"Nors žmogaus gyvenimas yra neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio." (A.de Sent - Egziuperi)
"Visą mūsų gyvenimą galima išreikšti trim žodžiais: buvo, yra ir bus." (A.Diuma)
Kaip galima save pažinti? Ne stebėjimu, tiktai veikla. Pamėgink atlikti savo pareigą, ir sužinosi, ką turi savyje.
Johanas Volfgangas Gėtė
Johanas Volfgangas Gėtė
"Per daug ciniška,kad ramiai klausyčiausi Jūsų nuomonės,per daug išdidi,kad siekčiau Jūsų dėmesio.Man nusispjaut ant Tavęs,ant Jo,ant Jos,ant moralės,ant žmonių,kurių aš nepažįstu.Bet dėl Draugų ir Žmonių,kuriuos myliu galiu padaryti viską!"
Patogiausia vieta moteriai lieti ašaras yra vyro krūtinė.
Kiekvienas mūsų savyje nešioja tarsi mažytes kapines, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome..
***
Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
***
Negriauti.. Nebausti.. Nedrausti. Nepykti..Neverkti..
Tik kilti.. Stebėti. Ragauti. Tik laukti...
Tik gerbti. Svajoti. Tikėti.
Tik būti.. Gyventi. Džiaugtis. Mylėti..
***
Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
***
Negriauti.. Nebausti.. Nedrausti. Nepykti..Neverkti..
Tik kilti.. Stebėti. Ragauti. Tik laukti...
Tik gerbti. Svajoti. Tikėti.
Tik būti.. Gyventi. Džiaugtis. Mylėti..
Trokštu mylėti, tavęs neužslopindama,
vertinti, tavęs neteisdama,
lydėti, tau neprimesdama savęs,
kviesti, tavęs neversdama,
taisyti, tavęs nesmerkdama,
padėti, tavęs neįžeisdama.
Jei ir tu to paties norėsi,
tada tikrai galėsime susitikti
ir praturtinti vienas kitą.
Virginia Satir
vertinti, tavęs neteisdama,
lydėti, tau neprimesdama savęs,
kviesti, tavęs neversdama,
taisyti, tavęs nesmerkdama,
padėti, tavęs neįžeisdama.
Jei ir tu to paties norėsi,
tada tikrai galėsime susitikti
ir praturtinti vienas kitą.
Virginia Satir
Niekas nežinojo, kada tas žmogus atvyko į miestą. Atrodė, jis visada buvo ten - ant šaligatvio, labiausiai sausakimšoje gatvėje, pilnoje parduotuvių, restoranų, elegantiškų kino teatrų, nušlifuotoje vakarinių pasivaikščiojimų ir įsimylėjėlių susitikimų.
Suklupęs ant žemės, spalvotomis kreidelėmis piešė angelus, nuostabius, saulėtus kraštus, laimingus vaikus, pražydusias gėles ir svajones apie laisvę.
Žmonės jau seniai buvo pripratę prie šio žmogaus. Retkarčiais ant piešinio numesdavo monetą. Kartkartėm sustodavo šnektelėti su juo. Pasakodavo jam apie savo rūpesčius, viltis, vaikus: nuo paties mažiausiojo, kuris dar tebenorėjo miegoti lovytėje, iki paties didžiausiojo, nežinančio, kokį fakultetą išssirinkti, nes taip sunku nuspėti ateitį.
Žmogus klausėsi. Daug klausėsi ir mažai kalbėjo.
Vieną dieną jis pradėjo krautis savo daiktus, norėdamas išvykti. Aplink susirinko daug žmonių ir jį stebėjo. Žiūrėjo ir laukė.
- Palik ką nors mums. Prisiminimui...
Žmogus skėstelėjo tuščiomis rankomis: ką gi jis galėtų padovanoti?
Bet žmonės supo jį ir laukė.
Tada jis iš kelionmaišio išsitraukė spalvotas kreideles, kuriomis piešdavo angelus, gėles bei svajones, ir atidavė jas žmonėms. Kiekvienam po spalvotos kreidos gabalėlį. Paskui netaręs nei žodžio, nuėjo.
Ką darė žmonės su spalvotomis kreidelėmis?
Vieni jas įrėmino, kiti nunešė į modernų miesto muziejų, dar kiti įsidėjo į stalčių, bet dauguma jas pamiršo.
