QUOTE(Yvette @ 2011 06 07, 22:16)
O labiausiai gaila, kad tu taip nuliūdai. Iš kitos pusės, svarbu jau pirmą patirtį tokio fotografavimo turi. Su mumis pasakojimu pasidalinai ir viena foto. Mums juk ir to pakanka, kad ir kaip smalsu visą kitą pamatyti. Tu savyje visus tuos išgyvenimus nešiosies.
Visą naktį pragavojau, bandžiau suprasti kodėl taip nutiko.. Visgi, manau, labiausiai koją pakišo tai, kad jos vyras nė viename gimdyme nėra dalyvavęs (jis iš tų kurie alpsta, tiesiog negali net kraujo matyt, čia ne juokauju, o rimtai), todėl atveža gražią žmoną su suknute, paleidžia ir po to jau ateina aplankyti su leliuku ant rankų.. Todėl gal jam buvo "lengvas" šokas pamačius tą filmuką tarsi pačiam sudalyvaut ten, kur jis nė kart nėra buvęs.. Nes nuotraukos tikrai švelnios, be žiaurumų, perkreiptų nuo skausmo veidų ar nuogybių.. todėl ir ieškojau argumentų kodėl visgi nenori... Kitas dalykas, manau jie tarpusavy iki galo nesusikalbėjo.. Žmona net nepagalvojo kad jis gali uždraust, o jis matyt iš vis apie tai nesusimąstė, ir manau nebūtų draudęs, jei pats nebūtų pamatęs.. Manau, seka būtent tokia..
Dėl patyrimo, taip, tikrai nuostabi patirtis, bet bent Jūsų nuomonės taip norėjau dėl nuotraukų.. Juk patyrimas ateina ne tik fotografuojant, bet ir analizuojant nuotraukas.. Ir šiaip, kūrybinis darbas yra vardan publikavimo/demonstravimo, juk nerašom knygų, kad jas padėt į stalčių, nekepam skaniausių tortų ir pačios nesuvalgom, o kažką vaišinam, fotografuojam ir parodom, piešiam ir rengiam parodas... Tas pats ir čia. Na, yra kaip yra. Jaučiuosi kaip išprievartauta, bet praeis, vistiek praeis. Tai va, tokios mano mintys.. Įrašysiu, gražiai apipavidalinsiu ir įteiksiu jiems, kaip jau yra taip.. Pastangos vienaip ar kitaip vistiek būtų tos pačios, labai norėjau gražiai padaryti ir įteikti vaikelio gimimo proga kartu su lauknešėliu leliukui..
frederica- labas