Kaip išsirinkti šunį

O kas tai yra "geras"? Juk tai subjektyvu. Vienam "geras"- laimintis parodose, kitam- medžiojantis, kitam- tinkamas paieškai, dar kitam- gerai lojantis ant kaimynų...septintam- meilus vaikams....
Kiekvienas renkasi pagal savo norus, poreikius ir supratimą. Savo nuomonę galima pareikšti, bet nereikia jos primesti kitiems.

mike-pukuotuk, Agnnyte, jūs sakot - jūs žinot. Niekada nesakau niekada.
Tiesiog šiame gyvenimo etape negalėčiau itin daug dėmesio skirti šuniui.

neturite ka veikt,kad kabinejates prie zodziu

geras t.y. nesvarbu is kokio veislyno ir nesvarbu ar linija darbine ar parodine nes jei suns tevai sveiki/dresuoti/nebrokuoti/kergiami atsakingai,one kas ruja ir tt ir tt ir tt.... tai toks suo bus visame kame geras ir jei reiks medzioti su juo tu ji ismokysi lengvai kaip ir varzyboms paruosi lengvai, bet kaip minejau visi is tokiu veislynu budavo rezervuoti,o kaikurie netgi dar nesukergus,o tik parinkus sunis ir paskelbus.

Einu pietaut
Skanaus ir jums

Aš net žaviuosi ir lenkiu galvą jūsų naivumui.
...ir daugiau nebeturiu ką pridurti...

Matyt viso pasaulio profesionalai prastai ruošia...

Rimtai siūlau jums tai įrodyti. Įsigykit labradoro šuniuką nuo parodinių tėvų, minimum 4 kartos kad būtų nemedžiojusios, bet parodose neblogai pasirodžiusios (bent 70proc. tų keturių kartų su bent vienos šalies čempiono titulu), stabilios psichikos, sveiki šunys. Jei reikia rezervuokit šuniuką iš anksto, neskubu. Lietuvoje tikrai rasit. Jeigu su šiuo šuniu laimėsit FT (field trial) varžybas iš bent 10 labradorų pasirinktoje kategorijoje (bet aukščiau nei pradiniam testavimo lygyje), apmokėsiu jums šuniuko kainą (pagal pirkimo sutartį) ir dalyvavimo varžybose išlaidas. Kadangi jos bus ne Lietuvoje, pas mus nėra 10 dalyvaujančių labradorų, apmokėsiu kurą į ir iš varžybų, nakvynę būtinas dalyvavimui dienas bei registracijos mokestį. Vokietija, Prancūzija, UK turės tokias varžybas.

Sutariam?

O jei su tuo pačiu šuniu dar laimėsit BH ar Obedience varžybas kur nors užsienyje ( juk sakot, kad visur tinkamas)- pridėsiu prie Karinos pinigų kelionę į varžybas, viešbučio ir varžybų kainas.
Taip kad- šuo ir bandymai bei varžybos jums gausis už dyką. Pirmyn!

Ką ką?


Ir vilkai iki galo vis tiek nepripranta ir netampa naminiais šunimis.



Esminis dalykas yra genofondas. Temperamentas ir jo aspektai yra įgimti, ir jie deda didelį pagrindą charakteriui.
Tinkamu, savalaikiu auklėjimu (dresūra ar kaip bepavadint), kartais galima pasiekti neblogų rezultatų TAM TIKROSE RIBOSE. O tas ribas duoda genai.
Bailaus šuns nepaversi drąsuoliu. Gali, pvz., pripratinti bailų šunį prie neįgaliojo vežimėlio (čia kaip pavyzdys tik, arba kokios riedlentės, arba dviračio ir t.t.). Gal pavyks. Po daaaug, ilgo, kantraus ir sunkaus darbo. Bet jei nuo to neįgaliojo vežimėlio nukris kokia knyga - darbas bus šuniui ant uodegos, nes šuo išsigąs, kadangi tai pirminė, įgimta jo reakcija. Paveldėta.
Neapgaudinėkit savęs, nėra viskas tikrai taip lengva, paprasta, kaip du kart du. Deja. Būtų nerealiai tada. Bet tai utopija.
Ir galit ginčytis iki nukritimo, nors truputį besigaudant kinologijoje, šuns mąstyme ir charakterio genetikoj, tas Jūsų neigimas faktų yra total zero.


