Atsakau i visas smerkiancius mane zinutes - forumas yra tam, kad issakyti savo nuomone. Vieni zmones yra realistai, kiti idealista, treti neapsakomi optimistai bet kokioje situacijoje... pesimistai ir visokie kitokie -istai. As pasakiau ka galvoju. Tai nereiskia, kad nejauciu uzuojautos, liudesio ir t.t. Vieniem lengviau kai gyvena viltime, net kai zvakute jau prie lovos dega, kiti sudeda rankas kai dar tikrai viskas ne taip blogai. Dar kiti tiki i Dieva, kuris ir nubaudzia mus uz musu nuodemes atimdamas is musu artimuosius. Kai sunku visi elgiames kaip kas ismanom. Moteris klause ar labai blogai - as pasakiau, kad blogai ir kad reikia nusiteikti blogiausiam. Kai esi pasiruoses - ne taip skaudu skirtis. Bet ir cia tik mano nuomone, o kad susileisti nuskausminamuju ir laukti mirties - nesakau. As ne daktare ir nezinau kaip gydomas III ar IV stadijos vezys. Galiu pasakyti tik kaip gydomas II stadijos kepenu vezys, nes su tuom susiduriau. Jei kazkas mano, kad mano pasisakymas per grubus - paprasykit moderatores istrinti mano zinutes. Sveikatos visiems.
P.S. Atleiskit uz atvirume, bet 2 metai psichoterapijos dave savo - as ismokau nebijoti pasakyti ka galvoju ir visiskai del to nesigedinu.
Papildyta:
QUOTE(borooze @ 2011 07 22, 16:48)
Nors tapau tyliąja skaitytoja, bet Deimike... Viskas yra ribos, esu beprotiškai laiminga galėdama paskaityti pozityvumo čia, nors matau, kad mūsų situacija negerėja... O jūsų
, labai gerai sume parašė, mes visi suprantam kaip TAI yra BLOGAI, bet ... galėčiau, tai riebiai nusikeikčiau
Labai linkiu Jums būti netokai grubia, o sūnui sveikatos ir ištvermės
o nusikeikti yra kartais sveika.
dekui uz palinkejimus
Papildyta:
QUOTE(sume @ 2011 07 22, 16:32)
Deimike
žinokit niekam tokio Jūsų grubumo čia nereikia
šiek tiek papiktino jūsų žinutė. Galvojat mes nieko nesuprantam? Nesuprantam kaip reikalingos žmogui kepenys, inkstai ir dar kiti gyvybiškai svarbūs organai????? Siūlot sudėti rankas, pasiimti šalia nuskausminamųjų ir laukti..?
Kaip jūs taip galit šnekėti sergančiam žmogui... Ačiū DIEVUI mano mama neskaito šio forumo ir net neturi jokio noro tai daryti... Nes tokių žodžių jai tikrai nereikia. Žmogui reikia vilties ir nesvarbu kiek dar čia liko nugyventi, bet geriau gyventi ir stengtis iki paskutiniųjų, kovoti ir vis tikėtis, kad dar ne rytoj ir ne poryt ta diena išauš... Niekada negalėčiau pasakyti to, ką jūs parašėte savo mamai. Kad ir kokia bloga situacija bebūtų, bet žmogų reikia palaikyti, o ne dar labiau nuvilti...
Tikejimas yra gerai. Jis palaiko. Nesvarbu kuo tiki - Dievu, daktarais, savimi.
Pagalvokime kartais del ko mes stengiames gydyti artima - del saves paciu, kad nebutu skaudu, ar del ju. Jus visai mane pasmerksite... Kai mirsta kas ka dazniausiai sakome? Kaip as dabar gyvensiu be jo/jos. Tai yra viena medalio puse. Kita medalio puse yra klausyti daktaru, ieskoti budu issigydyti, apsigydyti, gyventi kuo ilgiau ir kokybiskaiu kaip imanoma. Ar as siulau eutanazija? Ne.
Papildyta:
QUOTE(umb @ 2011 07 22, 18:05)
Būna stebuklų, oi būna. Jau rašiau kažkada, bet dar sykį pakartosiu atvejį, kaip merginą išgelbėjo... sepsis, užpuolęs ją tuomet, kai buvo išsemti jau visi gydymo būdai.
O kalbant apie tą patį piktą kasos vėžį, ne taip jau seniai teko bendrauti su moterimi, kuriai prieš kelis metus išoperavo masyvų auglį kartu su didele kasos dalimi. Dabar jau kelinti metai ji remisijoje, nepatogumas išlikęs tik tas, kad kasos darbą tenka pavaduoti vaistais. Bet gyvena! Ir į darbą eina, ir energija visa tiesiog trykšte trykšta.
Būna ir tokių dalykų, ypatingai vaikams ir jaunesniems žmonėms, kaip spontaninės remisijos.
Be to ir mokslas nestovi vietoje. Jei dabar gydymo būdų nėra, nereiškia, kad po kokio pusmečio neatsiras kokia klinikinė studija, naujų gydymo metodų bandymas, į kurią pavyks patekti.
Tarp kitko, kepenų vėžio nereikia painioti su metastazėmis į kepenis, tai visiškai skirtingi dalykai.
nepainioju kepenu vezio su metastazemis i jas. Kepenu vezys kur kas geriau nei metastazes. Ir dziaugiuosi, kad vaikui buvo hepatoblastoma, o ne hepatoceliuline karcinoma.
Turbut ieskosiu moderatores, kad istrintu zinutes ir jus cia neeikvotumet savo nervu del mano realistisko parasymo, o ne teoriniu isvedziojimu. Nesipykim. Tyliu.
Kita vertus - tie teoriniai dalykai ir suteikia vilties. As pati irgi vis dar skaitau naujienas ir laukiu PET Lietuvoje.
