Pasyvus namas - 8

Užuominas ne pačias pigiausias ir toli gražu ne realias paėmėte. Man 5000 yra stogų stogas, už tiek bet kuris mirtingasis gali turėti.
Į ŽŠ reikia žiūrėti plačiau, pilnu spektru, ne tik kaip šilumos nuostolių per ventiliaciją mažinimas. Nepamirškim rekupo šilumokaičio apsaugos nuo apledėjimo, darbo sąlygų, artimų į laboratorines sukūrimo rekupui, natūralaus labai pigaus vėsinimo vasarą. Vien vėsinimui sutaupysite krūvą pinigų ne tik atsisakydamas kondicionierių, bet ir elektros sąnaudas vėsinimui nuleisdamas į 150-250W lygį. Taigi:
Sąlygos rekupui artimos laboratorinėm, ko pasekoje COP aukštas visą sezoną
Nereikalinga rekupo apsauga nuo užšalimo - el. tenas, kanalinis vandeninis šilumokaitis
Beveik nemokamas vėsinimas vasarą

Na pas jus gi dviejų aukštų namas su vienšlaičiu stogu. Tai nuo žemės matuojant stogų stogas turėtų būti apie 7000.
Jei rimtai tai būtų teisingiau vertinti kiek kainuotų firmos ar bent jau specialistų įrengtas ŽŠ. Nes toli gražu ne kiekvienas pats turi sugebėjimo ar noro rankas tepliotis. Gerai nebepamenu, bet čia kažkas lyg ir apie 15 000 - 20 000 lt sumą už Rehau sistemą minėjo. Manau, jei jūsų ŽŠ būtų firma įrenginėjusi taip pat 10 000 lt paprašytų.
Sutinku, kad visa kita taip pat reikėtų įvertinti. Šiaip vėsinimas PN lyg ir nėra būtinas todėl į tai neatsižvelgiau.

Dar Vilienė labai teisingai pastebėjo dėl elektros sąnaudų.
200 w tai beveik 5 kWh per dieną. Jei naudosite ŽŠ ir žiemą ir vasarą, tarkim 250 dienų, gausis 1250 kWh arba 500 lt kasmet išlaidų elektrai.
Na negi jums nekyla nė lašelio abejonių dėl šio daikto naudingumo?

200W blogai supratote. Tai galia, reikalinga tik vėdinimui, esant standartinio dydžio ŽŠ kuris atstoja 9kW!!!! šaldymą. Kiek elektros pleškintų 9kW kondiškė? Jaučiat skirtumą? Sklaidosi abejonės?
Kas dėl žiemos, tai paskaičiuokit kiek elektros reiks išorės orą pašildyti iki to ką ŽŠ paduoda į rekupą ir palyginkite su padidėjusiom rekupo variklių sąnaudom
Dar jausčiu iki galo neperpratote ŽŠ, nesuprantate kam ir kodėl. Truputis teorijos. Praktinių aprašymų rasite Evoy nuorodose temos aprašyme - pastudijuokite.

Tai ir buvau suskaičiavęs anktesniame poste.
Ar jūsų namui bus reikalinga 9 kWh kondiškė?
Jūsų nurodytas Feisto tyrimas mane labiausia sužavėjo, kad ten viskas pagrįsta išskirtinai moksliniais ir ekonominiais skaičiavimais. Paimta kokios nors sistemos kaina su visom išlaidom ir dar paskesniu aptarnavimu eurais už kvadratą ar vienetą. Dar daugiau suskaičiuoja kiek ta investicija per tarkim 25 metus sutaupys kWh ir net gi kiek gausis tokio sutaupyto kWh kaina.  
Nelabai suprantu kodėl jūs nekreipiate dėmesio į Feisto atliktus skaičiavimus ir skaičiavimų metodikas, o siūlote remtis reklaminiais bukletais arba forumo dalyvių kalbomis, kurios dažnai niekuom nepagrįstos.
Siūlyčiau vadovaujantis Feisto dvasia paimti visą nepagrąžintą sistemos kainą, eksploatacijos išlaidas, sutaupytus kWh ir galutinę naudą litais.
Dar pridursiu, kad visos sistemos geros tam tikroje vietoje. O jas optimaliausiai pritaikyti galima tik tiksliai žinant jų duodamą naudą.