Atėjo Žmogus. Jis Tau paliko galimybę nuspalvinti pasaulį. Kaip pasielgsi su savo kreidelėmis?
(Bruno Ferrero)
Suklupęs ant žemės, spalvotomis kreidelėmis piešė angelus, nuostabius, saulėtus kraštus, laimingus vaikus, pražydusias gėles ir svajones apie laisvę.
Žmonės jau seniai buvo pripratę prie šio žmogaus. Retkarčiais ant piešinio numesdavo monetą. Kartkartėm sustodavo šnektelėti su juo. Pasakodavo jam apie savo rūpesčius, viltis, vaikus: nuo paties mažiausiojo, kuris dar tebenorėjo miegoti lovytėje, iki paties didžiausiojo, nežinančio, kokį fakultetą išssirinkti, nes taip sunku nuspėti ateitį.
Žmogus klausėsi. Daug klausėsi ir mažai kalbėjo.
Vieną dieną jis pradėjo krautis savo daiktus, norėdamas išvykti. Aplink susirinko daug žmonių ir jį stebėjo. Žiūrėjo ir laukė.
- Palik ką nors mums. Prisiminimui...
Žmogus skėstelėjo tuščiomis rankomis: ką gi jis galėtų padovanoti?
Bet žmonės supo jį ir laukė.
Tada jis iš kelionmaišio išsitraukė spalvotas kreideles, kuriomis piešdavo angelus, gėles bei svajones, ir atidavė jas žmonėms. Kiekvienam po spalvotos kreidos gabalėlį. Paskui netaręs nei žodžio, nuėjo.
Ką darė žmonės su spalvotomis kreidelėmis?
Vieni jas įrėmino, kiti nunešė į modernų miesto muziejų, dar kiti įsidėjo į stalčių, bet dauguma jas pamiršo.
Atėjo Žmogus. Jis Tau paliko galimybę nuspalvinti pasaulį. Kaip pasielgsi su savo kreidelėmis?
(Bruno Ferrero)
Laivas, kuris nežino, kur plaukia
Seneka yra pasakęs, kad joks vėjas nebus palankus laivui, kuris nežino, kur plaukti.
Kažkas gana įdomiai pratesė šia mintį:
Laivo, kuris nežino, kur plaukia, nenorės priimti joks uostas
Seneka yra pasakęs, kad joks vėjas nebus palankus laivui, kuris nežino, kur plaukti.
Kažkas gana įdomiai pratesė šia mintį:
Laivo, kuris nežino, kur plaukia, nenorės priimti joks uostas
Apie moteris J
Nuotrupos iš gyvenimo:
Anąkart parėjau namo ketvirtą ryto, vyras iškart klausimą į kaktą: Ko grįžai? Sutrikau ir atsakiau trumpai: Pusryčių.
Lovoje aš žvaigždė! Ištiesiu į šonus rankas ir miegu... O jei dar pirštus išskečiu, tai tikra snaigė.
Nuolat noriu dviejų dalykų: valgyti ir suplonėti!
Žiūriu į save veidrodyje: Ir už ką mano vyrui tokia laimė? Paskui užlipu ant svarstyklių: Ir dar tiek daug!
Išteka ir veda zuikučiai, kačiukai, saulytės, o skiriasi ožiai, kalės ir asilai.
Grožis tai jėga, kuri moteriai padeda žavėti meilužį ir laiko baimėje vyrą.
Vyras tikino, kad nakčiai liko pas draugą. Skambinau dešimčiai geriausių jo bičiulių. Pas šešis jis nakvojo, pas keturis dar tebemiega.
Ką daro kelių policijos baimė! Anąkart sėdau ant klozeto ir prisisegiau tualetiniu popieriumi.
Striukė Dolce and Gabana, kepurė Prada, džinsai Armani, diržas GFF Ferre, mokasinai Louis Vuitton. Nesupratau, ką tu miesto
autobuse veiki!
Nuotrupos iš gyvenimo:
Anąkart parėjau namo ketvirtą ryto, vyras iškart klausimą į kaktą: Ko grįžai? Sutrikau ir atsakiau trumpai: Pusryčių.
Lovoje aš žvaigždė! Ištiesiu į šonus rankas ir miegu... O jei dar pirštus išskečiu, tai tikra snaigė.
Nuolat noriu dviejų dalykų: valgyti ir suplonėti!
