Kulautuvos mamytės, III tema

o kaip tėtis padėjo?

Tiesiog ~1 sav. naktimis miegojo tik jiedu, aš kt. kambary, kad mažius manęs nematytų, negirdėtų, pareidavau tik paryčiais, kai jau vyrui į darbą keltis reikėdavo Bet jūs, mano manymu, dar tiiikrai per maži tokiems reikalams, bent iki 6-9 mėn. (o gal ir ilgiau), manau, mažiukams naktimis pienelio ir mamos tikrai reikia, o ir pienuko gamybai (bent iki 6 mėn., kol pienukas vienintelis maistas) naktinis žindymas laaabai svarbus

o kaip su žinduku reikaliukai? ar jama? aš gal ir negerai darau, bet pratinu prie "soskės", kad lengviau nusiramintų. kol suradau tinkamą, tokio nenori, anokio nenori, tai suradau rudos gumos minkštą žinduką, tas jau tiko.
ir dar norėjau paklaust, gal geriat "Hipp" pankolio arbatėlę? aš bandau nuo 3 mėnesių duot atsigert, tik nežinau- kokio kiekio reikia? duodu apie 30-50 ml. tai ji išgėrus pradeda klykti- nesuprantu- ko?? ar jai per mažai, ar kaip tik per daug, per greitai skrandukas užsipildo?

Čiulptuką šiek tiek naudojom, pradėjom pratintis ~1-1,5 mėn. amžiaus, nes reikėjo kažko važiuojant automobiliu, lauke, t.y. tais atvejais, kai nėra galimybės pasiūlyti krūties Bet šiaip namie būnant ar migdantis (tiek dieną, tiek naktį) čiulptuko net nesiūlydavau Arbatėlių jokių (nei vandenuko) negėrėm iki 6 mėn., kol nepradėjom papildomo maisto ragauti Ir tiesą sakant, nemanau, kad kūdikėliui jų reikia, nebent žiauriai karštą vasarą (+35), bet ir tai dažnai pasiūlant krūtį atsigėrimui nebūtina. O jei geriat dėl to, kad lyg ir turėtų mažiau pilvuką pūsti nuo pankolių ar pan... Nu sunku pasakyti, vieniems padeda, kitiems nieko. Man, kartais pačiai tų pankolių norėdavosi, tai noriai ir gausiai gerdavau, o ar leliui nuo to kas geriau būdavo, tai tikrai nepasakysiu, bet blogiau tai irgi tikrai ne O kokiu tikslu duodat arbatėlės?

Aš siūlau, nes mane labai vargina tas "kabojimas" ypač naktimis, galvoju, kad gal palaipsniui būtų galima "kabojimą" pakeisti čiulptuku...
Nuo diegliukų, aš į arbatėlę įlašinu "Colinox" arba kmynų aliejaus. Ir šiaip ji labai sunkiai priauga svorio, pienuko nėra daug, tai toks lyg kaip papildas.. Kita vertus, jeigu ne tie naktiniai "kabojimai", tai pienuko jau nebūtų....

Na, jei svorio sunkiau priaugat tai juo labiau naktinio valgymo nereikia niekuo keisti O ir dieną vandenukas ar arbatėlė ne į naudą šiuo atveju, nes joks tai ne papildas, o tik vaikiuko skrandžio pripildymas tam momentui skysčiu, alkio jausmo apgavimas, iš to negaunant jokių maistinių medžiagų... Colinox'ą ar kuriuos tai kitus lašiukus galima ir be jokių skysčių su šaukšteliu prieš maitinimą sugirdyti O koks tas sunkus svorio priauginėjimas, kiek priaugot per šiuos 3 mėn.? Visada prisiminkit, kad skaičiuoti reikia ne nuo gimimo svorio, o nuo numesto svorio po gimimo, t.y. kiek svėrėt išeinant iš ligoninės Jei skaičiuojant nuo numesto svorio vieno mėn. vidurkis gaunasi ~500 g. vadinasi viskas jums su svoriais OK Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriais mėnesiais vaikiukai labiau tįsteli į ūgį, bet mažiau svorio priauga, bet tai taip pat prieaugis, kurio nevalia pamiršti. Dar vienas niuansas - didžiausi svorio šuoliai (priaugiai) būna pirmus 2-3 mėn., t.y. po kg ir daugiau, po to su kiekvienu mėnesiu tas priauginėjimas mažėja ir lieka tik kokie 300-500 g per mėn.
O kaip dažnai dieną valgot?