Jūs manote, kad 2kW kondiškė ims mažiau nei 200W elektros?
O su Feistu mažai esat susipažinęs - jo pavyzdžiuose ŽŠ labai dažnas. Kad ir čia - čia nuoroda iš Feisto citadelės. Patariu labiau pasidomėti PN internete, gal ateity nebe atrodys, kad remiuosi išskirtinai (cituoju) "reklaminiais bukletais arba forumo dalyvių kalbomis, kurios dažnai niekuom nepagrįstos".
Kas dėl vadovavimosi Feisto dvasia, tai esu tvirtos nuomonės, kad jis pats tokios garbės nenusipelnė. Tikrai ne jis PN pradininkas, o tai ką dabar daro tai neabejotina uzurpacija. Mokėkit man ir aš duosiu jums PN sertifikatą - ar ne aferizmas? Tas pats būtų " Vilienė sutinka" arba "DEU sutinka, kad įrenginys vertas montuoti PN".

Pritariu jums dėl visko. Ir dėl kondiškės, ir dėl ŽŠ naudos ir Feisto sertifikato nereikalingumo. Taip pat ir dėl to, kad nei Feistui, nei man, nei jums nereikėtų nurodinėti, kad vienas ar kitas įrenginys vertas montuoti į PN.
Feistą su pagarba paminėjau todėl, kad jis pateikia skaičius kiek tas įrenginys kainuos ir kokią duos naudą ar nuostolį. Svarbiausia viskas eurais. Va šito labiausia trūksta šioje diskusijoje per visas 8 temas. Matydami skaičius ir Vilienė ir DEU sugebės nuspręsti verta ar neverta tokį įrenginį įsigyti.

To darbo autorių sąrašas platus, ir Feistas ten tik "contractor" - subrangovas
Be abejo jis labai prisideda prie PN populiarinimo - žymiai labiau nei likusieji tai galintys daryti, bet autorystė tikrai ne jo.
Papildyta:


Čia el. sąnaudas apspręs norimas ventiliavimo kiekis, aišku ŽŠ turės savo neigiamą indėlį į slėgio kritimą, kas sąlygos papildomą apkrovą rekupo ventiliatoriui ir papildomas kWh. Bet taip tiesiogiai negalima dauginti, viskas priklauso kaip naudosite rekupą - ar 24/7 max galia ar varijuosite pagal veiklą namie (pvz naktį 50proc, dieną kai nieko nėra - 20proc, kai visi namie - 70proc, vakarėlis su papildomais oro teršėjais - 100proc). Vėsinimas analogiškai - jei neužteks ŽŠ efektyvumo prie vėdinimui reikalingų m3 teks didinti apsukas kad pasiekti norimą vidaus temperatūrą.
Visai realu esant mažam ventiliacijos kiekiui prasisukti ir su 50W, vidutiniam - 100...120W ir tik ekstremaliom sąlygom 250-400W. Tai dar ir nuo paties rekupo priklauso. Galim tik spėlioti - nežinomųjų daugiau nei reikia

Na tai sudėkim žinomuosius.
Kadangi tai bene pirmas toks daiktas Lietuvoje, tai niekas kitas geriau už jus to nepadarys.
Sudedam duobę, skaldą, vamzdžius, oro paėmimą, pajungimą prie rekupo, ventiliatorių ir t.t. Lyg ir kažkur kalbėjote, kad ŽŠ ventiliatorių pavyks pajungti į rekupo valdymą. Matyt irgi kokia tai suma susidarys.
Koks to ventiliatoriaus galingumas tikriausia irgi žinoma?
Bus galima bent jau apytisliai orientuotis.

