Laba laba laba
Dovilė Zelčiūtė ,,Jurga: atsiminimai, pokalbiai, laiškaiŠią knygą pradėjau skaityti gan senokai, bet kitos, kurias dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikėjo perskaityti artimiausiu laiku, greitai užėmė jos vietą ir kurį laiką ji liko gulėti ant stalo krūvos gale. Bet dabar, kai skaitymui atsirado daugiau laiko ir jokie terminai nespaudžia, nutariau skaityti tik šią ir jokią kitą. Nes dideli tarpai tarp skaitymų pradangina pusę įdomumo. O knyga tikrai įdomi.
Kai pirmą kartą pamačiau ją (knygą, ne Jurgą), truputį išsigandau. Ji tikrai nėra labai mažo formato, o visa informacija (atsiminimai, pokalbiai, laiškai) išdėstyti maždaug septyniuose šimtuose puslapių. Manau, kad informacijos gausa parodo, kad tai buvo įdomi asmenybė, kad yra tiek daug visko, ką galima apie ją papasakoti. Juk ji ne tik rašytoja, bet ir dailininkė, žurnalistė, keliautoja- apie šį jos pomėgį žino net tie, kurie nesidomi literatūra. Skaitydama šią knygą, sužinojau ir dar daugiau įdomių jos pomėgių, kurie gal nebuvo taip išryškinami spaudoje ar televizijoje. Ją labai domino teatras, kino pramonė. Jos svajonė buvo dirbti kine. Deja, nors kiek išpildyti savo šią svajonę jai pavyko tik paskutiniaisiais gyvenimo metais, kai bendradarbiavo su A.Puipa, kuriant ,,Nuodėmės užkalbėjimą pagal tris J. Ivanauskaitės knygas.
Pirmoji pažintis su jos kūryba prasidėjo nuo skandalingosios ,,Ragana ir lietus. Taip J. Ivanauskaitė tapo vienu iš praeitų metų atradimu. Knyga labai patiko.
Informacijos D. Zelčiūtės knygoje iš tiesų labai daug. Kiekvienas klausiamasis turi ką papasakoti, net nesvarbu tai, kad su kai kuriais Jurga bendravo vos kelis kartus. Dabar neprisimenu, bet viena iš klaustųjų sakė: po rašytojos mirties atsirado tiek daug jos draugų, kad net nežinai, kurie iš tiesų buvo, o kurie ne. Tad man patiko, kad kai kurie prisipažino, kad pažintis ne tokia ir didelė buvo, ne visi iškėlė į aukštumas jos kūrybą. Bet visiems ji atrodė įdomi kaip asmenybė. Įdomu buvo skaityti ir Jurgos laiškus, interviu, žiūrėti nuotraukas iš jos gyvenimo akimirkų, piešinius ir plakatus. Pati biografija yra spalvinga: nuo pat vaikystės Jurga išsiskyrė kūrybingumu, siekiais, nors visą gyvenimą sunkiai prisileido žmones (nepaisant to, kad dauguma su ja bendrą kalbą rasdavo nuo pirmų pokalbio minučių), labiau mėgo išklausyti, o ne kalbėti.
Buvo įdomu skaityti ir apie ,,tamsiąją pusę. Tą pusę, kurios niekas nerodo per įvairius filmavimus ar duodami interviu. Nuovargis dėl pernelyg įtempto grafiko (pristatymai, interviu ir t.t.), perdėtas aplinkinių dėmesys
Visa tai ją vargino, nors ir stengėsi niekam to neparodyti.
Norisi tiek daug visko papasakoti, bet, manau, kad jei nors kiek susidomėjote, tai tiesiog pasiimkite šią knygą patys perskaitykite. Nedažnai sutinkama tokių žmonių, kurie tiesiog traukte traukia prie savęs kitus.
Ir taip gaila, kad tokie žmonės taip greitai palieka šį pasaulį..
Nu ir daug priplanavai? As irgi planuoju kazka lengvo ieskotis,bandau jau antra diena damusineti vieno is savo mylimu rasytoju Larssono treciaja dali ir sunkiai eina susikaupti,matyt paliksiu ja rudeniui,nezinau kodel taip sunku,bet nesiskaito,gal,kad rusu kalba,o gal nestumas kaltas,pastebiu,kad issiblaskiusi esu siek tiek,mintys skrajoja 
