QUOTE(Vitute* @ 2011 06 07, 15:23)
Labukas. Mano situacija - 3B krūties vėžio stadija. Sužinojau kovo mėnesį. Pradžioje buvo šokas, bet labai trumpai. Viską mečiau ir išvažiavau savaitei į kalnus slidinėti. Ir ką gi - mintys susigulėjo. Nutariau -GYVENTI. Dabar lašinama raudona chemija. Tik po to operuos. Po dviejų chemijų padarė magnetinį rezonansą - situacija ženkliai gerėja. Kraujagyslių maitinančių tą bruduką stipriai sumažėjo. Nuotaika optimistinė. Net nesijaučiu ligoniu. Visi aplinkui dejuoja, gaili manęs, linki vilties, o mane tas tik nervina. Jau geriau elgtųsi lyg nieko nebūtų pasikeitę. Atrodo, kad serga visi aplinkui, tik ne aš. Turiu paaugliukę dukrą - tai pradžioje jai buvo labai sunku apsiprasti. Daug verkė. Labai pergyveno. O dabar matydama mane stiprią - džiaugiasi. Manau, kad nereikia dejuoti, o tik mėgautis kiekviena akimirka. Tada daug lengviau. Nemanykit, kad tos mamytės tokios silpnos! Mums sunkiausiai matyti vaikų kančią. Be to kiek žinau, kuo moteris vyresnė - tuo ši liga lengviau pagydoma. Taip, kad būkite stipri - tada ir Jūsų mamytei bus lengviau.
Labas. Kokia tu šaunuolė ir stipri Taip ir toliau, gal nė operuotis nereiks O kaip sužinojai apie ligą?