Pasyvus namas - 8

Turiu savo ir Vilienės vardu jūsų atsiprašyti. Tikrai negražiai pasielgėme, šitiek prifleiminon, o į jūsų klausimą neatsakėm.
Manau taip atsitiko tikrai ne iš blogos valios, mes tikriausia jūsų klausimo esmės iki galo nesugebėjome suvokti. Gal galite patikslinti ką turite galvoje klausdamas "koks ŽŠ jums labiausia imponuoja?" Pagal kokius kriterijus turėtume tai nustatyti?

Žmogui būdinga klysti, jei jis neklystų, tai būtų mašina žmogaus pavidale, kuri nepriiminėja sprendimų. Remdamasis šiuo principu, nenoriu apriboti savo primestais kriterijais, pagal kuriuos bus galimas vėlesnis ŽŠ sistemų vertinimas. Jei bus primesti netikslūs vertinimo kriterijai, ar galima tikėtis teisingo vertinimo?

Savo žinomus vertinimo kriterijus jau parašiau, bet tikrai nesiūlau jais apsiriboti.
Papildyta:


Iš esmės fleimas reikia ŽŠ ar ne, man primena fleimus apie tai, ar reikia brangiau mokėti už mažiau galingą procesorių su "intel" užrašu, ar geriau mokėti mažiau, bet gauti didesnį pajėgumą ir turėti užrašą "AMD".

Niekada nebus vieno ir teisingo atsakymo.

ŽŠ vertinkit, ne kaip atskirą sistemą, o kaip priedą prie rekuperatoriaus. Taip, jis kelia bendrą vėdinimo sistemos kainą, bet kainą reikėtų imti bendrai. Taigi, koks rekuperatorius geresnis, ar tas kuris be ŽŠ, bet pigesnis, ar tas kur su ŽŠ bet brangesnis?

Na man čia labiau primena temą, be teisingo atsakymo. Visuomet bus daug pliusų ir minusų ir kiekvienu atveju teisingiau gali atrodyti vienas, kitu kitas pasirinkimas.

Todėl, kad nerasit teisingo vieno atsakymo, kur juodai ant balto būtų parašyta (beje, tikrai rimtas profesorius turėtų padėti savo parašą, kad galima būtų juo patikėti be išsamaus ir nuoseklaus tyrimo, kurio apimties čia tikrai neprifleiminsit. Ir aš nepažystu nei vieno tokio profesoriaus), šis variantas, ir tik jis yra teisingiausias, todėl ši tema yra fleimas, kurio metu išgirsit tiek pat nuomonių, kad ŽŠ reikalingas ir tiek pat nuomonių, kad jis per brangus navarotas.

O jūs pabandykite savo samprotavimus paversti skaičiai, pats nustepsite kaip viskas pasidarys aiškiau.
Ir dar draugiškas prašymas pabandykite galvoti nerašydamas. Arba jei neišeina rašykite kur nors Worde, o čia perkelkite tik esmę.

Tame ir esmė, kad kai kalba eina apie ŽŠ vien skaičiais išreiškiančiais tik ŽŠ remtis, mano požiūriu, netikslinga. Kaip minėjau ŽŠ yra ventiliacijos sistemos sudedamoji dalis, kuri užtikrina pastovesnį, ekonomiškesnį rekuperatoriaus darbą. Taigi, jei skaičiuosi tik ŽŠ, tai ŽŠ šalininkai panašu kad "gaus į kaulus", bet jei pradėsi skaičiuoti bendrai, tai čia ŽŠ tampa labai rimtu rekuperatoriaus pagalbininku ženkliai pakeliančiu visos sistemos našumą, o sistemos skaičiavimas neturint visų elementų charakteristikų yra bergždžias reikalas.

Pavyzdžiui sumokant tikrai brangiai už REC rekuperatorių gausi pakankamai neaukštą NVK ir galimybę patikimai dirbti be ŽŠ. Mokėsi pigiau už aukštesnio našumo prastesnės firmos rekuperatorių, žiemą už ventiliaciją mokėsi taip, tarsi ten rekuperatoriaus nebūtų, nes tie rekuperatoriai nesusitvarkys su Lietuvos šalčiais. Vat čia jau galima apskaičiuoti visos ventiliacijos sistemos su ŽŠ atsiperkamumą. Bet, kaip minėjau, kad apskaičiuoti, reikia tiksliai žinoti visos ventiliacijos sistemos ir jos elementų parametrus.

