Pasyvus namas - 8

Kiek 1999-2000m kainavo šiltinimo medžiagos? Vokiška darbo kaina? Po 11m viskas pasikeitė
Jei palyginimui imsite pilnai įrengtą namą, tai jo kainoje 30.000 neatrodys daug, netgi dėžutės kainoje tai bus suma, bet nešokiruojanti. Nors ją naudojant šiltinimui - galima daug nuveikti.

Kiek teko pastebeti,visi rengiasi sildymo sistemas namuose.. Nors turetu jos beveik nebuti,tad gaunas taip kad pasistatai standarta (viskas kas jam priklauso) ,tik apsiltintas ypatingai.. na,aisku poto saskaitos vaikiskos uz sildyma.. Jei iseitu prasisukti be katilines ir jos pribumbasu tai tikiu kad gal tik 10% brangesnis PN,bet dabar tai niekaip neiseina tilpti i tuos remus.

Na nevisai taip.
Investavus tuos 30 000 lt į šiltinimą, langus ir sandarinimą maždaug du kartus sumažinsime šildymo poreikį. Jei standartui per metus vien šildymui reikia 80 kWh/kvm, tai tokiam namui reikės tik 40 kWh/kvm. 160 kv metrų namui per metus sutaupome 6400 kWh. Pridėjus banko palūkanas investuota suma padidės iki 45 000 lt. Šią sumą padalinę iš per 30 metų sutaupytų kW gausime 23 centus už 1 kW.
Tai labai gera kaina, praktiškai su jokia šildymo sistema, įvertinę investiciją, tokios kainos negausime. Kitas svarbus momentas, kad ši kaina nedidės, ko tikrai negalima pasakyti apie visas kuro rūšis. Manau, kad investuoti tikrai verta.

Kitas klausimas kaip padengti tuos likusius 6000 kWh. Tai per daug, kad šildytis tik elektra, bet lyg ir per mažai, kad įrenginėti normalią šildymo sistemą.

Kažkaip pasigendu VISŲ - be veikmės nelabai yra O toji net su dujom deklaruoja pabrangimą iki 10proc. Taigi kas ir kur tie visi?
Papildyta:


Išvada - tuos 6000kWh reikia dar minimizuoti, iki tokio lygio, kad elektrinis šildymas negąsdintų.
Eilinį kartą pastebėsiu, kad dviguba investicija gali efektyvumą padidinti ne du, bet žymiai gaugiau kartų - parenkant tinkamas technologijas bei sprendžiant sandarumą. Sandarumui užtikrinti milijonų nereikia, kruopštumo bei orui nelaidžių medžiagų

Nepamirškite, kad dėl dvigubos atitvarų varžos viso namo šilumos nuostoliai sumažėja tik 50 procentų. Langų varža PN geresnė tik 25 procentais lyginant su standartu. Nuostoliai dėl vėdinimo lieka tokie patys. Statant naują standartą niekas netrukdo vengti šalčio tiltų.
Taigi dvigubai mažesni PN šilumos nuostoliai ir taip labai geras rezultatas pasiekiamas toli gražu netik papildomo apšiltinimo, o taip pat ir sandarumo ir langų orientacijos ir viso kito dėka.
Tiek Veikmės, tiek Kronbergo namuose užtikrintas puikus sandarumas, R 10 varža, geri langai ir viso to rezultatas 35 - 40 kWh/kvm per metus.

O apie technologijas, kurios padėtų sumažinti šilumos nuostolius ir nekainuotų daugiau nei sutaupo tikrai būtų įdomu išgirsti.

