Pasyvus namas - 8

Būtent todėl jis ir nepatrauklus, jau nekalbant apie kainą. Todėl pusę jo darbo gali atlikti ŽŠ, o su vėsinimu susitvarkyti visu 100proc. Kitą pusę darbo užkrausiu saulei ir elektriniam tenui.
Papildyta:


Bet kodėl teatro kritikas kritikuoja spektaklius, gal dar filmus, o jo į techninių projektų svarstymą neįsileidžia?
Kritikas turi atitikti kvalifikaciją, todėl čia jūsų bėda, kad neturite pilnos info. Ji nėra slepiama, mes noriai dalinamės šioje temoje
Kvalifikuota kritika - aukso vertės. Filosofija - proto p...simas.

Ir aš esu didesnis matematikos nei filosofijos mėgėjas.

Manau, kad pateiktame skaičiavime siekian didesnio objektyvumo reikėtų patikslinti kelis dalykus.
1. Vilienė teisingai pastebėjo dėl banko palūkanų. Jei tingite ieškoti grubiai per 20 m prisideda 50 procentų. Taip pat pritariu, kad maksimui po 20 metų šildymo prietaisus teks keisti. Tačiau tik patį siurblį, o ne visą šildymo sistemą.
2. Šilumos poreikis. Kol kas tiek pagal skaičiavimus, tiek pagal Veikmės namo matavimus, Lietuviško PN šilumos poreikis gaunasi apie 40 - 50 kWh/kvm per metus. Jei galvojete, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių jis vis tik galėtų gautis 20 kWh/kvm per metus, tai siūlyčiau paskaičiuoti du variantus (tikintiems ir netikintiems).

"Kaitrinės lemputės naudoja daugiausiai elektros energijos ir yra pačios neekonomiškiausios iš visų, nes apšvietimui naudoja vos apie 20 proc. (kai kur mini 2 procentus) sunaudojamos elektros energijos." Apie 20 proc. perskaičiau tik vikipedijoje, anksčiau buvau girdėjes tik 2 proc. variantą. Taigi vienu atveju 80 proc. kitu 98 proc. elektros energijos virsta šiluma. Su šaldytuvu dar geriau, jis yra šilumos siurblys, tad pagamina daugiau šilumos, nei sunaudoja elektros energijos. Kiek prisimenu iš fizikos, tai visa energija galiausiai per trintį ir visais kitais būdais virsta šilumine energija. Na ten mokyklinukams info buvo, tad manau jog neįpatingai tiksli ir reikėtų taikyti procentinį skaičiavimą, bet bet kokiu atveju jis bus ne 30 procentų, o ženkliai aukštesnis.

na cia tema apie PN o ne apie filmus.. todel Jusu PN sprendimus ir kritikuoju.. Kritikos paskirtis - parodyti kelia, o jau eiti keliu - Jusu darbas.. Neg kritikas turi skaicioti Jums pagal jusu neslepiama info kokios bus Jusu namo galutinis siluminis poreikis? Jei Jus to neznote - kodel man tai turi rupeti? O mano nuomone yra paprasta - nebus pas Jus to PN, negu neturiu teises jos sakyti? Siltas brangus namas su brangiu elektriniu sildymu - bendroje eksploatacijoje pagal islaidas duokdieve jei tiek pat kiek paprasciausia dezute su KKK, nors ir ir tuo abejoju.
Papildyta:


Na PN dabar garsus pavadnimas - bet jei poreikis 50 kwh/m2/metus - tai jau ne PN. Terminologinis karas - svarbu kad namas vadintusi PN (lietuvishkas) ar kad jis butu PN (nelieuvishkas). Tipishkas tarybinis palikimas principas - paprasciau pasivadinti negu padaryti. PAstate kazkoki nama su R8 - paziurejo, ek, nesigavo 20, nu ok, padarom PN 50! ir visos bedos issprestos! O kad is tikro reik langus visus 2gubai mazinti, turi mazinti, ir t.t. - tai koks gi normalus lietuvis i toki graba poto lis.. geriau persivadinti.. cia ir esme - mastyma reikia tureti kitoki, kad gyventi PN..

Iš pat pradžių kaip ir buvau praleidęs šia info pr akis, todėl prie jos sugrįžtu.

Koks šilumos siurblio tarnavimo laikas? Viename "Statyk" žurnalo straipsnyje, specialistas šilumos šaltinių vidutinį statistinį amžių paėmė 15 metų. Aišku, tos pat įrangos vienas egzempliorius suges anksčiau kitas vėliau. Na tarybiniai šaldytuvai tai išimtis iš taisyklės , nors turbūt net jų savininkai nepamena, kiek kartų jie buvo taisyti. Dabar viena pardavimų vadybininkė apie šaldytuvus komentavo, kad jie negaminami, kaip anksčiau ir numatyti maždaug 10 m. ekspluatacijai.