Visiškai pritariu. Šios dvi sistemos viena kitai ir padeda ir dubliuoja. ŽŠ apsaugo nuo užšalimo. Tačiau ŽŠ paduoda vidutiniškai +8 temperatūrą, reiškia rekuperatorius šalins +10 - +12 į lauką. Rekuperatoriaus naudingumas smarkiai sumažėja. Neveltui Vilienė kalbėjo, kad tokiu atveju užtektų pačio prasčiausio rekuperatoriaus.

O kas tuos parametrus slepia. Imam ŽŠ kurio parametrus ir kainas daugiau mažiau su Viliene aptarėme pridedame pigiausią REC ir turime sistemą A. Imame padorų REC kad ir čia daug aptartą Alaską ir turime sistemą B.
Pirmas įspūdis, kad sistemos A kaina bus apie 10 000 lt, o B apie 5000 lt. A sistema turės papildomą variklį ir šalins +10 orą į lauką. Kai sistema B vartos papildomai elektros apsaugai nuo ušalimo, tačiau šalins ženkliai šaltesnį orą. Spėju, kad apiejų sistemų naudingumo koeficientai labai smarkiai nesiskirs.
Vėliau galėsiu paskaičiuoti tiksliau.

Mažas netikslumas. Ne rekuperatoriaus NVK, bet visos vėdinimo sistemos. Rekuperatoriaus NVK absoliučiai įtakotas nebus.



Tokiu atveju A sistema šiek tiek per brangi gaunasi. Reikėtų imti pigesnį rekuperatorių su didesniu NVK, prastesnės firmos.

Iškart nepastebėjau daugiau netikslumų šiame poste. Pastebėjau ir rašau.

Pirmiausiai, kiek skaičiau apie ŽŠ praktinį naudojimą, tai žiemą paduodama gerokai mažesnė temperatūra, labiau artima 0C.

Antras dalykas, taip, šalinamas bus šiltesnis nei aplinkos temperatūros oras, bet svarbiausias niuansas, kurį turiu įtarimą Jūs praleidžiate pro akis, kai žiūrit į ŽŠ naudingumą, yra tas, kad bet kokiu atveju iš rekuperatoriaus bus išmetamas tokios pat temperatūros oras, tik atveju be ŽŠ oras prieš pateikiant jį į rekuperatoriaus šilumokaitį, bus sušildytas ne ŽŠ bet elektros. O jei tenų galingumo neužteks, arba suges elektronika, šilumokaitis bus sugadintas nepataisomai.

Taigi, dar vienas lyrinis nukrypimas pagrindžiantis ŽŠ naudą yra tas, kad ŽŠ yra patikimesnė sistema palyginus su bet kokia elektronine priešužšalimine sistema. Su ŽŠ bet koks rekuperatorius dirbs patikimiau ir našiau, išlaikys pastoviai planuotąjį didežiausią NVK. Plius, kai kurie iš vis nevykdo šilumos rekuperacijos esant žemoms minusinėms temperatūroms, tada, kai ta rekuperacija yra labiausiai reikalinga.

Dėl pirmo pažiūrėkit čia
Dėl antro klystat

Kai buvau "Veikmės" 2-ojo etapo PN pristatyme, ten buvo demonstruojamas lygtais Italų firmos rekuperatorius. Kaip vienas iš jo pliusų buvo paminėta tai, kad rekuperatorius nešildo šalto lauko oro elektriniais tenais, o su užšalimu kovoja žaisdamas su paduodamo į namą ir ištraukiamo iš jo oro srovėmis.

Skylėtame standarte tai viskas tvarkoje. Per skyles pritekės reikiamas oro kiekis (kuris beje nebus sušildytas išmetamo oro, o jo sušildymui bus pilnai išnaudojamas patalpų šildymui skirtas šildytuvas, taigi iš rekupo beveik 0 naudos), jis sušils ir viskas tvarkoj.

Kai kalba eina apie sandarų PN, tikrai bus problemų. Pirmiausiai, tai bus nemažas slėgių skirtumas, gal net panašus, kaip per sandarumo testą, kas apsunkins lauko durų atidarymą. Antras dalykas, iš lauko pritekėjimų vis tiek gali būti per mažai, kas neužtikrins rekuperatoriaus šilumokaičio apsaugos nuo apledėjimo ir rekuperatorius bus sugadintas.

Nesakau, kad "veikmė" padarė neteisingą žingsnį. Jie pasirinko aukštesnio naudingumo koeficiento rekuperatorių, nei tai buvo 1-ojo etapo name, o su užšalimu kovojama ŽŠ pagalba. Taigi, 1-ajame etape jie išmėgino be ir 2-ajame etape bando su ŽŠ.

