Knygos, knygos, knygos...

* Aš jau Deja nesupratau, kokia liga Sula sirgo Apskritai man ši knyga iš tų, kurios reikalauja susikaupimo, įsigilinimo. Manau, pasiliksiu ją ir skaitysiu kada nors pakartotinai. O įvertinau ją labai gerai. Labai stipri, gili knyga.

** O man tie išankstiniai lūkesčiai matyt pakišo koją skaitant "Aklumą" Visgi turbūt geriausia skaityti knygas, kol jos dar nėra pernelyg išliaupsintos. Ar bent tuo metu, kai jos nėra ant bangos (arba ta banga jau šiek tiek atslūgusi). Va tuomet ir galimi malonūs netikėtumai bei atradimai.

O kiek daug čia prisakei knygų apie Stambulą aš bandžiau "Janyčarų medį" skaityt, tai įdomi, bet man tuo metu neskaitadieniai buvo ir atidėjau ją geresniems laikams



Man tai turbūt geriausiai Stambulo nuotaiką atspindi ši daina puikiai atskleidžia Turkijos, o ypač Stambulo įvairiapusiškumą, spalvingumą


Btw, dar taip pagalvojau, gal yra kokia jūsų grupė Facebooke? ar tik čia?

Vokalistė į Shafak panaši

aha, aš tą irgi jau pastebėjau Čia Sertab Erener, berots 2007m laimėjo Euroviziją. yra daugiau jos gražių dainų

O kam ta grupė? Man atrodo, kad ir čia gana vietos pliurpti

Būkim biedni, bet teisingi: tema būtų gerokai įdomesnė, jei pliurpaliukai vyktų kitose erdvėse, nes gi kartais sunkoka čia aptikti literatūrines diskusijas.

Labai pritariu išsakytoms mintims
Pastebėjau, kad ne kartą paėmus skaityti labai išgirtą knygą, labai daug iš jos tikiesi ir neretai nusivili. Dideli išankstiniai lūkesčiai nepasiteisina greičiausiai dėl to, kad pernelyg daug tikiesi ir dėl to jau visai kitom akim žiūri į knygą

fotoskrydis.lt, labai grazios foto, dviem kalbom, su saskaita 39lt, be saskaitos pigiau, berods. Mes verslo partneriams dovanojam.

laba ryta,

kazkaip sunku issakyti trumpa nuomone apie Stambulo pavainike, gal ir man kisa koja tie liaupsinimai

Keista man ta knyga - nei visiskas popsas, nei vertinga literatura Kai kuo primena visiskus skaitaliukus moterims, kai kada nustebina giliom mintim. Kaip bebutu, is tikro nemazai ziniu apie turku, armenu kultura, ju virtuve, maitinimosi iprocius (jei tiek valgyciau, pro duris netilpciau. ).
Kazkaip vis nustebina panasumai i musu kultura, aprasomi pazistami dalykai. Labai vis minimas Dzonis Kesas, jo daina "Hurt" - man nuostabi

Reikes veliau paskaityti skaiciusiu atsiliepimus. Ir perklausysiu jusu idetas dainas (cia neturiu tokios galimybes)

laba.


dabar kažkaip neprisimenu, kažkas dar tikrai yra, tik nebūtinai ,,Pragaro soduose". Vėliau pavartysiu ir parašysiu

Erich Maria Remarque ,,Vakarų fronte nieko naujo”

Jau senokai norėjau ją perskaityti, bet pabijodavau karo tematikos, kurios nelabai mėgstu. O to knygoje nemažai- juk ten beveik visas veiksmas vyksta fronte. Galbūt dėl to man ji šiek tiek lėtokai skaitėsi. Bet, nepaisant to, buvo įdomu. Pagrindinio veikėjo Pauliaus paveikslas- įdomus, kone tragiškas bei niekuo neišsiskiriantis iš kitų karių. Jo pagalba parodoma, kaip jaučiasi kiekvienas kareivis fronte. Pats rašytojas ( E. M. Remarque) taip pat yra buvęs fronte, tad aprašomos mintys ir išgyvenimai yra tikroviškesni. Skaitydama tai juokiausi, tai norėjosi verkti. Nuostabu, kad būnat ten, kur kasdien skraido granatos, kulkos ir dar velnias žino kas, įmanoma atrasti linksmų nutikimų- na, negi visą laiką verksi?

Karys fronte rūpinasi tik būtiniausiais dalykais: maistu, drabužiais, vieta saugiai permiegoti. Kalbant apie drabužius, tai nevengiama nuo žuvusio bendražygio nuauti gerus batus- juk kam mirusiajam batai reikalingi?

Kariai svajoja apie ateitį, apie taiką, kai jie galės palikti frontą. Bet tiesa yra skaudi: jie nežino, ką galės veikti, jie jaučiasi nereikalingi, jie žino, kad nepritaps, nemokės gyventi. Juk į frontą jie buvo nuvesti tiesiai iš mokyklos suolo.. Užtenka per atostogas grįžti, kad pamatytum, jog niekas, net išgirdęs tūkstančius karininkų pasakojimų, nesupras to tikro baisumo, žmonės tik linksi galvas ir kartoja : baisu, baisu.. Bet kol patiems neteko gulėti apkasuose, bėgti nuo granatų skeveldrų, nesupras to pragaro..

Karo ligoninės- baisi vieta, kuri kažkam žada ateitį- jei nemirsi ir nebūsi visiškai išgydytas, galbūt galėsi grįžti namo. Bet pažadai daugumai ir lieka tik tolimos svajonės, nes mirties palatą pasiekti lengviau nei savo namus.

Ir draugystė- brangiausias turtas, kurį rašytojas savo kūriniuose mėgsta pabrėžti. Be draugų mes niekas.

Jei yra dar neskaičiusių, skaitykit. Rekomenduoju.

o kokias viešas erdves siūlot? manot, kad kitose erdvėse nėra nukrypimų nuo temos?
Papildyta:
o lietuviškai yra?

labai pritariu ,sutaupytu laika tu,kuriem neidomu plepalai,ir ateina ieskotis tik info apie knygas,plepalu svetaine ir knygu klubas faceboke visai nieko ideja,kas nores tas ir jungsis. Dabar tik esam kai kurios viena kita i draugus asmeninius prisiemusios,bet tai asmeniniai profiliai,isties ne visad ir norisi,kad juos sektu ne labai gerai pazystami ir neartimi zmones,tad knygem susikurti atskirai butu gera ideja.As viena diena jau buvau sumasciusi pratrinti keleta knygiu is draugu,nes vistiek nebendraujam,nesam gerai pazystamos,nenoriu tureti daug prisiemusi,tad nepykit,jei ka panaikinsiu,noriu pasilikti tik tuos,su kuriais pabendrauju Kurkit nauja knygiu profili