QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 17:48)
Pati esu vandene ir galvoju, kad vandeniai yra labia skirtingi.
Turiu pussesere vandeni, tai ji tvirtai stovi ant koju, nerizikuoja, nemegsta bendrauti, tokia labai rami, viska mato realistiskai.
O as baisi romantike, nezinanti ko nori, viskas idomu, paauglysteje lankiau tiek bureliu, kad per diena I kelis begdavau, universitete irgi I kuo daugiau veiklu pirmais metais bandziau isijungti, bet baisiai greitai prarandu susidomejima viskuo. Labai greitai uzsidegu, visada pirma pasakau ''taip'' arba ''ne'', o poto suprantu, kad ne taip reikejo pasakyt
Buna dienu, kai nekenciu zmoniu ir noris buti vienumoj, bet buna, kad labai labai norisi bendravimo. Megstu vadovauti zmonems, valdyt situacija, bet esu gana nedrasi kartais, taciau, ka desu baili zino tik artimiausi zmones, kitiems kazkodel atrodo, kad atvirksciai
Kiek suprantu, vadovavimas, kažko valdymas/kontroliavimas ypatingai svetimas vandeniui. Aš, pvz., negaliu pakęsti, kai kas bando man suvadovaui, sukontroliuoti, ir pan. Turbūt, net jei tai bus paskutinis žmogus žemėje, apeisiu dideliu spinduliu, nenorėsiu turėt nieko bendro. Pati irgi nevadovauju. Jei susiklosto, kad turiu kažką sukontroliuoti, moku pasakyt diplomatiškai, taktiškai, kad žmogus nejaustų.
Dar turbūt, skaitausi kūrybiška (ne meniška, labai nemėgstu, kai apie mane taip sako, nes menais tik grožėtis moku).
Nieko nėra blogiau, nei jaustis nuo kažko priklausomam. Čia tragedija. Vengiu to kaip įmanydama. Būna etapai, kai, manau, būnu draugiška, nors ir išlaikau atstumą, bet, būna ilgi periodai, kai noriu būt viena. Nors šiais technologijų laikais, nelabai įmanoma visai atsiribot. Nors, jei žmogus svarbus, rūpi, neturiu minčių apie specialiai kažkokį atsiribojimą. Bet jei ne itin rūpi, gražiai moku išgaruot. Žmonės, kurie priimtini, simpatiški man, gali tapti svarbesni už šeimą.
Giminystės ryšių išvis nepripažįstu, geriau turėt draugų, kuriuos pati išsirinkau ir gal jie mane išsirinko.
Iš kantrybės išvest manęs beveik neįmanoma. Jei du žmonės ne asilai, esu tikra, jie gali susikalbėt, JEI BŪTINA. Nors dažniausiai nebūtina su "nelimpančiais" komunikuot.
Man labai labai svarbu, kad galėčiau pabūt viena, visiškai be jokių kitų žmonių. Pavargstu aš nuo jų.
Nematau prasmės ką nors planuoti iš anksto. Itin erzinantis reikalas. Nebent tai būtų pasaulinės reikšmės įvykis. Tik, kad tokių mano gyvenime dar nebuvo, kažin, ar bus.
Prisigyriau "kas per aš". O tai jau pižoniška, šlykštoka. Nemėgstu pagyrūnų, per daug savimi pasitikinčių.
Man žmogaus gyvenimas gūdi liūdna naktis, kurios nebūtų įmanoma ištverti, jeigu kur ne kur nesublykčiotų žaibai, kurių akimirksnio šviesuma tokia guodžianti ir nuostabi, kad panaikina ir pateisina ištisus tamsos metus. H. Hesse