - o jei prireiks?? nieks gi nezino ka konkreciai gaus - nei vilene nei kas kitas.. tempia visi temia prie ausu.. o kur datemps - nezino..
aishq yra sprendimas - grindinio sildimo vamzdzius ibetonuoti - papildomai kainuos ne kazin kas - uztat visada galima prijungti bet ka - ir elektros katyla, ir saules kolektoriu ir KKK galu gale, jei jau labai reikes..
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2011 06 09, 16:08)
dydele erdve - dydeli silumos nuostoliai - prieshtaraja koncepcijai - brangina statybas.. tame ir esme - PN tai ne tik silumos optimizavimas, bet ir pirmiausia erdves optimizavimas, visos architekturos bei del to ir konstruktyva, gyvenio budas netgi.. tik tokiom salygom PN brangesnis uz standarta tos 10%.. o visi kiti navorotai is serijos "skonis" "noriu" "man taip patinka" - brangina ir statyba ir tolimesne eksploatacija.. ir tada jau neapsimoka statyti PN, kadagi tokios erdves paprasciau sildyti su kokiu KKK, negu papildomai apsildyti..


Ech "kaban", "kaban". Atsiversk bet kokį reklaminį bukletėlį apie PN, ir ten rasi judu ant balto parašyta, kad PN iš esmės tavęs niekuo neįpareigoja, pav vienam pavyzdy buvo teigiama, kad nors PN koncepcijos atžvilgiu ir teisingiau būtų visus langus atsukti į pietų pusę, bet vienai austrų šeimai labai patiko šiaurinis vaizdas ir ką, buvo suprojektuotas ir pastatytas PN su vos ne visais langais į Šiaurę, nepamenu dėl langų dydžio. Namo dydis irgi rekomenduojamas kuo mažesnis, bet kokio tik nori tokio dydžio ir gali statyti. Dar karta pakartosiu, nepriimk rekomendacijų už griežtus reikalavimus, reikalavimai yra vos keli, dėl sandarumo ir energijos sunaudojimo, viskas. Sutinku, kad pagal protingumo ir visokius kitokius principus, gal ir vertėtų prisilaikyti tavo, taip akcentuojamų rekomendacijų, bet dar kartą kartoju, tai nieko neįpareigoje. Turi pinigų, ir nori PN su atviru baseinu 10-tam aukšte, ok, bus padarytas tau ir PN su tokiu baseinu. Tai tik kainuos. Sutinku, kad mums lietuvems verta žiūrėti ir į atsiperkamumo klausima, bet jokiu būdu negalima teigti, ar dar labiau aiškinti, jog PN gali buti tik 5*5 vieno aukšto dėžutė, kad šilumos nuostoliai būtų mažesni. Ar norėsi paskui tokiame name gyventi? Aš tikrai ne. Tad kai sau projektuoji PN namą, pirmoje eilėje reikia žiūrėti, ne kad jis atitiktų visas (kažkur išsakytas ar išsigalvotas) PN rekomendacijas, o kad būtų patogus jame gyventi, ir tik antroje eilėje žiūri kaip išspręsti įvairius mazgus, kad namas atitiktų PN normas. Pavyzdžiui, kaip išvengti šilumos tiltelių balkone, be kurio PN savininkai nenorėtų gyventi tokiame name. Viskas yra išsprendžiama ir beveik viską galima pritaikyti PN. O vat apsimoka tai ar neapsimoka, ponas "kaban" prašyčiau leisti spręsti patiems namo šeimininkams, negražu juk skaičiuoti svętimus pinigus. Vienintelis dalykas, kuris neperžengia padorumo ribų, tokio konstruktyvo atskirų elementų kritikavimas, bet ir vėl leisk pačiam namo šeimininkui spręsti, jis nori paišlaidauti daugiau, ir turėti tą namo elementą, ar vis tik verta peržiūrėti savo namo elemento klausimą iš ekonominės reikalo pusės.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 09, 15:58)
Būtų visiškas briedas, jei Mintas būtų statybos mokslų daktaras drinks_cheers.gif  bet kai suvirintojai gydo, o žurnalistai ir gydytojai stato - neišvengiamai susiduri su tokios situacijom: noriu PN bet velniai žino kaip, pabandysiu šitaip - jei nepavyks katilas tilps. Idėja patraukli, o kaip tiksliai padaryti - nežino. Logikos mažai - kaip ir kitose srityse mūsų užkampyje, ne tik statybose. Labai lietuviška situacija.
Toks realus atvejis: žmogus sako ant fibo dėsim 15cm eps, bandau įkalbėti, kad tai labai mažai, kad nors 20 dėkit, blogiau tikrai nebus. Po dienos atrašo - projektuotojai pirštu į smilkinį bado, žiūrėkit jums tik 13cm bereikia, viskas čia ir taip zjb doh.gif Ir ką Mintui daryti su tokiais projektuotojais? Realiai nėr daug galinčių pasiūlyti pilną paketą su sprendimais ir atsakomybe.


