Aš visomis keturiomis - UŽ. 
Pati, būdama 4-5 metukų amžiaus turėjau "auklių", t.y. kaimynų 18 metų turintį vaikiną. Kadangi dėl tam tikrų mano šeimoje susiklosčiusių aplinkybių mane augino močiutė, o ji buvo (tai kas, kad pensininkė) tais laikais nelabai gražiai vadinama "spekuliantė", tai va, ji per dienas - naktis megzdavo namuose su mašina visokias "kirmėlines sukneles" ir karts nuo karto visai parai išvažiuodavo (kažkur į Rusiją, arčiau sienos, nebepamenu kur) pardavinėti tų savo mezginių, o pas mane atsikraustydavo tas kaimynų berniokas - Mindaugas vardu. Atsimenu gerai ir jo veidą, išvaizdą, matau net šypseną. Pati dabar rašau ir šypsausi, tiesiog negaliu susivaldyti prisiminusi, kaip jis mane visaip "bovydavo" - ir į medį įkeldavo kieme, ir dviračiu jo lakstydavom aplink daugiabutį (įsivaizduokit, niekada nei iš medžio nebuvau iškritusi jo priežiūrai palikta, nei šiaip neatsimenu, kad mėlynėmis kur "pasipuošusi" būčiau buvusi).
Atsakomybės jausmą Mindaugas tikrai turėjo, neatsimenu, kad būčiau kada alkana ar viena palikta. O kai pasitaikė jam mane sergančią prižiūrėti tai be jokių kompleksų ir kompresus, taures statė, ir ant naktipuodžio iš lovos iškėlęs pasodindavo.
Nežinau, gal čia vienetai tokių vaikinų, bet aš tuos savo gyvenimo metus prisimenu kaip pačius gražiausius ir reikšmingiausius. Galbūt taip reagavau todėl, kad augau be tėvo, tad savaime labai natūraliai priėmiau kaip vyriško dėmesio skyrimą ir jaučiausi tikrai laiminga. O gal ir mama su močiute tame įžvelgė kokių nors privalumų...
(Ta prasme, Mindaugas man atstojo tėvą, nežinau. 
)
Pati, būdama 4-5 metukų amžiaus turėjau "auklių", t.y. kaimynų 18 metų turintį vaikiną. Kadangi dėl tam tikrų mano šeimoje susiklosčiusių aplinkybių mane augino močiutė, o ji buvo (tai kas, kad pensininkė) tais laikais nelabai gražiai vadinama "spekuliantė", tai va, ji per dienas - naktis megzdavo namuose su mašina visokias "kirmėlines sukneles" ir karts nuo karto visai parai išvažiuodavo (kažkur į Rusiją, arčiau sienos, nebepamenu kur) pardavinėti tų savo mezginių, o pas mane atsikraustydavo tas kaimynų berniokas - Mindaugas vardu. Atsimenu gerai ir jo veidą, išvaizdą, matau net šypseną. Pati dabar rašau ir šypsausi, tiesiog negaliu susivaldyti prisiminusi, kaip jis mane visaip "bovydavo" - ir į medį įkeldavo kieme, ir dviračiu jo lakstydavom aplink daugiabutį (įsivaizduokit, niekada nei iš medžio nebuvau iškritusi jo priežiūrai palikta, nei šiaip neatsimenu, kad mėlynėmis kur "pasipuošusi" būčiau buvusi).
Atsakomybės jausmą Mindaugas tikrai turėjo, neatsimenu, kad būčiau kada alkana ar viena palikta. O kai pasitaikė jam mane sergančią prižiūrėti tai be jokių kompleksų ir kompresus, taures statė, ir ant naktipuodžio iš lovos iškėlęs pasodindavo.
Nežinau, gal čia vienetai tokių vaikinų, bet aš tuos savo gyvenimo metus prisimenu kaip pačius gražiausius ir reikšmingiausius. Galbūt taip reagavau todėl, kad augau be tėvo, tad savaime labai natūraliai priėmiau kaip vyriško dėmesio skyrimą ir jaučiausi tikrai laiminga. O gal ir mama su močiute tame įžvelgė kokių nors privalumų...
