Pasyvus namas - 8

PN šildymo sezonas trumpesnis ir vidutinė PN šildymo sezono aplinkos temperatūra yra žemesnė.
Papildyta:


Iš esmės, kadangi oras-oras atveju atkrenta tarpinis šilumos nešėjas- vanduo, jo COP tokiomis pat sąlygomis turi būti didesnis, bet aišku labai mažu dydžiu, ir tai neturėtų įtakot skaičiavimų, tuo labiau kad atskiri modeliai yra ir su labai geru COP ir su prastu.
Papildyta:


PN atveju, visų atitvarų temperatūra bus panaši vidaus oro temperatūrai, todėl ir grindys bus pakankamai šiltos. Ir Evoy šiuo atveju pamenu yra minėjęs "nešildomų, bet šiltų grindų efektą pasyviame name".

Taip teisingai, nuo vandentiekio pajungiat ir atsukat, tik gal ne du kart dienoj bet du kart savaitėj, pagal poreikį.
Papildyta:


Tikiuosi kad bus labai ekonomiškas eksploatacijoje, bet aukotis įrangoje dėl gražių skaičiukų sąmatoje - ne, to PN tikrai nevertas. Beje, galutinė PN kaina nėra reglamentuojama, visiškai nesvarbu kiek Lt/m2 kainuos
Vidutinė temperatūra -6C labai džiugina, nes pagal mano skaičiavimus šildymas prasidės tik nuo -4C. Todėl 2400Lt/sezonui atrodo pakankamai didelė suma, vidutiniškai du laipsnius pasišildyt tikrai neverta dešimt tūkstančių kišt, užteks teno. Kada atsipirks siurblys su COP 3? Pametate nesenai įdėtą skaičiuotę?
Karšto oro pūtimas iš lubų - ne tikrai ne man. Šiluma turi kilti iš apačios, iš grindų!
Papildyta:


Bėdos oras-vanduo surimtėja, kai vanduo reikalingas aukštesnių temperatūrų ~45-55C tada COP krenta biezbožnai, bet šildomoms grindims užtenka 28-32C ir didelio skirtumo nuo oras-oras tikrai nebus.
Su įprastiniais freonais (pvz R410 ar R134) stebuklų nėra ir tikėti kuom tai daugiau nei 3 prie -15 yra naivoka. Teoriniai skaičiavimai gal ir duos, bet praktikoje gali pasirodyti visai ne taip. Čia marketingas užsuktas, dalykai surašyti mažom raidelėm su ir be žvaigždučių - į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį.

Vilienė darė prielaidą, kad jam šildymo sezonas turėtų prasidėti tik berods lauko temperatūrai nukritus iki -4 laipsnių. Ši prielaida rėmėsi, kad šildymo poreikį kompensuos gan dideli pritekėjimai. Kaip jau išsiaiškinome pritekėjimai turėtų būti ženkliai mažesni, tai ir šildymo sezonas turėtų prasidėti kaip ir kituose PN. Kronbergo namuose papildomas šildymas nebereikalingas kai lauko temperatūra yra virš 11,5 C.
Sezonas gal kiek ir trumpesnis, tačiau ne kažinkiek.

Nešildomos grindys bus šiltos, bet nepakankamai. Visi žinom, kur kyla šiluma.

Dar reikėtų pridurti, kad oras-vaduo siurblys paprastai naudojamas ir karštam vandeniui ruošti. Keliant vandens temperatūrą iki 65 C labai nukenčia ŠS COP. Tačiau svarbiausia, kad žemesnė nei -15 C temperatūra, sudaro tik 3 procentus šildymo sezono laiko ir tuo metu kiek mažesnis COP neturi labai didelės įtakos viso sezono vidurkiui.

Papildyta:


Visiškai pritariu šiai minčiai.
Vidutinis šildymo galingumas turėtų būti apie 1 kWh, arba 6 W vienam kvadratiniam metrui. Greičiausia grindų temperatūra bus kokiu laipsniu aukštesnė už oro. Todėl nesitikėčiau juntamo skirtumo.
Beto dėl inertiškumo pasunkės reguliavimas ir bus sunkiau išnaudoti pritekėjimus. Pritekėjimai daugeliu atvejų per trumpą laiką patiekia gan didelį kiekį šilumos. Neišjungus šildymo ši šiluma per daug pakels patalpų temperatūrą. Ir standartiniame name tenka susidurti su šiuo efektu, PN jis bus dar aktualesnis.

Jei teisingai suprantu jūsų tikslas komfortas plius mažos eksploatacijos sąnaudos nekreipiant perdaug dėmesio į investiciją. Žinant tikslą lengviau suprasti priemones.

Tokiu atveju ŠS oras vanduo arba žemė vanduo kaip tik jums. Turėsite komfortą, o iš 2400 lt šildymui per metus beliks 600 lt. Svarbiausia šildymui sunaudosite tik 1500 kWh per metus,
o tai yra 9,4 kWh/kvm per metus!

Labai jau drąsiai kertat į keturias dalis Kol nežinomi pritekėjimai - mūsų diskusija yra vien tik spėlionės.
Pinigai nelyja ir į investiciją reikia kreipti dėmesį, bet dėl komforto ir prabangos man šventa - jei galiu sau leisti reiškia bus. O va atsipirkimas, ekonominė nauda jau kitas reikalas, nesinori 15.000 merk į siurblį ir žiūrėti kaip jis rūdyja bedarbo.
Papildyta:


Čia aš turėjau omeny jei šildymas oru. Jei šildysim grindimis bus labai nedidelis temperatūrų skirtumas, kuris priklauso nuo nuostolių - kuo jie didesni tuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp grindų, vidaus oro ir aplinkinių daiktų.