Valgom be sistemos, duodu kiek ji nori, kartais net kas pusvalandį jei būna nerami, kartais pienukas nespėja gamintis, tai būna toks jausmas, kad duodu "iš tuščio", nes tai ir kaip nusiraminimo priemonė būna. Bet dieną yra gan didokas tarpas- kai mažylė miega lauke, tai būna apie 3-4 valandas, aš jos nežadinu. Vakarais būna, kad pradeda valgyt ir riečiasi atgal, pradeda zysti, rėksnoti, griebia krūtį, paleidžia, pyksta, raitosi.. tada man pasibaigia kantrybė ir padarau arbatėlės su "Colinox", nors po jos irgi rėkia..

Mano akimis, tai viskas čia pas jus normaliai ir teisingai Vakarais beveik visi vaikiukai būna neramesni (bent jau mano abu tikrai tokie buvo), dienos įspūdžiai, nuovargis, mažesniems ir pilvukas dažniausiai vakarais ramybės neduoda Tas, kad ima krūtį, pradeda valgyti, ima muistytis, tampa nerami, vėl spjauna - ima ir t.t. susiję su pilvuku, nes pilvukas neramina, nori nusiraminti - ima krūtį, pradėjus valgyti, žįsti, prasideda skranduko, žarnyno darbas, dėl to vaikiukas ir vėl nerimsta, spjauna. Mums tai labai ryškiai buvo ~3-4 mėn.... Bet apsišarvuoji visa įmanoma kantrybe ir žaidi taip... Kažkiek padėdavo, kai labai imdavo muistytis, paimti stačiomis, kad atsirūgtų Ir vaistukus pilvukui naudojom - ir espumizana, ir colinoxa, ir dar kelis užsienietiškus turėjom. Nežinau, kiek realiai nors vieni iš jų padėdavo, bet, manau, bent jau patiems tėvams psichologiškai padeda, kad va sudaviau vaistukų, bus lengviau Panešioti "lėktuvėliu" vakarais būdavo gerai - tokiam darbui ir tėvelis tinkamas, kol mama ilsisi ir vaikiukas ant krūties nekabo
Tiesa, pasikartosiu, tai kaip ten vistik pas jus su tuo svorio priaugimu buvo (yra), kiek sveriat?

3 mėnesių svėrėm tik 4 kg 300g, o mūsų močiutės kaimynų berniukas tokio pat amžiaus svėrė jau 6 kg 600g, tai aš kaip palyginau, man toks didelis skirtumas bet ta kaiminka maitina mišinėliais, tai tas berniukas tos pūstais žandukais, tos sotus atrodo.
Gimė mūsų gražuolė 3 kg 200g, nukrito iki 2 kg 900g, nenorėjo net išleisti mūsų iš klinikų- per daug nukritom, vos išsiprašėm.. Kai suėjo mėnuo buvom pas Kulautuvos daktarytę, pasvėrė ir pasakė, kad mažai priaugus, tokia "kūda", kaip ji išsireiškė ir liepė man pasižiūrėti kiek aš turiu pienuko, jos nuomone, turiu pritraukti apie 80- 100g. Traukiau traukiau su pientraukiu, tik 60g ir viskas- stop. Susinervinau, galvoju, gal badauja ta mano dukrytė, tada puoliau skaityt literatūrą ir sužinojau, kad pieno kiekio pamatuoti neįmanoma, tada apsiraminau.
Rytoj važiuojam pas ortopedą ir pas daktarytę, tai bus naujienų