Kur Jūs tokių nesąmonių prisiklausėt. Gal ne nesąmonių, o kas Jums tokias ribas padėjo susidėlioti??? Viskas svarbu, tam ir yra selekcija, dirbtinė atranka, o standartas ir genetika nesibaigia vien plaukų ilgiu ar ausų statumu.


O moteriai, kuri čia ieškosi šuns iš prieglaudos - IŠ PRIEGLAUDOS šunį imčiau tik ne jaunesnį, nei maždaug pusmečio amžiaus, o idealiausia, kokių 10-12 mėn. Prasitestuoju, pasimodeliuoju, kaip čia rašė karinna, situacijas, ir viskasiš kart aiškiau.
Jau perkant ir renkantis iš veislyno mažą šuniuką rizikuojama, nes šunys augdami keičiasi - ne be reikalo paauginti šunys kainuoja žyyymiai daugiau, nes tada viskas kaip ant delno - o tai ką kalbėt apie prieglaudinukus.

Atsakau visoms 3 ,kurios dauzote galvas i siena ir negirdite arba nenorite girdeti ka as sakau bei kvailinate nors klystate stipriai:


kas apmokes suns paruosima? Ar tikites,kad as paruosiu tokioms varzyboms ? Finansuokite paruosima pas profesionalus,kurie ruosia sunis butent siai kategorijai tada svaistykites siulymais

P.S. Ar zinote kaip ruosiami akluju vedliai? Turbut nezinote,kad suniukai atrinkinejami ne pagal akluju vedliu linija,o paprasciasiai imami su geru genofondu is veislynu ir tik vienetai tinka butent siai specializacijai del isskirtinio charakterio!!!!!!! taip,kad neuzsiciklinkite,kad parodines linijos suo su geru genofondu ruosiamas tam tikrai disciplinai bus nevykelis,o vat tarkim darbinis del vizualizacijos gali nelaimet parodu.

Kur as sakiau,kad genofondas neitakoja?
Sakiau jog su blogu genofondu auklejant nuo mazu dienu imanoma paslept ar net panaikint ydas ir suo bus socialus be geras tuo paciu sakiau,kad su blogu genofondu lengviau isdresuot/socializuot suni nuo kuo jaunesnio amziaus nei subrendusi.

nematau tikslo diskutuot nes cia puolimas aklas triju kinologiu turbut,kad su patirtimi 50 metu dresuroje

Sorry, bet per 6 metus dalyvavimo parodose nesu mačiusi, kad darbinių linijų šuo nugalėtų parodinius ir laimėtų BOB parodoj...

Aišku kad ruoši tu, gi sakai kad lengva. Profesionalas neapsiims ruošti tokio šuniuko tokiam tikslui, ne idiotas. Nori įrodyt kad profesionalai klysta, pirmyn. Žinai, pridėsiu net treniruočių kainą kai lankysies pas profesionalą kartą per savaitę ar dvi. Bet PO REZULTATO.

Pas mano pažįstamą prancūzą buvo darbinis labradoras, kurį profesionalas ruošė FT. Netraukė šuo, metų pardavė. Medžiojo puikiai. Mačiau foto, į parodinį visai nepanašu. Ir tai nepatraukė sporto.

SG8, arba pripažink kad š mali, arba įrodyk savo žodžius.

Nėra "aklųjų vedlių" linijos, šitam tikrai sunkiam ir atsakingam darbui reikalingos visai kitos savybės, ir dauguma darbinių linijų šunų tam net netiktų. Kaip ir terapijai.

Parodinių linijų šuo nevykėlis tikrai nebus, aš žinau tikrai puikių parodinių šuniukų. Tačiau. Tam tikriems normatyvams, specializacijoms reikalingos ne tik tam tikros savybės, bet ir jų stiprumas, visa tai daug sudėtingiau, nei tik "yra arba nėra".
Padiskutuokit apie tai ir su kitais asmenimis, asmenimis, dirbančiais tarnybose - valstybės sienos apsaugos, karo policijos, paieškos, muitinės, policijos, tarnaujančiais misijose, su sportininkais - IPO, visi ringai, agility, obedience (nors obedience ganėtinai superinis normatyvas universalumo prasme, t.y. jame gali varžytis gana įvairūs šunys), ir, net ir su tais pačiais medžiotojais.
Bus aiškiau, kaip yra svarbu genetinis potencialas, ir kad turėdamas gerą, atsakingai veistą šunį, bet veistą taip, kad pagrindiniai kriterijai buvo dedami ne ant darbinių savybių, o charakterio bendrine prasme (stabilumo), išvaizdos ir sveikatos, galėsi dirbti, galėsi kažką bandyti, bet šis darbas ir bandymai atsimuš į ribų sienas.
Ribos yra visur, bet selektyviu veisimu jas stengiamasi vis labiau plėsti ir plėsti.