Mąstykime logiškai: 1. kas garantuoja šiluminę varžą? - šiltinimo medžiaga. Tai ji yra namo PAGRINDAS, jos turi būti maksimaliai daug (procentine išraiška). 2.Kas garantuoja sandarumą? - orui nelaidžios arba mažai laidžios medžiagos. Ar galima parinkti medžiagą, kad 1. ir 2. sutaptų - taip, tai kietosios šiltinimo medžiagos: EPS/NEPS, PIR/PUR. Kokiose žinomose technologijose vyrauja šios medžiagos: liktiniai klojiniai, karkasas, skydas(Kronsberge!!!), nesenai mano įdėtas pvz iš LV,LT. Būtent čia vyrauja daug šiltalo ir truputis konstruktyvo, truputis - garantuojantis laikomąją galią, dedantis skersą ant lietuviško mentaliteto ("kartoninis namas", "kirviu prakertamos sienos" ir t.t). Kai tautiečiai pradės mąstyti logiškai ir nusispjaus ant blokelių PN pasidarys ranka pasiekiamas, kaip du pirštu apmy..t.
Atvejai, kai 1. ir 2. nesutampa, pvz Kronsberge, naudotos plėvelės - matėtė feisto QC(kokybės kontrolė) aprašymą: ypatingas dėmesys plėvelems ne tik kaip garo barjerui bet ir konstrukcijos sandarintojui. Taigi sandarumui užtikrinti finansinių investicijų daug nereikia, reikia žinių, kvalifikacijos, sąžiningo darbo. Kronsbergo rezultatai tai įrodo: n~0,2...0,25 - fantastinis rezultatas.
Manau su atitvarom didelių problemų nekyla, išskyrus langus. Tai yra silpnoji dalis, kol kas technologiškai labai atsiliekanti, bet šviesa tunelio gale yra labai skaisti - jau egzistuoja vakuuminiai paketai, kurie vis tiek pasieks ir mūsų dievo pamirštą kraštą. Tik tada gali būti atvirkštinis variantas: sienos begėdiškai atsiliks nuo stiklų, teks jas begėdiškai storint kad prilygtų langų varžai, nes patys paketai numatomi naudoti kaip šiltinimo plokštės. Dabartiniu momentu jei namas su vitrina, netaupyta architektūros sąskaita, langai duoda apie 30proc. nuostolių. Išsprendus šią eilutę jūsų 6000kWh nesunkiai kris iki 4-4,5MWh o gal ir daugiau. Mano atveju iš ~3,5kW langai dengia truputi daugiau nei 1kW, ~trečdalį.
Papildyta:


Jau rašiau, kodėl negalima šildymo poreikį su šiltinimu susieti tiesiogiai: PRITEKĖJIMAI. Tai ne tiesinė funkcija.
Beje langai irgi yra atitvara, ir jei atskirai neišskiriam tai "dviguba varža" galioja ir šiam atvejui.
Statant standartą nieks netrukdo, bet ir neliepia, nerekomenduoja išvengti šalčio tiltų. Todėl jis ir vadinamas standartu - čia tiltai kompensuojami papildomo kuro, energijos kiekiu, kaip ir priklauso. O su logika kad "netrukdo vengti tiltų, netrukdo statyti sandariai, netrukdo statyti šiltai" galima ir iki PN nukeliauti. Toks ir skirtumas: "netrukdo, galima" ir "privaloma" Standartas, pastatytas pagal PN modelį/rekomendacijas - kuriai energetinei klasei priskirtinas?

Pakartosiu, kad tiek Veikmės, tiek Kronbergo namuose užtikrintas puikus sandarumas, nepaisant to rezultatas 35 - 40 kWh/kvm per metus. Beto nuostoliai dėl nesandarumo, net neįtraukti į skaičiuoklę.

Dėl langų viskas tiesa, tačiau jūs savo namą jau baigiate pastatyti, o aš ketinu pradėti kitais metais. Vakuminiai paketai dar net neaišku kada pasirodys, jau nekalbant apie kainą.

Tai vis tik kaip siūlote dengti tuos 6000 kWh metinių šilumos nuostolių artimiausiu metu?

Lyg veikmė pateikė monitoringą - reiškia nuostoliai dėl sandarumo juose įtraukti

O jūs jau dabar pradėkite domėtis ir ieškoti vakuuminių. Aš nusprendžiau pagyventi ~5m su alphaline, tikiuosi per tiek laiko vakuumas bus ant kiekvieno kampo ir kainuos (dėl konkurencijos) realius pinigus.

Nedarykite veikmės klaidų, atsisakykite blokelių ir vatų. Naudokite pažangias medžiagas ir technologijas, protingai projektuokite (iš vaizdo veikmės atitvarų ploto ir naudingo ploto santykis neatrodo optimalus), orientuokite pastatą į pietus, atsisakykite "šalčio tiltelių" - langų rėmų. Manau 6000kWh tikrai ne super rezultatas, galima padaryti geriau. Kad ir panaudojant jūsų skeptiškai vertinamą ŽŠ
Aš bandysiu gyventi su 2-2,2kW el. tenu, pastatysiu ant jo atskirą skaitiklį ir pamatysim ant kiek tragiškai jis suksis. Tvirtai rekomenduoti negaliu, bet manau pavyks prasisukti padoriom sąskaitom, ypač naktiniu tarifu.

