Ačiū.. Tame ir reikalas, kad labai suprantu jį.. Ta nėštukė tikrai sutiktų, nebent pramestume tas foto, kur ji pati sau nepatinka, bet ji nuostabiai graži visur. O dėl pačių foto, kaip jau ne kartą minėjau- aš už estetiką nuotraukose, užtai fotografuoti gimdymą man buvo tikras iššūkis, nes reikėjo labai laviruot. Bet sukūriau visą filmuką iš estetiškų nuotraukų. TIK trijose matosi jos gražus pilvas, su kokiais nėštukės visos fotkinasi per sesijas. Viskas. Trijose nuotraukose. daugiau kitose- emocijos, rankos, pėdos, daiktai, kamuolys, kaip ji įsikibusi, tik plaštakos įkibusios į virves.. ta prasme kad nieko, jokio nuogumo. Jei būtų mano noras, būčiau galėjusi jos neščios pilvą fotografuoti, esu tikrai ji būtų sutikusi, tai va tiek to atvirumo., daugiau tikrai gražu, estetiška, su visa pagarba ir jai ir visam tam vyksmui..
Bet *****, suprantu ir vyrą.. ir plėšausi į gabaliukus, gaila savęs bet ir suprantu jį.. Gaila tos nėštukės, kuri baisiai išgyvena. Tikrai nepykstu, tik kažkaip labai skaudu.
Jaučiuosi kaip mažas vaikas, nešiau nešiau mamai gėlę dovanų, suklupau ir ji nulūžo.. esmė ne tiek gėlėje, kiek pastangose, norėjime ją atnešti... Va taip jaučiuosi.
Na, ačiū už palaikymą.. tai patirtis, gaila, kad tokia skaudi. Labai norėjau Jums parodyti tai, kaip man sekėsi..
QUOTE(Laukine25 @ 2011 06 07, 21:54)
Sudužau. Nebenoriu nei fotografuot nei gyvent.. Ketvirtadienio naktį kai grįžau iš gimdyklos iki pat šiandien gyvenau dienomis-naktimis tik tomis nuotraukomis, filmuku, redagavimu, rašymu.. Kėliausi ir ėjau miegoti tik su tuo..
Mano nėštukės vyras uždraudė publikuoti nuotraukas. Nežinau kur berast įkvėpimo.. Lina verkia, verkiu aš, verkiam kai susirašom skaipu ar susiskambinam.. Negaliu pykti ar smerkti, negaliu net įsižeist, privalau suprast, bet kad žinotumėt kaip skaudu... Tokio nusivylimo dar nesu patyrusi, skaudu skaudu.
Gal kaip nors jei kas norės tokio tipo nuotraukų, asmeniškai pas tavę turės ateit ir tada abi pasižiūrėsit
Kiekvieno valia kaip elgtis...
QUOTE(vienintelė @ 2011 06 07, 16:26)
ir ka pirksi? aš atidėjau savo pardavimsu ir pirkimus mažiausiai iki rudens
Aš irgi paišausi prie tiksliukių informatika
Aš irgi paišausi prie tiksliukių informatika
ne full frame dar tiek neturiu pinigų ,o ir nežinau ar labai stipriai man jo reikia pirksiu canon eos 60 D fotikas kaip ir parduotas,tik kad dar leido man juo pasinaudoti,nes tų fs kažkaip čia man prisikaupė
QUOTE(R.P.Z. @ 2011 06 07, 16:45)
Bet tai kiek čia tiksliukių Jei jau apie tai prašnekom tai aš irgi statybos inžineriją baigus, konstrukcijas. O va vaika pasigimdžiau ir į fotografiją žvalgausi
na va,lygiai kaip ir aš
Laukine - jetau kaip gaila,gaila ir taves tavo pastangų, labai gaila kad ir mes nepamatysim visko ,laikykis .... o gal persigalvos
Laukine,tokiais atvejais tikriausiai išankstinės sutarties reiktų. Pasirašytos, abiejų tėvų bei fotografo.