Dėkui Vilienei už gerą pavyzdį, aš tik papildysiu jį savom mintim, gal ir šiek tiek nueidamas nuo pradinio taško per daug į šoną wink.gif.

Kai žmonės teigia, kad kažkas neįmanoma, žmonės sau uždeda ženkliuką tabu ir net nebando. Žmonės kurie sako aš to noriu ir tai pasieksiu, jie padaro tai, kas blaiviai mąstant atrodo neįmanoma.

Kai buvau mažas, nepamenu, mokiausi mokykloj ar jau baigęs buvau, labai norėjau kompiuterio. Kompiuterių kainos tuomet buvo ne mažiau kelių tūkstančių (apie 3000 Lt). Jei aš būčiau buvęs patiklus ir patikėjas tais, kurie sakė, kad be kelių tūkstančių nieko neturėsi, taip ir sėdėčiau spėju, dar ir dabar kompiuterio bijodamas. Bet aš norėjau jo, ir kai draugas pasakė, kad "pasitobulinau kompiuterį, gal nori RAM`o" pasakiau kad aišku noriu, iš antrų rankų nusipirkau pagrindinę plokštę su 486SX40, kuris buvo įlituotas į plokštę, dar pasiskolinau kietą diską, draugas iš kažkokio EGA monitoriaus sulitavo vga schemutę ir jungtį tam monitoriui, pasirodo monitoriaus ekranas buvo labai geras ir būtų išnešęs dar ir geresnes rezoliucijas, (vat kaip gerai prisimenu, nes kiek vargo buvo įdėta dėl kiekvienos smulkmenos) na ir ką, tiksliai nepamenu ar man pirmas kompiuteris kainavo 400 Lt. Laikui bėgant susipirkau visas trūkstamas komplektuojančias ir jau dabar nežinau, kiek kartų esu perupgreidines savo kompiuterį. Dabar jau nepasakysiu kiek dešimčių tukstančių esu išleidęs ant savo pirmojo kompiuterio tobulinimo, nes pakeistos visos dalys, net ir dėžės jau kelis kartus, bet vis kažkas likdavo nuo seno. Kas iš to. Ogi, kai aš susipažinau su kompiuteriu iš vidaus, aš tiksliai žinojau, ko man dabar reikia, kur link judėti. Ar kas nors susikomplektuotų sau pirmąjį kompiuterį geriausiai atitinkantį jo poreikius? Pagal išleistus pinigus aš tikrai susirinkau. Dar vienas dalykas. Nesu baigęs jokių su kompiuterine technika susijusių mokslų, bet patikėkit, ne toks jau dažnas kompiuterių specialistas sugebės knaisiotis po kompiuterių vidurius geriau už mane. Sutinku, kompiuteris tai ne namas, bet požiūris į tai, kai sakykim kažkoks gyvenimo užguitas žmogelis, nenorėdamas net įsigilinti į mano užduodamą klausimą pasako neįmanoma, aš juo nepatikiu ir nepalinksiu galvą ir nuleidęs galvą nenueinu, o žinodamas, kad noriu tai pasiekti, pradedu gilintis, kaip vis tik tą klausimą išspręsti ir patikėkit, randu atsakymus, tik pavargt, pasidomėti reikia.