Tai kad jau sudėta: be pajungimo 5000. Čia be "pats kasiau, pats pyliau, pats klijavau", net tada kaina būtų žymiai mažesnė.
Papildomo ventiliatoriaus manau nebus - rekupo ventiliatorius turės susitvarkyti. Valdiklis reikalingas šiems dviems atvejams: 1.ankstyvą pavasarį staigiai atšilus lauke oras bus šiltesnis nei ŽŠ ir tuomet ŽŠ turi veikti per by-pass; analogiškai rudenį, staigiai atvėsus vėsinimas per by-pass. 2. Šakų valdymas: dešinė dirba, kairė regeneruojasi, po 4-6val keičiasi. Specialus valdiklis 139PLN + P&P, šustresnis - 450PLN
PL rekupų gamintojai toli pažengę - ne vienas rekupo valdiklis turi ŽŠ valdymo funkciją. Sau tikiuosi išsispręsti Smart house pagalba. Aišku tai kainuos, bet čia patogumas, kurio nežadu atsisakyti kainos labui.

ŽŠ automatinis by-pass, su video.
Kainos: trieigė sklendė ~250Lt, pavara ~220Lt, plius protas

Papildyta:


Jau ne pirmas - yra min dar vienas, Joniškyje. Konstrukcija analogiška, pagal tą patį projektą
Papildyta:
ŽŠ skaičiuotė
Mėgstantys skaičiukus gali įdomiai pažaisti.

Dar ištrauka iš wikipedia, labai gražiai atrodo, neišturėjau nepacitavęs:
The cooling medium (earth itself) being at a temperature approaching that of the ambient environment happens to be the root cause of the failure of such principles in hot, humid areas (parts of Southeast Asia, Florida in the U.S.A. etc.). However, investigators from places like Britain and Turkey have reported very encouraging COPs-well above 20
Ar teko matyti kondiškę su tokiu COP?

Sveiki,

užvedžiau temą apie ŽŠ, ir nors kaip tik prašiau apie jų apsimokėjimą nefleiminti, į savo klausimą negavau nei vienos žinutės, o prifleiminta du lapai. Iš esmės, ŽŠ įrengimo atsiperkamumo klausimas yra labai keblus, dėl sudėtingo jo duodamos naudos apskaičiavimo. Žmonės pripranta prie gero ir į tai vėliau nekreipia dėmesio. Bet turint omenį, kad vakaruose daugelis PN savininkų įsirenginėja ir ŽŠ vis tik šį tą sako. O tas dviejų puslapių fleimas iš esmės atkartoja keliomis temomis ankstesnėje temoje buvusius. Tiesaus atsakymo taip ir neišgirsit su visais paskaičiavimais, išvadas reikės darytis kiekvienam asmeniškai. Aš savo padariau, ir dabar dar kartą pakartosiu klausimą:

Koks Jums ŽŠ labiausiai imponuoja? Koks manot finansiškai greičiausiai atsiperkantis. Ir išvis, kokios Jūsų mintys apie ŽŠ tipus.

Kad, išjudinčiau diskusiją, vertinima pabandysiu pradėti pats.

1. Užkastas oro kanalas

Tai pats paprasčiausiai įrengtas. Apie jį pirmiausiai persiskaičiau "Bitės" forume "TĖVELIO" užvestoje diskusijoje "Savadarbis rekuperatorius?". Tame forume diskutavę žmonės, patys buvo įsirengę ŽŠ. Jų praktikoje buvo naudojamas kanalizacijos vamzdis. Darbų jie neatlikinėjo patys, samdė darbininkus, patys buvo tik darbų vykdytojai. Įrengimo kaina dabar tiksliai nepamenu, sukosi apie 2000-4000 Lt. Taigi, įrengimas jos gali kainuoti tikrai nedaug.

Deja, ši sistema turi vieną pagrindinį trūkumą. Šio tipo ŽŠ ekspluatuojant vasarą, oras atvėsinamas ir iškrenta kondensatas, kurį reikia nuvesti į specialiai tam padarytus šulinėlius. Taip pat, iškritusi drėgmė sudaro palankią terpė daugintis įvairiems mikroorganizmams.

