Labas
QUOTE(Masako @ 2011 05 30, 15:50)
nu, meetininkes, ka galvojat?
kirse,
Siberica,
Argija,
Creed, o juuuus????
Iš pastovesnių mytininkių dar Pajauta nepasisakė. Gal kas dar
QUOTE(katilina @ 2011 05 30, 16:42)
Pabaigiau ir aš
Jean-Christophe Grange "Miserere". Ir gerai net nežinau, ką pasakyti. Patiko man, bet be "labai". Vietomis gana smarkiai įtraukdavo, bet kelis kartus buvo ir truputį atsibodusi. Tikrai nebuvo taip, kad skaityčiau ir negalėčiau paleisti iš rankų, kaip kad įsivaizdavau. Gali būti, kad per greit ją perskaičiau. O galbūt per daug panašių detektyvų- trilerių jau esu skaičiusi, nes beveik nieko naujo šitoj knygoj neradau (išskyrus keletą dalykų). Ir šiaip kažkodėl labai nemėgstu knygų apie panašias "organizacijas", bet čia jau subjektyvus dalykas.
Tik nepamanykit, kad prastai apie knygą atsiliepiu- tikrai ne. Labai nebloga tokio žanro knyga, ir nesigailiu, kad skaičiau, bet jei būčiau pirkusi už visą kainą (50 litų), tai būtų šiek tiek pikta.
Nebeprisimenu, kaip ji patiko kitoms (išskyrus kad labai patiko Ingėnui)- tai jei netingit, parašykit, kuo ji jums patiko, man tikrai įdomu.
Tada toks klausimėlis - o muzikinė tema šioje knygoje ar tau nepadarė įspūdžio? Kiek supratau, tą temą juk mėgsti. Nes man"Miserere" viena iš tų nedaugelio knygų, kurias skaitant galėjau
girdėti muziką. Girdėti labai aiškiai. Nors gal čia mano vaizduotė taip sužaidė
Pvz. neperseniausiai skaitytoje "Grobuonis!" (kuri irgi buvo paminėta prie muzikinės temos) tos muzikos buvo minimaliai, praktiškai kaip ir nieko.
Tačiau "Miserere"visgi man įspūdį paliko ne vien tik muzikinė tema, bet ir visos kitos likusios. Gal tik pabaiga pasirodė kiek silpnesnė, nei visa likusi knyga.
Galbūt dar turėjo įtakos ir tai, kad aš skaitau labai mažai detektyvų- trilerių, taigi nesu jais persisotinusi, ir man niekas nesikartojo
Papildyta:
QUOTE(Skaitanti @ 2011 05 30, 14:16)
Patikėk, kiekvieną kartą pasirodžius naujai knygai, sakau, kad tikrai nepirksiu. Bet jei tik pasitaiko proga pigiau nusipirkti, tikrai neatsispiriu, ir tikrai, va, kaip dabar, skaitau ir negaliu atsiplėšti.
Taip, viskas kartojasi, bet jei skaitant jauti malonumą, kodėl to malonumo nepakartoti, kad ir banalu, kad ir viskas tas pats kartojasi...
Turbūt aš tą ribą visgi jau peržengiau
, nes pvz. "Kita širdis" neskaičiau ir nė mažiausio noro neturiu ją skaityti. Paskutine perskaityta "Namų taisyklės" irgi nebuvau labai patenkinta.
Ne dėl kažkokio banalumo ar pan. Aš visąlaik buvau toje barikadų pusėje, kuri palaikė Picoult, ir lyg šiol man nelabai tepatinka, kai ją su pasimėgavimu
suvarinėja . Bet dabar jau pati nežinau, visgi esu susipainiojusi savo nuomonėje apie ją
Yra keletas knygų ("19 minučių" bei "Dešimtas ratas") kurias gal net antrą kartą skaityčiau. O dėl kitų jos knygų - perskaičiau ir pamiršau. Reiškia, nepaliko didelio įspūdžio, nebent tik tam kartui. O kai kurias jos skaitytas perskaičiau gal net greičiau tik iš inercijos.
Visgi aš laikausi nuomonės, kad tegul kiekvienas skaito tai, kas jam patinka. O jei patinka Picoult - kodėl gi ir ne