O labiausiai gaila, kad tu taip nuliūdai. Iš kitos pusės, svarbu jau pirmą patirtį tokio fotografavimo turi. Su mumis pasakojimu pasidalinai ir viena foto. Mums juk ir to pakanka, kad ir kaip smalsu visą kitą pamatyti. Tu savyje visus tuos išgyvenimus nešiosies.
O labiausiai gaila, kad tu taip nuliūdai. Iš kitos pusės, svarbu jau pirmą patirtį tokio fotografavimo turi. Su mumis pasakojimu pasidalinai ir viena foto. Mums juk ir to pakanka, kad ir kaip smalsu visą kitą pamatyti. Tu savyje visus tuos išgyvenimus nešiosies.
As ir tiksliuke chemija baigiau dabar vadyba kramtau
Laukine, liudna, kad taip atsitiko, labai laukiau tu foto, bet ka darysi, taip jau nuspresta....
Laukine, liudna, kad taip atsitiko, labai laukiau tu foto, bet ka darysi, taip jau nuspresta....
Laukine, liudna... gaila, kad taip nuliudai, bet tai bus tau paciai labai gera patirtis, o grazios nuostabaus ivykio nuotraukos - dziaugsmas tavo drauges seimai, neliudek taip
labai man sunku vertinti savo artimu zmoniu nuotraukas ar verta bent kokio demesio si?
labai man sunku vertinti savo artimu zmoniu nuotraukas ar verta bent kokio demesio si?
Laukine laikykis, neliūdėk ačiū už istoriją, pasidalinimą emocijomis tikiu, kad liūdna.. suprantu ir tėtį, ir tave.. labai gaila, kad toks nesusipratimas gavosi.. svarbiausia, kad galėjai dalyvauti, ir esi didžiulė to įvykio dalis.. visa kita- tai tik smulkmenos, palyginus su tuo ką matei, ką galėjai patirti...........
Papildyta:
labai man sunku vertinti savo artimu zmoniu nuotraukas ar verta bent kokio demesio si?
man j/b nepatiko, labai pilkas ir niūrus..
Papildyta:
QUOTE(Foggy @ 2011 06 08, 08:13)
labai man sunku vertinti savo artimu zmoniu nuotraukas ar verta bent kokio demesio si?
man j/b nepatiko, labai pilkas ir niūrus..
Laba,
Laukine, užjaučiu ir suprantu tave, vis tik pritarsiu Yvettes mintims ir pridursiu, kad tai, ką gavai fotografuodama - patirtis, išgyvenimai, jausmai, po to patirtis redaguojant foto, kuriant filmuką, rašant į BLOG'ą... galų gale net jei tos foto amžiams nusės tavo kompiuteryje, viskas, ką gavai yra nepalyginamai vertingiau nei foto parodymas kitiems... Laikykis, gal dar vyras apsigalvos
Patiko paskaityt diskusiją...aš visai ne prie statybų žinokit baigiau lietuvių filologiją + žurnalistikos tokį kaip atskirą kurselį...prieš tai mokiausi sustiprintos dailės mokykloje ir minkiau molį, piešiau akvarele, sepia, angliuku, pieštukais, guašu, aliejiniais dažais, spaudžiau lino raižinį, dėliojau koliažus, fotografavau tame tarpe taip pat...dariau baigiamuosius dailės darbus ir juos gyniausi, važiavau į plenerus ir t.t.... Po to įstojau į tapybą...po to sužinojau, kad patekau ir į lietuvių filologiją, tai pasirinkau ją...mano senelis "prie rašymo" labai, mama ir tėtis dailę baigę, ir vyro tėvai taip pat... bet va šeimoj nėra tų "kenčiančių" menininkų, anei narkomanų, nei depresija sergančių, nei kitaip savo kančias išgyvenančių...
