Knygos, knygos, knygos...

Tai darykit ir tą, ir kitą dieną! Net dantis skauda bežiūrint, kaip derinatės. Kas norės, tas ateis, juk svarbiausia, kad smagu būtų!

Beje, kazkaip man pastaruoju metu nesiseka paimti i rankas knygos, kuri priliptu. Kas cia darosi, as nezinau. Taigi dabar skaitau vienu metu ir Doriana Greju, ir Pilkasias sielas (buvau susidarius ispudi, kad si tai jau man bus labai labai, o pasirodo, visai ne mano) )
Papildyta:

apskritai man net labiau patinka mazi meetukai - kokybiskiau gali pabendraut..

Teks tau atvaryt iš Kauno ir jas sureguliuot
Aš šį savaitgalį negaliu. Bet rimtai - susitikit, va gi Leeja pirmąkart ateis, pyragų atneš, knygyną aplankysit...

jo, vien del Leejos reikia daryti tadien
bet as iki pat paskutines akimirkos nepatikesiu, kad jinai ateis, kol savo zlibem neisitikinsiu
Papildyta:
bet aisku, kad caralaites nebus, man labai gaila. Labai jau miela salia jos sedeti

Kaip man gaila dėl tavęs ir Doriano . Negi nepramuša Wilde'o žaižaruojantis sąmojis?
Ot kad taip imt ir abiturientams tokią temą pamest egzaminui - "Žmogaus grožis", verktų jaučiu kruvinom ašarom išsėmę vienintelį argumentą kad "tikrasis grožis viduje".

Tai kad net kauniečių šitos temos suorganizuot nepavyko... Ką jau šnekėt apie vilnietes... aš bejėgė...

Sveikos.

Atsiliepimas apie knygą išėjo labai ilgas, būčiau dar daugiau prirašiusi bet pasakiau : stop, gal užteks.

Khaled Hosseini ,,Tūkstantis saulių skaisčių”

Pasakojama apie dvi moteris: Marjamą ir Leilą, dvi skirtingas moteris, kurios buvo priverstos gyventi kartu. Ir netrukus jos tampa kaip viena- taip lengviausia išgyventi visus likimo (o gal tiksliau vyro? ) smūgius. Na, ir šiek tiek mažesnę vietą užima Afganistane vykę karai..

Knyga įtraukia nuo pat pirmų puslapių. Tiesa, viskas, kas buvo pasakyta anotacijoje knygos pabaigoje, įvyksta ne iš karto, tad aš vis laukiau ir galvojau, kokiu būdu tai, kas buvo rašyta, susiklostys.

Kadangi kalbama apie musulmonus, neišvengiama tema- smurtas prieš moteris. Tačiau ši knyga puikiai parodo, kad ne kiekvienas musulmonas yra tas tipinis daugumoje panašios tematikos knygų aprašomas smurtautojas, ne visi vyrai musulmonai yra nusistatę prieš moteriškąją giminę. Juk Lietuvoje smurtas šeimose yra gan populiarus- taigi, krikščioniai ne ką šventesni. Na, bet čia nebesiplėsiu. Taigi, knygoje parodoma ir puikių žmonių, puikių vyrų ir moterų, kuriems gyvenime nereikalingas smurtas ir įvairius nesutarimus galima išspręsti kitaip. Bet visgi, yra ir tokių, kuriems kumsčiai- atsakas į bet kokį nepageidaujamą veiksmą. Tas trankymas, plaukų rovimas ir visa kita net labiau sukrėtė nei neseniai skaitytame ,,Amerikos psichopate”. Gal todėl, kad K. Hosseini knygoje aprašomi veiksmai tikroviškesni ir dažniau pasireiškiantys gyvenime nei kad minėtoje knygoje?.. Nejučia net pagalvoju: ar yra kur nors tokia pasaulyje vieta, kur vyrai, o ne moterys, yra mušami ir prievartaujami? Kodėl moterys visuomet kenčia?.. Nesu nusistačiusi prieš vyrus, tiesiog kilo tokia mintis..

Marjama- nuo mažumės gyvenusi mažytėje trobelėje, vėliau prievarta ištekinta už vyro, galbūt ir nedaug nusimananti apie pasaulį ir jame vykstančius įvykius, bet nuolanki ir geraširdė… Visą gyvenimą kentėjo.. Ir dėl ko?… Jos likimas mane labiausiai paveikė.. Tai per daug neteisinga. Būtent tai, kam ji pasiryžo ir dėl ko turėjo mirti, mane labiausiai ir sukrėtė nesuvokiama man. Juk vyras būtų jas abi užmušęs Ir apskritai, kalbant ne tik apie Leilą, Marjamą, bet ir apie kitas panašaus likimo moteris- net jeigu jos stebuklingu būdu išsikapsto, kaip galima gyventi su šitiek prisiminimų? Juk taip lengvai visko nepamirši..

Karas. Tema, kurios fone visa istorija ir vyksta. Žmonių viltis, kad kuriems nors laimėjus, pasikeis viskas į gerą, žūsta sulig kitu karu.. Po to vėl viltis- ir galiausiai vėl ji dūžta. Būtent tai mane trikdė. Kad niekada neateina gėris, kad viskas blogai ir blogai.. Niekada nenorėčiau to patirti.

Skaitant buvo įdomu, bet visgi tikėjausi iš jos daugiau- taip maniau , kai baiginėjau trečiąjį šimtą puslapių. O tuomet viskas ėmė vykti taip greitai, sukėlė pačius įvairiausius jausmus, mintis, trikdė, vertė šypsotis, verkti… Turėdama laisvą minutę vis prisėsdavau, nesvarbu, kad tik keturis ar penkis puslapius tesuspėdavau perskaityti.. Dabar, kai jau baigiau, galiu pasakyti: labai, labai įdomi knyga.

dabar imsiu C. Ruiz Zafon ,,angelo žaidimas".

Ot gera mintis!
Reiks "kūdikį" perspėt, nes kitais metais teks šituos "kryžiaus kelius" eit.

negera negera aš kitamet laikysiu, tai tikiuosi, nebus sunki tema. nes kitaip interpretaciją teks rinktis.

Gera, gera.
Rinkis ką nori: žmogaus grožis įvairiose kultūrose; žmogaus grožis poezijoje; žmogaus grožis "kieno nors" kūryboje ir t.t.

gal ir nebloga

Pas mus taip pat buvo galima pagal Donelaitį rašyti interpretaciją. Dar pagal Martinaitį ir Vilimaitę, jei gerai pamenu.


bet kokie, bet ne 'myliu tėvynę' tipo. Visi išėję kalbėjom, kad žodžio „Kudirka“ nebenorėsim matyt ir girdėt ilgai ilgai...


O man tik dailės egzas liko, bet ten nebe taip baisu.
Vat buvau


Visiškai pritariu. Ir tai, kad mokykloje nenagrinėjome beveik jokių užsienio rašytojų kūrinių. Juk absurdiška. Be Kamiu, Dostojevskio, Kafkos nelabai ką ir pamenu... Tiesiog kai jau baigiau mokyklą, galiu drąsiai pasakyt, kad mūsų šiuolaikinė švietimo sistema yra T-R-A-G-I-Š-K-A. Bent jau kas liečia lietuvių kalbą ir istoriją.


Beje, pradėjau skaityti knygą „Veidmainių sala“