Laba diena,
Ateinu ir aš nedrąsiai į Jūsų skyrelį
Per savaitę perskaičiau visas temas, radau daug nesuvokiamų terminų ir daug stebuklingų dalykų, kuriais ir bandysiu vadovautis kelyje, kuris laukia
Praeitą savaitę trenkė kaip žaibas žinia, kad tėčiui onkologinė liga
Dvi dienas raudojau, dabar ramu, nes nuo kažkurio taško suvokiau, kad tikrai jam taip nepadėsiu
Labiausia pažeidžiama tapo mama-jai tai prilygo pasaulio pabaigai, nes ir šiaip linkusi būti pesimiste. Todėl visame kame bandau jai atkapstyt pozityvius pavyzdžius.
Tėtis gavo pagalbą visokeriopą, tik 2 sav. bėgyje gydymas taip ir nepradėtas, nes niekaip gydytojai neatkapsto, kur yra ligos pradžia, tad nežino, kokį gydymą skirti
Pradžioj nustatė mts kepenyse, vieną ant antinksčio ir po žarnyno tyrimo rado vidutinio dydžio augliuką ten. Bet padarius kažkokį gudrų tyrimą, pasirodė, kad ir ten mts
Vakar vėl ištyrė visus kitus vidaus organus, bet taip nieko ir nerado
Pirmadienį vėl tirs žarnyną dar kartą.
Nors pažįstamas gydytojas mamai jau rekomendavo susitvarkyt turtinius reikalus, net bijau rašyt, koks tikėjimas many tūno, kad rasim geriausią ir veiksmingiausią gydymą ir tikrai dar po keletos metų švęsim dar vieną tėčio jubiliejų
Pati gyvenu netoli Santariškių onk. ligoninės ir kiekvieną kartą pro ten važiuojant palinkiu visiems ten esantiems sveikatos ir didelės vilties, bet niekada nepagalvojau, kad ir tėtis tarp jų galėtų būti (tiesa, jis guli Kauno klinikose).
Ir dar vienas dalykas teigiamas, kiek, žinoma, tokioj situacijoj teigiamybių galima rasti-tai, kad buvus ši liga man pats didžiausias baubas, nustojo tokia būti, kažkaip išlaisvino mane.
Visoms ir visiems linkiu tik gerų žinių