(Ta prasme, Mindaugas man atstojo tėvą, nežinau. )
as taip pat uz 
nematau nieko blogo, kai paauglės dirba auklėm pati prižiūrėdavau pusseserės vaikus, nieko blogo nenutiko, vaikam linksma būdavo ir pati įgavau patirties
pati prižiūrėdavau pusseserės vaikus, nieko blogo nenutiko, vaikam linksma būdavo ir pati įgavau patirties
visiškai pritariu toms, kurios sako, jog ne nuo amžiaus priklauso, o nuo sugebėjimo būti ir rasti ryšį su vaiku, nepatyrusios jaunos auklės nesamdyčiau, bet jei turėtų jaunesnių brolių seserų, kodėl gi ne 
pažįstama pasakojo, kad pasisamdė auklę ir padėjo diktofoną, paskui išaiškėjo, jog ji visą dieną pratylėdavo, nei žodelio neištardavo vaikui, ką jau kalbėti apie lavinimą ir žaidimus 
pažįstama pasakojo, kad pasisamdė auklę ir padėjo diktofoną, paskui išaiškėjo, jog ji visą dieną pratylėdavo, nei žodelio neištardavo vaikui, ką jau kalbėti apie lavinimą ir žaidimus
QUOTE(Vasariss @ 2012 03 14, 23:57)
Mano vyras toks, labai šaunus. Vaikams smagu su juo
QUOTE(Vasariss @ 2012 03 14, 23:57)
jeigu jus pati tuo metu namie - pritariu, bet jeigu visa diena palikti - iki 2 metu- nepritariu
vyrai kartais negeresni specialistai tose profesijose kurios atrodo yra tik moteriskos, jei susitvarkytu su darbu, kodel gi ne 
QUOTE(Paauglė. @ 2011 05 25, 21:25)
Ką manote apie paaugles, kurios ieško auklės darbo vasarai ir netik? Ar leistumėte 16-metei prižiūrėti savo vaiką?
Nė už ką savo vaiko paauglei auklei nepalikčiau.
Dirbau aukle nuo kokių 13-14m. Kartais. Vasarą pilnai. Vaikui buvo kokie 2-3m ir daugiau (daug metų toj pačioj šeimoj, vėliau ir naujoji atžala prisijungė). Atsakomybės jausmo nestokojau niekada. O mano jaunas amžius buvo tik pliusas vaikui. Nes žaidimai buvo ir man įdomūs, o kurie ne - perkurdavau juos taip, kad ir man patiktų su vaiku užsiimti. Buvo prigalvota aibės naujų žaidimų, bei ištobulintų jau tradicinių. Labai patikdavo mokyti eilėraštukus. Skaičiau knygutes, daug piešdavom ir užsiimdavom kita veikla, lavinančia vaikus. Eidavom daug vaikščiotis lauke. Valgį dažnai gamindavau pati, net ir šeimynai. Namus taip pat aptvarkydavau. Buvau pilna idėjų, nes man patiko toks darbas. O įvertinimas - metai iš metų vaikų prisiminimai apie kartu praleistą laiką ir ryšys iki šiol.
15-16m vieną vasarą prižiūrėjau metukų vaikutį kitoje šeimoje. Ten sunkiau buvo tuo, kad vaikas dar nekalbėjo ir turėdavau pati nuspėti, ko jam reikia. Bet susitvarkiau manau neblogai.
Bijančioms mamytėms galiu pasakyti, reikia žiūrėti ne į amžių, o į subrendimą. Aš susitvarkiau su vaikais be problemų, kai kitos tuo tarpu tokiam amžiuje net sau valgyt nepasigamina (ką jau kalbėt apie svetimo vaiko nukakoto užpakaliuko plovimą
). Kitas dalykas, kaip bebūtų, jaunas žmogus yra jaunas. Visokių nesklandumų visada bus. Juk patirties tai nėra (na, aš vienas vaikas šeimoj). Bet tie nesklandumai bent ne iš blogos valios. Ir dar, labai reiklioms, smulkmeniškoms mamytėms gal visgi vyresnio žmogaus reikėtų.
Labai patikdavo mokyti eilėraštukus. Skaičiau knygutes, daug piešdavom ir užsiimdavom kita veikla, lavinančia vaikus. Eidavom daug vaikščiotis lauke. Valgį dažnai gamindavau pati, net ir šeimynai. Namus taip pat aptvarkydavau. Buvau pilna idėjų, nes man patiko toks darbas. O įvertinimas - metai iš metų vaikų prisiminimai apie kartu praleistą laiką ir ryšys iki šiol.15-16m vieną vasarą prižiūrėjau metukų vaikutį kitoje šeimoje. Ten sunkiau buvo tuo, kad vaikas dar nekalbėjo ir turėdavau pati nuspėti, ko jam reikia. Bet susitvarkiau manau neblogai.
Bijančioms mamytėms galiu pasakyti, reikia žiūrėti ne į amžių, o į subrendimą. Aš susitvarkiau su vaikais be problemų, kai kitos tuo tarpu tokiam amžiuje net sau valgyt nepasigamina (ką jau kalbėt apie svetimo vaiko nukakoto užpakaliuko plovimą
). Kitas dalykas, kaip bebūtų, jaunas žmogus yra jaunas. Visokių nesklandumų visada bus. Juk patirties tai nėra (na, aš vienas vaikas šeimoj). Bet tie nesklandumai bent ne iš blogos valios. Ir dar, labai reiklioms, smulkmeniškoms mamytėms gal visgi vyresnio žmogaus reikėtų.
