QUOTE(Andra Beauceron @ 2015 07 14, 10:47)
Ne, keista jūs. Perauklėt ar išauklėt yra vienas ir tas pats - šuns mokymas, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Ar auklėjant, ar perauklėjant šunį visvien reikės mokyt iš naujo. Tai ką lengviau mokyt - suaugųsi šunį, kuris gaudosi aplinkoj ir supranta, ko iš jo norima, ar bent greičiau tą supranta, ar viską griaužiantį paauglį?
Iš dalies sutinku, bet...reikia atsižvelgti KAS auklėja ir perauklėja. Žmogui su patirtimi ir kinologiniu išprusimu kaip ir nėra skirtumo, kokio amžiaus šunį auklėti ir dresuoti- kiekvienam šuniui jis ras tinkamą priėjimą. Žmogui be patirties, vistik geriau įsigyti šuniuką ir "augti" kartu su juo, t.į su dresuotojų pagalba jį dresuotis ir kaupti patirtį. Bet, kaip jau kažkas minėjo, tai taikoma normalios psichikos šuniukams.
Iš prieglaudos paimtiems tikrai gali būti problemų su psichika. Teko pabuvoti dresuotojos, gyvūnų etologės D.Malickienės paskaitoje apie šunų stresą. Įstrigo vienas momentas apie "paveldėtą" stresą. Ji pateikė pavyzdį- tarkim, žmonės išmeta nėščią kalytę. Ji išauginta namuose, tiki žmonėmis, prie jų glaudžiasi ir ieško pagalbos. Vieni paglosto, pašeria, bet dauguma paspiria, apmėto akmenimis, užsimoja pagaliu. Kiekvieną kartą kalė patiria didelį stresą. Jis niekur nedingsta. Jis perduodamas embrionams, kuriems dar negimusiems būna "užprogramuojama", kad aplinka nesaugi, žmonės- blogis, nuo jų reikia bėgti, o jei neišeina pabėgti- rodyti visokį nuolankumą iki apsisiusiojimo arba gintis dantimis... Todėl ji rekomendavo prieglaudose pasidomėti, kokiomis aplinkybėmis kalė su šuniukais atsidūrė prieglaudoje ( nes būna, kad jas paima iš jų gyvenamosios vietos ar buvę šeimininkai atveža tiesiai į prieglaudą). O jei nėščia kalė pagauta valkataujanti- daugeliu atvejų geriau imti kalę, o ne jos šuniukus. Nes ji vistiek dar tiki žmonėmis, juos myli ir pajutusi meilę ir rūpestį bus atsidavusi iki pat gyvenimo galo.O su šuniukais gali būti visaip.