Sakykim, kad šilumos siurblys yra kokybiškesnis gaminys, ir jis ištarnaus 25 metus. Bet net tokio jo ilgalaikio darbo atveju didelis klausimas ar verta į jį investuoti ir mokėti bankui palūkanas, jei tiek pat išleisi beveik nieko nepasiskolinęs iš banko, ir mažiau vargo turėjęs dėl mažesnės darbų apimties sumontavimo metu. Aišku, kiekvienu atveju reikėtų skaičiuoti konkrečiai, bei gerai būtų remtis ne iš piršto laužtais ar vbs (viena bobutė pasakė) duomenis, o parduodamos technologijos egzempliorių gedimų statistika.
Papildyta:


Prisimink kiek mokėjai už žemės šilumokaitį. Kanalinis, galintis dirbti -25 laipsnių temperatūroje, rimtos "Mitsubishi" firmos kanalinis kondicionierius kainuoja ~7000 Lt. Taigi, kiek pamenu kainos labai panašios, beje, manau kad ir sutaupyti abi technologijos leistų labai panašiai, tik žemės šilumokaitis naudingas tik į rekupą paduodamo oro pašildymui, o kanalinis kondicionierius tik iš rekupo į patalpas paduodamo oro pašildymui.

Ginčytis be realių skaičių nėra prasmės, o laužti iš piršto dydžiai dažnai būna labai toli nuo realybės.

Prabėgom žvilgtelėjęs nesupratau, prie ko čia rekuperatorius, o čia pasirodo su integruotu šilumos siurbliu. Superinis variantas, kaip tik tai, apie ką mąsčiau, noriu tokio . Tik nesakyk kainos negąsdink

Vat kas būna, kai pamatai lenkišką tekstą ir žiuri tik paveiksliukus.

Pagal google vertėją supratau, jog rekupo NVK tėra 50-60%, jei teisingai supratau, tai tokia seniena kad net nežinau, todėl ir kaina truputį per aukšta atrodo. O ir šilumos siurblio, tokio galingumo tikrai nereikia, gal yra kažkas panašaus, bet pigesnių, didesnio NVK ir mažesnio šilumos siurblio galingumo?

šaldituvas išskiria šiluma gamindamas šalti o tas šaltis vienokiu ar kitokiu budu (per sieneles, atidarius šaldituvą ar išėmus produktus) grišta atgal, tat naudos turėsi kaip minėjai tik iš kaistančiu siurblio guoliu.

sori ne į ta posta atsakiau. norėjau į minto 111

Kai atšildai šaldytuvą, tada jo, viskas išsilygina, bet kol šaldytuve palaikoma žemesnė temperatūra nei aplinkos, tol šaldytuvas nuo jo įjungimo momento išskyrė į aplinką daugiau šilumos nei suvartojo elektros energijos.

Man užkliuvo sunaudotos elektros virtimo šiluma 30% dydis, todėl paminėjau šaldytuvą. O šeip tai sutinku, kadangi šaldytuvo šaldymo ertmės ir radiatorius yra toje pačioje bendroje patalpoje, tai logiška skaičiavimams imti tik suvartotos elektros energijos kiekį.

Koks gi sunaudotos elektros energijos kiekis virsta šiluma? Aš manyčiau jog tikrai ne mažiau 98% kiek deklaruojama kaitrinės lemputės NVK, bet skaičiavimams gal galima imti visą 100%.

Iš fizikos pamokų prisimenu, jog visa energija niekur nedingsta ir galiausiai virsta į šiluminę energiją. Ta mechaninė siurblio energija virsta šiluma todėl, kad elektros energija panaudojama įsukti elektros varikliui, jis sukasi tik tiek, kiek sugeba nugalėti pasipriešinimo, pasipriešinimas per trintis, suspaudimus ir t.t. virsta šilumos energija. Net ir tos kaitrinės lemputės 2% šviesos pasiekę kietą paviršių, jei neatspindima yra sugeriama, t.y. išjudina elektronus ir vėl 100% sugertos šviesos energijos virsta šiluma. Na ta šviesa, kuri praeina pro langus šiluma virsta jau už namo ribų .

Ar turite namie 20m senumo šaldytuvą? Gal jau metas jam kompresorių pakeist? O rimtai - po 20m ŠS bus pasenęs moraliai, ne tik fiziškai. Ypač aliumo blokai, analogas auto šaldymo įrangos - po 10m kirmyja kaip rėtis.
Spjausit ir pasikeisit moderniu, pažangesniu.

Daug kas priklausys nuo tuometinių finansinių galimybių

Kritikas, argumentuotai neparemiantis savo nuomonės yra paprasčių paprasčiausias pliuškis. Todėl techninius projektus svarto profesionalai. Kai diplomą savo sryty gynėte, kas buvo oponentas - koks pliuškis filosofas ar bent jau docentas fizikas, jau nekalbant apie profesūros atstovą? Nes dabar bandom skaičiuoti ir duomenų šaltinį pagrįsti, o jūs - paėmiau iš lubų...Taip kad kelkite savo kvalifikaciją PN srity, argumentuokite savo nuomonę