Laukine, užjaučiu ir suprantu tave, vis tik pritarsiu Yvettes mintims ir pridursiu, kad tai, ką gavai fotografuodama - patirtis, išgyvenimai, jausmai, po to patirtis redaguojant foto, kuriant filmuką, rašant į BLOG'ą... galų gale net jei tos foto amžiams nusės tavo kompiuteryje, viskas, ką gavai yra nepalyginamai vertingiau nei foto parodymas kitiems... Laikykis, gal dar vyras apsigalvos
Patiko paskaityt diskusiją...aš visai ne prie statybų žinokit baigiau lietuvių filologiją + žurnalistikos tokį kaip atskirą kurselį...prieš tai mokiausi sustiprintos dailės mokykloje ir minkiau molį, piešiau akvarele, sepia, angliuku, pieštukais, guašu, aliejiniais dažais, spaudžiau lino raižinį, dėliojau koliažus, fotografavau tame tarpe taip pat...dariau baigiamuosius dailės darbus ir juos gyniausi, važiavau į plenerus ir t.t.... Po to įstojau į tapybą...po to sužinojau, kad patekau ir į lietuvių filologiją, tai pasirinkau ją...mano senelis "prie rašymo" labai, mama ir tėtis dailę baigę, ir vyro tėvai taip pat... bet va šeimoj nėra tų "kenčiančių" menininkų, anei narkomanų, nei depresija sergančių, nei kitaip savo kančias išgyvenančių...
Laukine labiausiai gaila tavęs ir kad jauties kaip vaikas nešes gėlę ir nedanešęs... Dzin kad mums negali parodyt, svarbiausia kad toki grožį turės tėvai, o tu žinosi kad Tu jį padėjai sukurti, nesisielvartauk
QUOTE(gotte @ 2011 06 08, 08:15)
bet va šeimoj nėra tų "kenčiančių" menininkų, anei narkomanų, nei depresija sergančių, nei kitaip savo kančias išgyvenančių...
Tai pliusas, o ne minusas. Visi gyvenam vieną gyvenimą, o kai jis visas kančiose, kiekvieną dieną skauda, yra baisu. To nepasirinksi. Kiekvienas mieliau pasirinktų laimę. Be abejo, kančios gali transformuotis į genialų kūrinį, kuris griebia, nes yra paremtas išgyvenimais, daromas ne dėl kūrybos, o dėl to, kad negali kitaip, bet jei kalbam apie žmogaus gyvenimą, verčiau taip nebūtų...
Smagu, kad nesu balta varna, o tai jau pradėjau galvą kraipyti
QUOTE(Foggy @ 2011 06 08, 09:13)
labai man sunku vertinti savo artimu zmoniu nuotraukas ar verta bent kokio demesio si?
šiaip faina foto,tik kažkokia tikrai per pilka
Gotte, o tu liepą gimdai ane? vakar biški ir bendrų pažįstamų radau fotosesiją vakar turėjau,draugę fotkinau, ji Liepinukė
turejau drauga muzikanta, tiksliau ne drauga, tas zmogus man reiske daug daugiau, bet butent del jo kurybos, del jo "meniskumo", "kanciu", mes ir issiskyrem... zmogus kuria... kai jis kuria, jis tik tuo ir gyvena, gali negert, nevalgyt,beveik nemiegot, turbut net nekvepuotu, jei neprasiskverbtu instinktai. Jis visas gyvena savo kuryba, jo galvoje skamba muzika, skamba nepaprastai, didingai. po to ikyriai... versdama ieskot budu kaip ja perkelt i realybe. Kartais pavyksta ir gimsta nepaprasto grozio kurinys, o kartais ne... zmogu apima depresija... apie tai kas vyksta sitoj stadijoj, net nenoriu rasyti... budama salia is pradziu zavejausi, atrodo budama salia net jauciau savo menkuma. Pamazu susizavejimas pradejo maisytis su gailesciu... gailesciu zmogui, kuris beveik niekada nebuna laimingas, kuris labai daug kencia, eda save is vidaus ir kuris yra daug vienisesnis uz daugeli kitu... nors gal ir nevienisas, jis turi muzika