Žiūriu į save veidrodyje: Ir už ką mano vyrui tokia laimė? Paskui užlipu ant svarstyklių: Ir dar tiek daug!
Išteka ir veda zuikučiai, kačiukai, saulytės, o skiriasi ožiai, kalės ir asilai.
Grožis tai jėga, kuri moteriai padeda žavėti meilužį ir laiko baimėje vyrą.
Vyras tikino, kad nakčiai liko pas draugą. Skambinau dešimčiai geriausių jo bičiulių. Pas šešis jis nakvojo, pas keturis dar tebemiega.
Ką daro kelių policijos baimė! Anąkart sėdau ant klozeto ir prisisegiau tualetiniu popieriumi.
Striukė Dolce and Gabana, kepurė Prada, džinsai Armani, diržas GFF Ferre, mokasinai Louis Vuitton. Nesupratau, ką tu miesto
autobuse veiki!
QUOTE(sunny_smile @ 2011 10 27, 11:52)
Niekas nežinojo, kada tas žmogus atvyko į miestą
labai patiko
Papildyta:
QUOTE(@@vandeniuke@@ @ 2011 10 26, 19:49)
"Per daug ciniška,kad ramiai klausyčiausi Jūsų nuomonės,per daug išdidi,kad siekčiau Jūsų dėmesio.Man nusispjaut ant Tavęs,ant Jo,ant Jos,ant moralės,ant žmonių,kurių aš nepažįstu.Bet dėl Draugų ir Žmonių,kuriuos myliu galiu padaryti viską!"
Nerealus zodziai ir labai man artimi
Sistina, super 
Pralinksmino 
Pralinksmino
QUOTE(Sistina @ 2011 10 27, 14:07)
Apie moteris J
Nuotrupos iš gyvenimo:
Anąkart parėjau namo ketvirtą ryto, vyras iškart klausimą į kaktą: Ko grįžai? Sutrikau ir atsakiau trumpai: Pusryčių.
Lovoje aš žvaigždė! Ištiesiu į šonus rankas ir miegu... O jei dar pirštus išskečiu, tai tikra snaigė.
Nuolat noriu dviejų dalykų: valgyti ir suplonėti!
Žiūriu į save veidrodyje: Ir už ką mano vyrui tokia laimė? Paskui užlipu ant svarstyklių: Ir dar tiek daug!
Išteka ir veda zuikučiai, kačiukai, saulytės, o skiriasi ožiai, kalės ir asilai.
Grožis tai jėga, kuri moteriai padeda žavėti meilužį ir laiko baimėje vyrą.
Vyras tikino, kad nakčiai liko pas draugą. Skambinau dešimčiai geriausių jo bičiulių. Pas šešis jis nakvojo, pas keturis dar tebemiega.
Ką daro kelių policijos baimė! Anąkart sėdau ant klozeto ir prisisegiau tualetiniu popieriumi.
Striukė Dolce and Gabana, kepurė Prada, džinsai Armani, diržas GFF Ferre, mokasinai Louis Vuitton. Nesupratau, ką tu miesto
autobuse veiki!
Nuotrupos iš gyvenimo:
Anąkart parėjau namo ketvirtą ryto, vyras iškart klausimą į kaktą: Ko grįžai? Sutrikau ir atsakiau trumpai: Pusryčių.
Lovoje aš žvaigždė! Ištiesiu į šonus rankas ir miegu... O jei dar pirštus išskečiu, tai tikra snaigė.
Nuolat noriu dviejų dalykų: valgyti ir suplonėti!
Žiūriu į save veidrodyje: Ir už ką mano vyrui tokia laimė? Paskui užlipu ant svarstyklių: Ir dar tiek daug!
Išteka ir veda zuikučiai, kačiukai, saulytės, o skiriasi ožiai, kalės ir asilai.
Grožis tai jėga, kuri moteriai padeda žavėti meilužį ir laiko baimėje vyrą.
Vyras tikino, kad nakčiai liko pas draugą. Skambinau dešimčiai geriausių jo bičiulių. Pas šešis jis nakvojo, pas keturis dar tebemiega.
Ką daro kelių policijos baimė! Anąkart sėdau ant klozeto ir prisisegiau tualetiniu popieriumi.
Striukė Dolce and Gabana, kepurė Prada, džinsai Armani, diržas GFF Ferre, mokasinai Louis Vuitton. Nesupratau, ką tu miesto
autobuse veiki!
tikrai pralinksmino