Pirmiausia, tai patarimas - daugiau niekada nebelyginkit vaikų... Jokiais aspektais, nes visada atsiras tokių, kurie suvalgo daugiau, sveria daugiau, anksčiau ima ropoti, vaikščioti ir eiles deklamuoti... Visi jie SKIRTINGI ir auga skirtingai. Juolab tikrai negalima lyginti skirtingai (MP ir mišinėliais) maitinamų vaikiukų svorio prieaugių Pagaliau galvokit, kad šiais laikais net ir kūdikėlių per dideli apvalumai nebėra laikomi grožio etalonu, būna ir kūdikiai nutukę, o jūsiškei panelei tai negresia Nu, čia taip su humoru galvojant
Jūsiškis svorio prieaugis: 4kg300g - 2kg900g = 1kg400g / 3 = 466 g/mėn, t.y. nors ir žemutinė leistina prieaugio riba, bet normalu dar Tik mano akimis, naktinio valgymo jums jokiais būdais nereikėtų keisti čiulptuku ar kuom kitu, o ir dienomis, kiekviena miela proga, siulyti tik krūtį, ne arbatėlę...
O jūs visada pas Kulautuvos gyd. lankotės? Aš pati jos nepažįstu, mes į Kauną važinėjame. Bet toks pirmas gydytojos pasakymas, kad vaikas "kūdas" atrodo ir patarimas pabandyti nusitraukti pienuką ir pažiūrėti, kiek jo yra, rodo, kad gydytoja "nelabai draugauja" su šiuolaikinėmis žiniomis apie natūralų maitinimą, žindymą...
Pagaliau gi jūs JAU sėkmingai išmaitinote savo lėlytę šituos 3 mėn., vadinasi pienuko tikrai yra ir bus tiek daug ir tiek ilgai, kiek tik pati norėsite Svarbiausia tikėti ir pasitikėti savimi ir savo lėliuko norais bei kartais "negirdėti" patarimų, klausimų iš šono (tokių, kaip "o ar tikrai tau užtenka pienuko", "o netikrinai, kiek ten jo pas tave yra", "o gal per liesas/per riebus", "o mišinuko nenori pabandyti", "kažkoks labai neramus tas tavo vaikiukas, turbūt neprivalgęs, duok mišinuko, pamatysi, kaip miegos..." ir t.t. ir pan....).
Parašykite, kokių naujų žinių iš daktarytės parsivešite

Na tos naujos žinios nėra labai geros, bet ir nėra labai blogos.. Priaugom per mažai, dabar sveriam tik 4 kg 800g, o esam jau trijų mėnesių ir 3 savaičių- ne už kalnų jau ketvirtas mėnuo O šiaip viskas gerai, mergytė sveika. Liepė primaitinti košėmis- savos gamybos arba pirktomis tyrelėmis- iš pradžių šaukštelį, po to vis didinti iki 100ml. Tai bandėm jau dvi dienas, nelabai ji nori, spjauna, verkia, išsiterliojom abidvi vajė vajė... Na bet gal priprasim.
O pas ortopedą klinikose net dvi valandas pralaikė, švietė po rentgenu kakliuką ir klubukus, abu su tėte laikėm vos išlaikėm, klykė spiegė vargšiukė. Bet kai padarė nuotraukas- pasakė, kad viskas gerai, tai ačiū Dievui, nes tokia įtampa buvo..
Po visų tų "atrakcjų" vakar sukarščiavom nėra labai aukšta temperatūra, bet galvytė karšta. Gal kur bacilą pasigavom, o gal sukaitusią pertraukė.. Kol kas vaistukų dar jokių neduodu, bet šiaip tai neramu, kai tokia mažytė karščiuoja. Man ir pačiai gerklę peršti, gal koks virusas..

Na, jei kaip rašėte, kad 3 mėn. svėrėte 4kg300g, dabar po gerų 3 sav. 4kg800g, t.y. per 3 sav. ~500g priaugti, mano akimis tai daugiau negu gana, juolab, kad tas prieaugis sulig kiekvienu mėnesiu vis mažėja... Maniškiai turbūt abu nuo 3-4 mėn. po 300-400 g/mėn. bepriaugdavo, bet nei gydytoja kada ką sakė, kad per mažai, nei pati taip galvojau... O košytės nei 4 pilnų mėn. amžiaus nesulaukus, laaabai jau per anksti sakyčiau... Gi skrandukas, žarnynas dar labai nebrandus, dar labai nepasiruošęs tokiems dalykams... Nieko nesakau, kai po truputuką imama ragauti sulaukus kokių 5 pilnų mėnesių, t.y. einant 6am mėnesiui amžiaus, bet jūsų mažylė dar tikrai mažutė tam O čia vėl Kulautuvos gyd. taip siūlė jums?
Ir nepergyvenkit, kad sunkiai sekasi valgyti - per anksti tai ir šiaip nelengvas darbas tas naujovių mokymasis, oi nelengvas Maniškiai abu kažkokių pritemptų, sugalvotų košių "normų" (100 ml ar juolab 150-200 ml) turbūt gyvenime nesuvalgydavo, keli pirmi primaitinimo mėnesiai apskritai tik ragavimas būdavo, duok Die po kokį 50 ml, kai gera nuotaika būdavo gal ir suvalgydavo Bet aišku, pienuko nereikia kiekių per dieną sumažinti vien dėl to, kad vaikiukas a la jau košes valgo... Nes toks jų tas ir valgymas dar tik...
Džiugu, kad iš ortopedo geros žinios O dabar sveikit - virusiuką kokį pasigauti bet kur l.lengva, svarbiausia, kad lengvai praeitų