O kai kalba eina apie PN tokių atvejų oi kaip dažną. Daugelis net nesupranta apie ką kalba, tai ir laužia iš piršto kad neįmanoma. Ne vieną pažistamą turiu, kurie irgi kažką statę ar dabar statos, bet jiems PN net neįdomu, bet savo "kvalifikuotą" požiūrį apie kokį tai mazgą, pavyzdžiui rekuperatorių būtinai išreiškia, bet net nesupranta, jog rekuperatoriaus naudingumui įtaką turi ne namo šiltalo kiekis, o sandarumas ir t.t. ir t.t.

Ar galima nieko nesuprast apie PN ir pasistatyti PN tiktai klausantis tokių nuomonių?

Beje, pasirodo ir namą galima pasistatyti panašiai, kaip aš susirinkau pirmąjį kompiuterį. Iš to, pigiai namą besistatančio žmogaus istorijų: Pasirodo pamatus galima pasistatyti už 1600Lt. Tam reikia betono, armatūros, akmenų. Armatūra superkama iš statybos svalkių, iš bomželių, kurie išdaužo jas iš statybinių atliekų, na ir t.t. Nesiruošiu spręsti apie statybos kokybę. Bet yra konkretus pavyzdys, kad galima namą pasisattyti ženkliai pigiau. "kaban" čia gal tavo PN variantas wink.gif ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 09 birželio 2011 - 17:35
rekomendacijos, kuriu galima nepaisyti, ne siaip jau sau sugalvotos.. kiekbienos is ju nepaismas - PN koncepciojs pasiekimas mazu maziausiai pabrangsta o gal ir neimanomas.. pvz noryte kad visi langai butu iki zemes - ir suma sumarus praradymai pro langus jau virsys PN norma.. reishkia reikia langus mazinti.. aishq yra siokios tokios laisves - bet neesmines.. pvz kokios funkcijos atlieka jusu murines sienos? StN jie akumuliatorius, Pn to nereikia.. nesa perdanga? nebutina tokio stiprumo.. stogas sunkus - irgi ner poreikio.. greitai statyti - nesamone.. pigu ypatingai? rgi ne.. kokia naudinga funkcija be jusu "noriu" jos atlieka? jokios.. o pamato reikia jiems jau nevaikishko.. apsiltinima klijoti sudetinga reikiamo storio.. tai koks jusu sprendimas - visishkai nevykes.. mano nuomone - nebijai polistirolu - liktiniai klojiniai su plytos pamatas.. bijai polistirolo - karkasas su vatos piragu ant stulpeliu ir medine plokste..
man asmenishkai karkasas labiau prie sirdies..
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2011 06 09, 17:19)
pigus irengimas - bet brangiausias budas sildytis.. Pvz zmogus su malkom sumoka per sezona kiek zmogus su PN uz elektra.. tai kam vargti su tais sandarumais optimizavimais ir t.t.? kam save apriboti? peckurio darbas optimizuojamas su akumuliacija lengviausia..  va jei zmogui tos elektros nereiketu -pirktines ta prasme - nu pvz stovetu dar vejo+saule jegaines - va tada KKK iskart atpultu.. bet dabar pvz nedeti jokiu vamzdinu reas isdrys - o jei prireiks?? nieks gi nezino ka konkreciai gaus - nei vilene nei kas kitas.. tempia visi temia prie ausu.. o kur datemps - nezino..
aishq yra sprendimas - grindinio sildimo vamzdzius ibetonuoti - papildomai kainuos ne kazin kas - uztat visada galima prijungti bet ka - ir elektros katyla, ir saules kolektoriu ir KKK galu gale, jei jau labai reikes..


jei elektriniai radijatoriai tilps i tuos leidziamus kilovatus per metus,vadinas ir PN gerai irengtas ir sildymas nebrangus. Kaban,tu tai tikrai turetum suprasti kame esme.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 09, 16:58)
Suvartota energija visiškai nesvarbu kokia - šiluminė ar elektrinė. Būtent čia ir išryškėja "sukčiavimas": siurblys suvartoja 1kWh o pastatas gauna 4kWh, kai tuo tarpu KKK,DK,SK ką suvartoja tą pastatas ir gauna. Ne veltui visa energija tais pačiais kWh matuojama. Esmė tik "suvartotoj energijoj". smile.gif