Na kagi 2000 - 2400 lt už šildymą per sezoną nelabai vaikiška sąskaita. Karšto vandens ruošimas pridėtų dar 1200 lt per metus.
Kita vertus tokiam mažam šilumos kiekiui paruošti ekonomiškų sprendimų nėra daug.
PN institutas šildymo sistemos atsiperkamumą skaičiuoja 20 metų. Siūlyčiau imti sistemos kainą, pridėti 50 procentų banko palūkanas ir padalinti iš per dvidešimt metų sugeneruotų kW. Dar reikėtų pridėti kuro ir elektros reikalingos pagaminti vieną kWh šilumos kainą. Gausime, tam tikra šildymo sistema pagaminto, vieno kWh šilumos kainą su investicija. Atrodo šiek tiek keistai, tačiau skaičiuojant su investicija, beveik visomis sistemomis pagamintos šilumos kaina gaunasi apie 40 cnt/kWh (+-15 procentų). Šildymas granulėmis ar geotermu atrodo toks pigus, nes mes įpratę investicijos kainą ir banko palūkanas priskirti bendrai namo kainai.
Jei elektra labai nepabrangs, taip šildytis PN visai racionalu.

Mano supratinu labiausia PN šildyti tiktų oras - oras šilumos siurblys integruotas į rekuperacinę sistemą. Taip pagamintos šilumos kaina su investicija sukasi apie 20 cnt/kWh. Labiausia sutaupoma, kad nereikia atskiros šilumos paskirstymo sistemos. Kiek teko susidurti, dauguma PN ir yra šildomi per vėdinimo sistemą. Pagal PN instituto rekomendacijas taip galima šildytis kai maksimalus šildymo sistemo apkrovimas yra iki 10w/kvm. 160 kvm namui 1,6 kW. Lietuviškame PN jis būtų beveik 2 kartus didesnis. Todėl prie didesnių šalčių reikėtų arba papildomo šilumos šaltinio (kas ir elektrinio radiatoriaus) arba įsirengti sudėtingesnę rekuperacinę sistemą, leidžiančią daugiau pasireikšti šilumos siurbliui. Vistik didžiają šildymo sezono dalį būtų galima šildytis labai pigiai.

Jei čia taikoma konkrečiai mano atveju - abejoju, kad tiek daug išeis, bet pagyvensim-pamatysim. Iš kitos pusės 2400 padalinam iš 6mėn ir gaunam 400Lt/mėn kas yra visai padoru tokiai kvadratūrai.

Tfu tfu tfu, bet tas 50proc. palūkanas susidėsiu tiesiai į kišenę, bus vasaros atostogoms

Nežinau kaip pasiseks išpešti iš aplinkos oro kažkokios energijos, jei lauke -20 ar -15 su padoriu cop. Oras-vanduo cop artėja į 1, o oras-oras vis dar dirba efektyviai??? Čia ką, kiti fizikos dėsniai prasideda?
Niekad nenorėjau pigiausio namo, kur viskam sutaupyta. Ypač komfortui. Todėl komforto atveju niekas neprilygs šildomoms grindims. Lenktynėse "kas pigiau" dalyvauti atsisakau - namas sau, ne pardavimui

O gal smulkaiu galima?
tipo i ŽŠ papildomas vamzdelis idedamas pro kuri pvz du akrt dienoj kazkiek vandens pauodamas kuris i skalda subega? ar as ne taip suprantu?
Aciu

Na čia tema bendrai apie PN. Jūsų namas žinoma labai svarbus, bet kiekvienam labiau rūpi savasis.
Jums visai nėra būtina aiškintis kokiu tikslu jį statote. Nors prisipažinsiu man tikrai nelengva suprasti jūsų galutinio tikslo.
Šiaip jau pasyvaus namo tikslas turėtų būti pirmiausia ekonomiškumas. Jei svarbiausia komfortas kažin ar PN tinkamiausias variantas.

Čia truputėlis faktų:

Lietuvoje šalčiausio mėnesio sausio vidutinė temperatūra yra -6 C. Šildymo sezono vidutinė temperatūra 0 C. Praėjusią žiemą Kaune buvo tik 140 valandų, kai temperatūra buvo žemiau -15 C. Šių 140 valandų vidurkis -18 C.Gamintojų deklaruojamas šiaurės šalims skirtų ŠS oras - oras Cop prie -15 yra apie 3.