Aišku, kam ko reikia. Kitas, dirbdamas su šunimi, dažniausiai net nesupras, kad jau priėjo ribą. Bet kai žinai daugiau ir nori daugiau, suvoki, kad kartais netoli nuvažiuosi, deja.
Stabilus, atsakingas šuo gali ir turėtų būti puikus šeimos augintinis ir visų jos narių draugas. Tokio šuns reikia didžiąjai daugumai ir tas nėra blogai. Valio! Na kam, užsiėmusiam šeimininkui, arba ganėtinai pasyviam, kuriam reikia tiesiog šilumos ir širdies dalelės šalia, šuo, kuris norės pagauti ir sumedžioti viską aplinkui, kuris turi itin stiprų grobio instinktą, yra hyper aktyvus, ar norii suėsti visus aplinkui. Tai jei Jūs vertinat pagal šitai, parodinių linijų šuo daugiau nei puikiai tinka, o ir su juo yra tiek darbo, kad dažnam jau ir to būna per daug. Ir meilės bus tikrai tiek pat

Bet - jei kalbam apie specifinius reikalavimus, oi ne. Darbas duoda daug, tikrai daug, bet genai duoda bazę, pagrindus ir visą esmę. Kas iš to, jei statysi mūrinį namą, bet ant molinių pamatų?


O apie tas "mažas dienas" - ir vėl, ką Jūs laikot ydomis? Ir čia ne kabinėjimasis, o iš tikro, sąvokos dažnai suvokiamos skirtingai. Man didžiausia yda - tai bailumas, stiprus nepasitikėjimas savimi ir aplinka. Tai šito, net ir dirbant nuo pačio ankstyviausio amžiaus niekaip nepakeisi. Galima kažkiek sušvelninti reakcijas, bet pačio noro reaguoti - vadinasi, ir streso - neišgyvendinsi niekaip.
Tad taip, jei turima žinių, patirties ir įgūdžių, ir žinoma, kad šuo linkęs į tokias reakcijas, dirbant nuo jauno amžiaus bus lengviau. Bet jei tikiesi superinio, stabilaus šuniuko, mažas šuo - labai didelė rizika. Jau geriau paauglys, ant kurio jau labai daug kas matosi, bet kuris vis dar vaikas ir dar nemažai ką galima padaryti. Daug ką.
O dirbant su bailiais šunimis itin svarbu momentinės šeimininko reakcijos, o kad šeimininkas sugebėtų taip reaguoti, reikia ne mėnesio ir ne dviejų mokslų. O per tą laiką visa nepageidaujama šuns elgsena užsifiksuoja ir tas "nuo mažo amžiaus" netenka savo prasmės.

siulyciau idemiau paskaityti mano cituota sakiny vat matosi,kad norite matyti ta ka norite todel ir puolate ant manes
Papildyta:


na va nors viena pagaliau supratote apie ka as sutinku galima sakyt su viskuo ka isdestete nes apie tai as ir snekejau tik,kad arba neidemiai skaitete arba emete is konteksto............ visuomet sakiau genai svarbu ir pabreziau jog blogu genu suni bus lengviau isauklet jei pradesi auklet pvz nuo 3 men nei identisku blogu genu 2 ar 3 ar 4 metu suni...... del siulymo imti jau subrendusi arba visiska mazgi vat cia manau diskutuotinas dalykas: taip subrendusiame matosi geriau minusai, bet testas lieka testu,o kai atsivezama namo tas testas pasirodo buvo skirtas aplinkai nes namie suo gali keisti elgsena pvz uzsinores pasidaryt vadu arba sysios arba los bei niokos namus likes vienas ir pan ir kaip tokia yda isvaryt,o jei zmogus visiskai nemoka elgtis su sunimi tai suo bus atveztas atgal (yra pilna atveju kai paimti ale pratestuto sunys namie pasidaro visiskai kitokie ir net rodo agresija) tuo tarpu maza jau lenksi pagal savas taisykles jam uzteks suprasti kas vadas ir kokiomis taisyklemis reik vadovautis ir tt as lieku prie savo nuomones,kad geriau imti kuo jaunesni