Papildyta:
Būtų visiškas briedas, jei Mintas būtų statybos mokslų daktaras drinks_cheers.gif  bet kai suvirintojai gydo, o žurnalistai ir gydytojai stato - neišvengiamai susiduri su tokios situacijom: noriu PN bet velniai žino kaip, pabandysiu šitaip - jei nepavyks katilas tilps. Idėja patraukli, o kaip tiksliai padaryti - nežino. Logikos mažai - kaip ir kitose srityse mūsų užkampyje, ne tik statybose. Labai lietuviška situacija.
Toks realus atvejis: žmogus sako ant fibo dėsim 15cm eps, bandau įkalbėti, kad tai labai mažai, kad nors 20 dėkit, blogiau tikrai nebus. Po dienos atrašo - projektuotojai pirštu į smilkinį bado, žiūrėkit jums tik 13cm bereikia, viskas čia ir taip zjb doh.gif Ir ką Mintui daryti su tokiais projektuotojais? Realiai nėr daug galinčių pasiūlyti pilną paketą su sprendimais ir atsakomybe.
Papildyta:
Apie anonizmą irgi reik turėti supratimą. Jei ventiliacija be ŽŠ (jau nekalbu apie rekupą, kuris lyg irgi anonizmas?) - jau didesni nuostoliai ir klausimas kaip tie jūsų keli radiatoriai susitvarkys, nors anot jūsų ŽŠ-anonizmas. O pietiniai langai anonizmas ar kitai rūšiai priskiriam? Nes tai irgi turi įtakos tų radiatorių darbo rezultatams. Sandarumas - anonizmas? Labai plačiai su anonizmu užgriebėt biggrin.gif



Man zinai kur didziausias anonizmas? katiline name. O visa kita kaip ir reikalingi PN atributai,o katiline tai apendiksas. cool.gif
Atsakyti
QUOTE(biesas66 @ 2011 06 09, 19:36)
Man zinai kur didziausias anonizmas? katiline name. O visa kita kaip ir reikalingi PN atributai,o katiline tai apendiksas.  cool.gif


Ką daro su apendiksu? - išpjauna biggrin.gif bet patalpa vis tiek reikalinga: skaitikliai, bioleris, rekupas...tada ją pavadinam "technine patalpa", kad jokių asociacijų su katilais nebūtų biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 09, 20:36)
Ką daro su apendiksu? - išpjauna biggrin.gif bet patalpa vis tiek reikalinga: skaitikliai, bioleris, rekupas...tada ją pavadinam "technine patalpa", kad jokių asociacijų su katilais nebūtų biggrin.gif


na taip,technine patalpa reikalinga,bet kai pradeda svaigti apie imantrias katilines tokiam name.. Nezinau,nezinau. Nors nors ir toks namas bus PN tik sviestuotas.


Kaban,sakai linksti prie karkaso labiau. Idomu butu po koki 20 metu namuku sandaruma is liktiniu ir karkasinuko..
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 09, 12:10)

Dėl šiltinimo 2k o šildymo 4k: taip, tai realu. Kas yra šildymo poreikis - tai šildymo galia, kompensuojanti šilumos nuostolius. Kokius nuostolius turime - 1. perdavimas per atitvaras (varža) 2. Infiltracijos (sandarumas) 3. Ventiliacija (rekupas vietoj skylių stoge). Taigi, pirmą punktą tik padvigubinus realu rezultatą gauti keturis kartus geresnį - tam dar užtikrinam sandarumą(kaip jums mūsų švento rašto STR normos?) ir sutaupom begalę šilumos per ventiliacijos kanalus įrengę padorų rekupą, ypač su ŽŠ.




Kalbu apie šiuolaikinį standartą be skylių stoge ir su rekuperacine sistema, kurio sandarumas nedaug PN nusileidžia. Kaip matote Veikmės namo nei sandarumas, nei rekuperatorius, nei didelė sienų varža neišgelbėjo. Rezultatas tik du kartus geresnis už standartą gavosi.

Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 06 09, 12:10)


Dėl lengvo/sunkaus sukčiavimo: nesu ekspertas, bet šią situaciją suprantu paprastai. Negalima imti energijos iš tinklų, kuro, o jei tai atsinaujinanti, nemokama - kiek tik sugebate. Siurblys iš tinklo paima 1kWh ir pagamina tarkim 4kW. Normatyvas PN sako kWh/m2 - tada skaičiuojame tą 1kWh iš tinklo, o ne 4kWh pagamintas siurbliu. Saulės kolektorius: ne jo pagaminta energija, bet siurblių suvartota. Vėjo jėgainė - ne pagaminta kWh bet valdiklių suvartota. O va su KK , SK, dujom jau pravalas, sudegė kūbas malkų ar dujų, katilas pagamino kWh - šios jau dengia mūsų kvadratinius metrus. Jei jums pavyks ir prisikabinsite tiek PV elementų, kad padengsite savo namo poreikius ir dar liks - turėsite nebe PN, bet energy+ namą. Va toks jūs būsite sukčius biggrin.gif




Pagal tokią logiką paimame 200 kv standartą su 20 000 kWh metiniu energijos suvartojimu šildymui (100 kWh/kvm per metus). Statom geriausia geoterminį su COP 5 ir turime 4000 kWh poreikį (20 kWh/kvm per metus). Vistik manau, kad reikėtų kalbėti apie suvartojamą šilumos energiją. Tam, kad šilumos siurblys sukčiautų reikia už jį nemažus pinigėlius pakloti.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 06 09, 16:35)
Ech "kaban", "kaban". Atsiversk bet kokį reklaminį bukletėlį apie PN, ir ten rasi judu ant balto parašyta, kad PN iš esmės tavęs niekuo neįpareigoja.


Mano supratimu nepaisant gan didelės kurybinės laisvės, PN turi labai griežtas ribas. Investicija į pasyvinimą turi apsimokėti lyginant su standartu. Jei į PN investavote 30 000 lt daugiau, tai turi būti aišku kaip per 15 metų tiek pinigai atsipirks. Užduotis įmanoma, tačiau biudžetas labai kuklus. Kaban teisus sakydamas, kad jei jums nerūpi investicijos tai kam iš vis jums PN.
Investavę 30 000 į pasyvinimą ir elektrinį šildymą turėsite du kartus mažesnį šilumos poreikį. Investavę 30 000 į geoterminį turėsite keturis kartus mažesnę šilumos kainą. Matyt protingiausia pasyvint nepersistengiant ir statyt kažkokį šilumos siurblį.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 06 09, 21:30)
Mano supratimu nepaisant gan didelės kurybinės laisvės, PN turi labai griežtas ribas. Investicija į pasyvinimą turi apsimokėti lyginant su standartu. Jei į PN investavote 30 000 lt daugiau, tai turi būti aišku kaip per 15  metų tiek pinigai atsipirks. Užduotis įmanoma, tačiau biudžetas labai kuklus. Kaban teisus sakydamas, kad jei jums nerūpi investicijos tai kam iš vis jums PN. 
Investavę 30 000 į pasyvinimą ir elektrinį šildymą turėsite du kartus mažesnį šilumos poreikį. Investavę 30 000 į geoterminį turėsite keturis kartus mažesnę šilumos kainą. Matyt protingiausia pasyvint nepersistengiant ir statyt kažkokį šilumos siurblį.


Matai, tu kalbi apie tai, kas tau atrodo logiška ir teisinga. Lygiai ta patį bando įrodinėti ir "kaban". Aš visai nesiruošiu ginčyti, jog toks PN matymas yra teisingiausias, aš tik noriu pasakyti, kad PN daleidžia ir kitokį mąstymą. Nori didelių vitrinų, gerai statyk vitrinas, bet jau be vakuminių langų neišsiversi. Dar vienas dalykas. Ne visi PN ieško geriausio atsiperkamumo, gal žmogus pinigais pertekęs ir tenori draugiško gamtai namo, kad nevirstų dūmų ratilai iš kkk, kad namas mažiau co2 išskirtų. Jei jis tenkina PN reikalavimus, o ne rekomendacijas - jis PN.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 09 birželio 2011 - 21:56
QUOTE(kaban @ 2011 06 09, 18:13)
rekomendacijos, kuriu galima nepaisyti, ne siaip jau sau sugalvotos.. kiekbienos is ju nepaismas - PN koncepciojs pasiekimas mazu maziausiai pabrangsta o gal ir neimanomas.. pvz noryte kad visi langai butu iki zemes - ir suma sumarus praradymai pro langus jau virsys PN norma.. reishkia reikia langus mazinti.. aishq yra siokios tokios laisves - bet neesmines..