Siekiant išvengti mikroorganizmų dauginimosi, šio tipo ŽŠ darmas taip, kad būtų galimybė jį kartas nuo karto praplauti dizenfekuojančiais tirpalais.

Dar vienas niuansas. Rimtos firmos gamina specialiai šiam ŽŠ tipui skirtus vamzdžius ir pačias sistemas. Jos jau yra sukurtos pritaikant specifikacijas pagal paskirtį, o tai reiškia, kad vamzdžių vidus padengiamas antiseptinėmis savybėmis, be to pačių vamzdžių šilumos laidumas yra juntamai didesnis, nei kanalizacijos vamzdžio.

Klausimas ar apsimoka tiesti ŽŠ iš kanalizacijos vamzdžio ar iš specialiai tam pritaikytų sistemų pakolkas yra atviras. Kanalizacijos vamzdis turi minėtus trūkumus, bet ir vieną nenuginčijamą pliusą, įrengimo kainą. Darant vamzdį šiek tiek ilgesnį bus pasiektas tas pats našumas kompensuojant brangesnių sistemų didesnį šilumos laidumą. Neišspręstas liks tik mikroorganizmų dauginimosi klausimas, bet yra nuomonių, kad ŽŠ palaikant pastovų oro tekėjimą bus išvengta drėgmės laikymosi vamzdyje.

Įdomus klausimas yra šio tipo ŽŠ yra jo tarnavimo laikas. Duomenų neturiu, būtų įdomu sužinoti tikrą jų eksploatacijos amžių. Iš akies spėjų, jog jis turėtų būti 10-15 metų. Vėliau turėtų prisikaupti tiek mikroorganizmų, kad turėtų būti lengviau pakeisti visą sistemą, nei ją pilnai išvalyti.


2. "šulinys" ("Vilienės" pasirinkimas)

Apie šį ŽŠ išgirdau tik šiame forume. Kadangi "Vilienė" jį įsirengusi, tikiuosi daugiau info sulaukti iš jo.

Sistema tokia, kad oras paduodamas tiesiai į šulinį, kuriame prikrauta skaldos. Šio tipo ŽŠ turėtų turėti didesnį NVK, dėl oro srautą nuo šilumos šaltinio atskiriančių ir tam tikrą šiluminę varžą turinčių sienelių nebuvimo.

Taip pat, šis ŽŠ neturi, sakyčiau pagrindinio, pirmojo tipo ŽŠ trūkumo, drėgmės kaupimosi, sudarančio palankę terpę mikroorganizmo dauginimuisi, nes susikondensavusi drėgmė, nesusilaiko ir iškart susigeria į žemę.

Bet ir ši sistema turi tam tikrų trūkumų. Man lieka neatsakytas apsaugos nuo radono
klausimas. Jei lyginsime su visomis šalimis, kuriose buvo ištirtas radonas pastatuose, tai Lietuvoje jis yra šiek tiek didesnis negu vidutinis. Jei lygintume su Švedija, kur radono kiekis yra itin didelis, tai Lietuvoje jis gan mažas.

Taip pat, bent jau man nelabai aiški apsauga nuo visokių stambesnių gyvių, tokių, kaip vabaliukai, kirmėlės, graužikai ir t.t.

"Viliene" būtinai prašyčiau pagalbos bent jau apibudinant šio tipo ŽŠ .

Neaiškus ir šio tipo ŽŠ ilgaamžiškumas. Iš akies primetu, kad jis turėtų būti panašus, kaip ir pirmojo.

3. Su tarpiniu šilumos nešėju

Šis ŽŠ tipas, bent jau man yra vėliausiai atrastas ir sukėlęs didžiausią susidomėjimą. Labai dažnai, kai kalba užsisukdavo apie ŽŠ "Evoy" įmesdavo linką apie šią sistemą.