Dėl pritekėjimų pacituosiu postą iš anksčiau:

" 5. PHPP programoje vidiniai pritekėjimai skaičiuojami 2,1 W/kvm. Kitame Vilienės nurodytame dokumente, kur tiriamas 160 kv namas šie pritekėjimai imami 1,6 W/kvm. 160 kvm namui tai yra 336 W ir 256 W. Mano anksčiau pateiktame skaičiavime šie pritekėjimai buvo 275 W. Manau, kad plius minus panašų skaičių drąsiai galima naudoti vidinių pritekėjimų vertinimui. "

Papildyta:


O dėl siurblio tikrai pagalvokite.
Pritekėjimų gausite apie 0,5 kWh. Maksimalus jūsų šildymo apkrovimas gaunasi apie 3 kWh. Jei dar pridėsite 1 kWh vandens ruošimui ir 1 - 2 kWh atsargai, tai 6 kW ŠS bus pats tas. Bet paieškojus galima ir 4-5 kW rasti. Taip, kad tam siurbliui be darbo tikrai nereikės rūdyti. O jei ir pailsės kiek, tai pailgės resursas ir mažiau į remontą reikės kaišioti.

Neaišku kas ir kaip gyveno sublokuotam Kronsbergo name. Pagyvenus postas liudija rimtesnius pritekėjimus, plius tai ne teoriniai iš PHPP o realiai išmatuoti. 250W - visiška nesamonė, prikišu ranką prie savo kompo aušintuvo ir kažką panašaus randu. Taigi , protingieji kurmiai, jau paskaičiavom, lieka išbandyti praktikoj.
Dar niuansas - vien žmonių iškvėpiama energija yra tikrai daugiau nei 250W, mano recirkuliuota viryklės šiluma, etc, čia į vienus vartus 250W yra visiška nesąmonė.
Tingiu gilintis į 147psl dokumentą, gal 2,1W yra grynai saulės pritekėjimai? Tai labai panašu į teisybę, bet tik ne suminiai pritekėjimai.

Patikėkit ne nesąmonė.

Pas Vokiečius temperatūra žiemą labai retai žemiau nulio nukrenta. Tai jei jūs būtumėte teisus, pasistačius ten PN aplamai šildytis nereikėtų, užtektų pritekėjimų. Deja jie vos į PN standartą sutelpa.

Kadangi tai buvo pagrindinis nežinomasis, kuriuo buvo argumentuojama, kad ir Lietuvoje PN pasieks 15 kWh/kvm, skyriau nemažai laiko, kad išsiaiškinčiau kokių pritekėjimų galima tikėtis.
Aš jau du kartus buvau pateikęs jums skaičiavimus. Jei reikia nesunku įdėti dar kartą. PN instituto pateikti skaičiavimai gaunasi labai panašūs.
Tingiu skaityti kažkaip keistai skamba iš jūsų lūpų, čia labiau Kaban pritinkantis atsikalbinėjimas . Na, bet jei tingite studijuoti 147 puslapius, tai pastudijuokite antrąjį savo pateiktą dokumentą apie, kaip sakėte Danijos namus, kuris yra ženkliai mažesnės apimties.
2,1 W yra tik vidiniai pritekėjimai, pridėjus saulės pritekėjimus, galima tikėtis apie 500 W.


O pagyvenusios pateikta info jūs bereikalo taip atkakliai remiatės. Tikriausia nepastebėjote šio mūsų diskusijoje jos pačios parašyto posto:
"Žinutės neberadau, bet bandau prisiminti. Ten skaičiavimai buvo mano „prognozė" priestatui, paremta einamo mėnesio dujų sąnaudom ir šilumos nuėmimu name (pagal srautą ir temperatūras). Prognozavau prasisukti su 9000 kWh priestato šildymui per metus. Kadangi momentinės sąnaudos gan stipriai skyrėsi nuo grubiai paskaičiuotų pagal priestato atitvarų varžas, aš skirtumą nurašiau skaičiavimo klaidom. „Pritekėjimams" juos Vilienė pats nusprendė priskaičiuoti, neprisiimu atsakomybės, jei jo šeimynai teks vieną žiemą intensyviau pabėgioti namuos tuos pritekėjimus generuojant, bet bus ramesni išsidūkę "

Nepatikėsiu kol neišbandysiu. Pridėkit ranką prie kompo aušintuvo

Privertėte studijuoti, nors nuovargis didžiulis, bet azartas palaiko. Pirmas kabliukas, mano naudai:
The hot water
preparation in the individual houses is largely done by the on-site solar thermal
systems; their energy deposit is not included in the values documented here (p.73, 12.4 punktas)
Įdomu, kaip atrodytų kWh/m2a jei būtų įtraukę saulės energiją. Šitam jau pasiruošęs, stovi 48 kolbos ant stogo.
Pratęsiu vėliau, kapstausi Kronsberge toliau.

Harvard'o paskaitėlė.
Pritekėjimus vertina prieštaringai, bet pakankamai žemai

Jūsų minėtas 1,6W/m2 danų/vokiečių priimti kaip standartas, niekuo neparemtas. Harvarde tai 3-6W/m2 gyvenamoms patalpoms. Skirtumas akivaizdus, nors abu skaičiai statistiniai, neparemti jokiais skaičiavimais.