Jau minėjau, kad tai kas tau atrodo teisingiausia, nebūtinai lygiai taip atrodo kitiems žmonėms, o šių laikų technologijos leidžia oi kaip daug.

QUOTE
pvz kokios funkcijos atlieka jusu murines sienos? StN jie akumuliatorius, Pn to nereikia.. nesa perdanga? nebutina tokio stiprumo..


"kaban" ar kada domėjaisi detaliau akyto betono savybėmis? O koks būtent atsparumas gniuždymui? Kadangi susidariau nuomonę, jog mėgsti filosofuoti, tik viena problema, neatnaujini savo žinių bagažo, todėl ir užstrigai ties savo smeigėm ir storesniu pamatu. Ok, pabandysiu šiek tiek praplėsti tavąjį akiratį, gal filosofiją šiek tiek atnaujinsi.

Akytas betonas buvo kurtas kaip termoizoliacinė, o ne statybinė medžiaga. Todėl jo savybės, kaip mūro yra tikrai prastos, bet kai pagalvoji apie tai, ar dėti keraminį ar silikatinį mūrą su tikrai didele atsparumo atsarga bet beveik visai neturintį šilumą izoliuojančių savybių ar akytą betoną, kurio atsparumo savybių vos vos užtenka, bet dar duoda ir termo varžą, aš renkuosi didesnę termo varžą.

QUOTE
stogas sunkus - irgi ner poreikio.. greitai statyti - nesamone.. pigu ypatingai? rgi ne.. kokia naudinga funkcija be jusu "noriu" jos atlieka?


Jei jos atlieką svarbiausią funkciją "noriu" kitų funkcijų ir nereikia, nes tai pati svarbiausia funkcija wink.gif.

QUOTE
jokios.. o pamato reikia jiems jau nevaikishko..  apsiltinima klijoti sudetinga reikiamo storio.. tai koks jusu sprendimas - visishkai nevykes.. mano nuomone - nebijai polistirolu - liktiniai klojiniai su plytos pamatas.. bijai polistirolo - karkasas su vatos piragu ant stulpeliu ir medine plokste..
man asmenishkai karkasas labiau prie sirdies..


Pasakyčiau, kad menka jūsų fantazija ponas "kaban". Aš dar žinau blokelius, liktinius iš osb plokščių, dar plytas ir gelžbetoninį monolitą, ir patikėkit iš visų šių medžiagų galima padaryti PN, pasiskaitykit visas rekomendacijas. Beje Klaipėdoje stato PN kaimelį iš arco akytbetonio apklyjuoto neoporu, ir nors ten labiau reklaminis reikalas, bet vat, ne aš vienas mąstau, jog akytbetonis nebloga medžiaga pasyviam namui. Ir iš kur tas įsitikinimas, jog tavo skaičiavimai teisingesni nei kitų jau ir statančių? Iš vis ar atlikai skaičiavimus? Tarp kitko, net ir EVOY minėjo, aišku ne pirmoje vietoje, kad akytbetonis yra labai garai tinkanti PN statybai medžiaga.

Gerai, sutinku jog liktiniai klojiniai iškart užtikrina didesnį sandarumą, nereikia rūpintis šiltalo montavimu, bet man liktiniai nepatinka, nes nenoriu putplasčio viduje ir nors Vilienė bando įrodinėti kad po gipskartoniu jo nesimato, dar gyvai nemačiau ir neįtikino. Karkasas tai iš vis manęs nežavinti tecnologija. Vieno aukšto karkasinukas, neblogas pasirinkimas, pas mane dviaukštis, dviaukštis karkasinukas jau prarandą visą žavesį. Ir vėl nebandykit manęs įtikinėti, kol gyvai nepamatyčiau tokio namo ir savo akimis neįsitikinsiu, jog jis neturi mano įsivaizduojamų trūkumų, tikrai nestatysiu. Visai nesidžiaugčiau pasistatęs prirekomenduotą karkasinuką ir aptikęs, jog jis vis tik turi tuos trūkumus, dėl kurių būgštavau.