Iš čia matom, kad net tikrai aukštos kvalifikacijos specialistai nežino teisingo atsakymo, ŽŠ yra pasiteisinantis ar ne dalykas. O Jūs čia bandote iš tikrai prastesnės kvalifikacijos šioje srityje specialistų (bent jau ne PN kūrimo profesionalų tai tikrai) išgauti vienareikšmį atsakymą.

Jei 3-ajame etape "Veikmės" pasirinkimas irgi bus su ŽŠ, akivaizdu bus, kad ŽŠ pasitvirtino praktikoje. O kaip minėjau, tiksliai apskaičiuoti... nu nežinau nei vieno kompiuterio, kuris galėtų apskaičiuoti aerodinamiką, beje, pagal žinomus aerodinamikos dėsnius karkvabaliai-negali skraidyti, bet jie skrenda. Taigi, noriu pasakyti, kad apskaičiuoti ŽŠ apsimokėjimo dydį galima tik ekspluatacijos metu, kaip kad aerodinamika tikrinama aerodinaminiame vamzdyje.

Dėl pirmo rėmiausi praktiniu monitoringu, kad ir šiuo pavyzdžiu. Remiantis ir kitais praktiniais pavyzdžiais, paprastai šaltą žiemą reikėtų tikėtis +2C, +4C temperatūros. Esant didesniam srautui ar per mažam ŽŠ ilgiui temperatūra dar labiau krenta ir atvirkščiai. Žemės šiluma yra apie +6C, +8C laipsniai (priklauso nuo vamzdžio užkasimo ir įšalo gylio), mažai tikėtina, kad žemės šilumokaitis sušildys šaltą lauko orą iki žemės temperatūros be jokių nuostolių.


Dėl antro, spėjau klaidingai, Jūs taip nemanėt?

Niekam ne paslaptis, kurį ŽŠ proteguosiu
1. Jei pasidomėsite kanalizacijos vamzdžio plastiku, atrasite, kad jo lambda yra visai nebloga, kas yra didelis minusas ŽŠ įrengimui. Teko girdėti neigiamų atsiliepimų apie pakastą vamzdį, kad neveikia - būtent nebloga šilumos izoliacija ir gali būti kalta. Todėl neverta naudoti paprasto vamzdžio. Nesutinku, kad įrengimas vamzdinio yra pats paprasčiausias - žemės darbų tikrai per akis, susikasite sklypą neprastai. Priminsiu, kad min ilgis - 30m, nors geresnių rezultatų norintys gaus ir visus 40m pasikloti. Nuolydis BŪTINAS todėl belekaip neužkasit, teks niveliuojant, ar bent gulščiuku.
2.Radonas: šios problemos nėra (deja, ne mano atveju) nes "šulinys" išklojamas geotekstile - sintetinė plėvė, naudojama pagrindų stabilizavimui, hidroizoliacijai ir kt. kuri visiškai atskiria "šulinį" nuo grunto - ji nelaidi dujoms. Aš panaudojau kitokią, dabar suku galvą kaip išsiverst blin netobulos PL kalbos žinios geotkanina vietoj geovloknina
Įrengimo sudėtingumas: tiktai paprasčiau nei 1. ir 3. atveju. Ypač man - įrengiau po garažu, vietoj pamato pasluoksnio + papildomai įgilinęs gal 60cm. Visiškai kumelio baikos lyginant su 40m tranšėja
Foto 1
FOTO 2
Foto 3 (lenkiška supermama)
Foto 4
3. COP: kažkas ten negerai, COP 50proc negali būti niekaip nes tai reiškia, kad 50proc energijos atgaunate, o likusią iššvaistote Tokia "prabanga" galima tik vidaus degimo varikliams. Gal COP 1,5 turėta omeny: 100W išleidžia ir 150W gauna?
Man nepatinka, kad yra tarpinis šilumnešis - glikolis. Nesu giliai studijavęs, bet atrodo nenašu, neefektyvu. Įrengimas paprastesnis nei vamzdžio - nereikia paisyti nuolydžio, bet kaina vis tik bus skaudžiausia. Ir klausimas kas mažiau energijos ris - ventiliatorius per skaldą ar cirkuliacinis. Atrodo pats sudėtingiausias ir brangiausias ŽŠ tipas
4. Dar vienas ŽŠ liko nepaminėtas - plokščiasis.

Manau per trumpas vamzdis, per didelė vamzdžio šiluminė varža, arba labai daug kūbų pūtė - šitą nutylėjo bitininkas.
Visada apsimoka daryti dvi ar net daugiau šakų. Viena dirba - kita regeneruojasi. Labai priklauso nuo grunto savybių, buvau kažkada įdėjęs grunto C, prikabinu dar kartą. Labai apsimoka vamzdinį kloti žemiau gruntinio vandens, tai tikrai padidins efektyvumą