Šio ŽŠ tipo esmė ta, kad šilumą iš žemės paima ne oras tiesiogiai, bet skystis cirkuliuojantis plonesniais vamzdeliais. Iš esmės, tai labai, labai panaši šilumos iš grunto nuėmimo sistema, kaip ir naudojama gruntinių šilumos siurblių. Šilumą įtekančiam orui ji atiduoda jau patalpose per specialų šilumokaitį (dėžutė statoma tarp oro paėmimo kolektoriaus ir rekuperatoriaus, dėžutėje įrengti radiatoriai atiduodantys skysčio sukauptą šilumą pratekančiam orui).

Šio tipo ŽŠ neturi nei vieno pirmųjų sistemų trūkumo. Išvengiamos kodensato sukeliamos problemos (čia kondensato nuvedimas, labai lengvai organizuojamas, kaip ir eiliniame kondicionieriuje), nėra tikimybės susimaišyti grunto "aromatams" su pateikiamu oru, taip pat atpuola ir bet kokių gyvių patekimo. Nesunku "išjungti" atjungiant ŽŠ cirkuliacinį siurblį. Nereikia papildomo oro padavimo ventiliatoriaus, nors šio tipo ŽŠ papildomo ventiliatoriaus vietą užima cirkuliacinis siurbliukas.

Bet šio tipo ŽŠ turi turėti kitus trūkumus. Dėl papildomo šilumos nešėjo įsiterpimo, šio ŽŠ NVK turi būti pats prasčiausias (į tai nurodo ir "oro centro" rekuperatorių aprašyme pateikiamas "Atskirų srautų (skystiniai) rekuperatoriai:" aprašymas. Jo NVK tik 50%, o šio tipo ŽŠ pagal konstrukciją yra labai panašus). Automatiškai reikės didesnio žemės ploto, po kurio bus pakasami ŽŠ vamzdeliai. Taip pat dėžė su radiatoriais turės būti taipogi pakankamai nemaža. Atitinkamai šio tipo ŽŠ įrengimo kaštai turėtų būti patys didžiausi. Kokie jie ir man pačiam įdomu.

Šio ŽŠ ilgaamžiškumas mano nuomone turėtų būti šiek tiek didesnis. Jis turėtų atitikti geoterminio šilumos siurblio naudojamų užkastų vamzdelių ilgaamžiškumą. Gal kas žinote, koks jis?

Nežiūrint į išvardintus trūkumus, pagal pakolkas turimą ir čia išdėstytą info, trečiojo tipo ŽŠ man atrodo patraukliausiai.


Taigi, tikiuosi, kad atsiras daugiau norinčių pasidalinti savo mintimis apie šių tipų (o gal atsiras ir daugiau tipų) ŽŠ.

Atsisakyti ventiliatoriaus sakyčiau rizikingas eksperimentas. Vidinis oro padavimo vamzdynas tikrai trumpesnis nei 30 m. Pridėjus papildomai 30 m ŽŠ jo apkrova padvigubėtų. Jūsų atveju orą reikia pratraukti per skaldą, kas panašu dar sunkesnis darbas. Kita problema, kad variklai dirbs labai skirtingais režimais, nežinia ar tai toleruos rekuperatoriaus valdymas. Bet nepabandęs nesužinosi ar tokia idėja gera. Vistik bučiau linkęs kolkas skaičiuoti, kaip ir buvo planuota, su papildomu ventiliatoriumi ir valdymu. Pridėjus visus Vilienės paminėtus priedus ir dar papildomai ventiliatorių bei visko sujungimo kainą turėtume gauti apie 7500 lt. Taip pat reikėtų pridėti 100 w ventiliatoriaus metines išlaidas. Su 20 metų palūkanomis susidarys 11 000 lt ivesticija (550 lt kasmet). Pridėjus 240 lt kasmet elektrai gausime 790 lt per metus. Už šią sumą sutaupysime 700 kWh šildymui. Iki šiol neteko susidurti, kad PN būtų poreikis šaldymui, todėl sunku priskirti kokią nors kiekį. Na tarkim 2 kWh kondicionierius, vidutiniu 1 kWh pajėgumu dirbtų 30 dienų po 10 h. Susidarys dar 300 kWh vėsinimui. Viso gauname 1000 kWh už 790 lt per metus.