QUOTE(katilina @ 2011 06 03, 18:33)
Skaičiau. Kokį tūkstantį kartų.
( Iš tikro tai beveik dešimt metų skaitinėjau ją nuolat, ji viena iš mano mylimiausių knygų, nors jau kokius porą metų nebuvau paėmus į rankas). Kažkada netgi klausei mano nuomonės apie ją ir sakei, kad norėtum perskaityti. Bet aš nebuvau įsitikinusi, kad tau ji patiks. Užtat labai (maloniai) nustebau, kai pamačiau, kad įvertinai penketu. Ir dar kai vardinom knygas apie muziką, norėjau ją paminėti, bet kažkaip susilaikiau. Ką galiu pasakyti- labai džiaugiuosi, kad tau patiko.
Na ir aš tada noriu pasidžiaugti, kad ne aš viena iš šios temos skaitytojų ją teigiamai įvertinau
Turi ji savo parako, jei ne tokia sudėtinga tema (į kurią net neaišku iš kurio kampo ir kaip dažnai žiūrėt norisi), irgi turbūt traukčiau į savo mėgstamiausių sąrašus
Tikrai neatmetu galimybės, kad kada nors vėliau norėsiu ją perskaityti pakartotinai.
O ypač knygoje patiko pabaiga. Tie visi apibendrinimai, tos visos mintys apie masinės kultūros įtaką, apie muziką, apie vyraujančią pasaulėjautą ir kaip tai susiję su depresija. Mintys apie tai , kad vieni iš tikrųjų su ja tampriai susieti, o kiti su šia diagnoze bando lengvinti sau gyvenimą.
Taip pat ir paminėti rašytojų kūriniai, dainų tekstai.. Žodžiu, man buvo įdomu.
Tiesa, patiko ir tai, kad pati pabaiga palyginus su visa knyga gan guodžianti, lyg ir su vilties spindulėliu, tarsi žiūrėjimas į visas tas duobes iš kito kampo.
Kadangi radau šią knygą lyginamą su "Rugiuose prie bedugnės", užsinorėjau ir ją pakartotinai perskaityti. Savu laiku "Rugiuose prie bedugnės" man irgi labai patiko.