Šiais laikais kai pilna reklamų, marketologai bando suformuoti mūsų mąstyma, iš vis pradedi niekuo netikėti, kol pats nepatikrini informacijos teisingumo taip kad...

O akytbetonis, ar keramzitbetonis yra visai patrauklios medžiagos. Yra tam tikri niuansai su vidinėmis plėvelėmis sandarumo užtikrinimui, kainos akytbetonio vienos pigiausių.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 06 09, 23:50)


nors Vilienė bando įrodinėti kad po gipskartoniu jo nesimato, dar gyvai nemačiau ir neįtikino.





O jum butinai pamatyti kad isitikinti? Toks jausmas kad su vaizduote prastai lotuliukas.gif ,Nejeugi manai kad Viliene cia visus mulkina ir dazyt tiesiog blokelius nedejes gipso.. Nu-tipa tavo..
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 06 09, 22:30)
Kalbu apie šiuolaikinį standartą be skylių stoge ir su rekuperacine sistema, kurio sandarumas nedaug PN nusileidžia.


Toks StN neegzistuoja - pažiūrėkite ką StNui siūlo STR!!!
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 06 09, 22:30)
Pagal tokią logiką paimame 200 kv  standartą su 20 000 kWh metiniu energijos suvartojimu šildymui (100 kWh/kvm per metus). Statom geriausia geoterminį su COP 5 ir turime 4000 kWh poreikį (20 kWh/kvm per metus). Vistik manau, kad reikėtų kalbėti apie suvartojamą šilumos energiją. Tam, kad šilumos siurblys sukčiautų reikia už jį nemažus pinigėlius pakloti.



Logiška, bet labai brangu. 100kWh/m2a jau pusėtinas rezultatas (palyginkite su chruščiovkėm) o dar krūvą pinigų reik po žeme užkast.
Mes galim kalbėti kaip tik norim, bet PN apibrėžime "suvartota energija", nesvarbu - šiluminė, elektrinė ar dar kokia kita. Šiuo atveju taip ir gauname 20 kWh/m2a
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 06 09, 22:30)
Investavę 30 000 į pasyvinimą i


Labai keista, neapibrėžta sąvoka - investavimas į pasyvinimą. Ką turite galvoje - plačiau reikėtų. Net StN teks bent 10-15cm šiltinti (kad pasiekti STR normas) tai manote su papildomu 30.000 neįmanoma tai atlokti labai kokybiškai? Ir pati idėja yra ydinga, jau nudiskutuota 100k, kad nesamonė StN "upgradinti" iki PN, PN turi būti statomas nuo nulio - tuomet tikrai sutaupoma lėšų.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 06 09, 22:30)
Investavę 30 000 į pasyvinimą ir elektrinį šildymą turėsite du kartus mažesnį šilumos poreikį. Investavę 30 000 į geoterminį turėsite keturis kartus mažesnę šilumos kainą.


Nepamirškit, kad variantui su siurbliu irgi reikės šiltinimo, o 30.000 čia reali geoterminio įrengimo kaina. Siurblys šildys blokelinę palapinę?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 06 09, 23:50)

Akytas betonas buvo kurtas kaip termoizoliacinė, o ne statybinė medžiaga. Todėl jo savybės, kaip mūro yra tikrai prastos, bet kai pagalvoji apie tai, ar dėti  keraminį ar silikatinį mūrą su tikrai didele atsparumo atsarga bet beveik visai neturintį šilumą izoliuojančių savybių ar akytą betoną, kurio atsparumo savybių vos vos užtenka, bet dar duoda ir termo varžą, aš renkuosi didesnę termo varžą.


Čia truputi klysti, akytbetonio šiluminė varža - ašarėlė jūroj, tavo šiltinimo jūroj biggrin.gif Ką tau duos akytbetonis varžos net nepajusi - drėgmės kondensavimasis, nesandarios siūlės padarys savo. Todėl kai kalba eina apie R~9 finale turėtum galvoti tik apie tikrąsias, šiuolaikines šiltinimo medžiagas: EPS,NEPS,PIR/PUR. O akytbetonis šiltinimo medžiaga buvo prieš 20metų, dabar jo galima nepaisyti. Ypač statant protingai - minimum storis nešančio sluoksnio, maximum šiltinimo, efektyvaus šiltinimo.
Atsakyti