Labai paprasta lyginti XXXL celiulitus su XS. O va kodėl nepalyginti štai tokias, XL ar XXL su anoreksikėm? Anoreksikių nedėsiu, visos žinom kaip atrodo, bet va "saldžias" ir minkštesnes, kad įvertintumėm, kas mūsuose tūlam "ekspertui" jau arba stora karvė, arba jau ant ribos, bet be abejonės apsileidusios apsirijėlės:
(pirma iš dešinės)
ir t.t.
Bet
plikašiknes mes matome tik paplūdimyje arba nuotraukose, tik ten galime įvertinti apimtis ir linkius. Gyvenime, jei moteris apsirengusi stilingai ir tinkančius jos figūrai, parinkus deramą spalvinę gamą, ji atrodys labai gerai. Ar kūda, ar stambi. Bet čia prasideda "reikalavimai", dvejonės, teroras, spaudimas (nors ir sako, kad jo nėra, matyt ne visad pastebi). Numeta svorio (kartais pavojingais metodais), po to subliūkšta krūtinė - reikia naujų papų - protezų, pagilėja veido raukšlės - brangūs kremai/procedūros/plastinė operacija ar botulinas, gali kristi plaukai ar dantys - t.t. O kur dar psichologinis diskomfortas. Tu tipo būk soti salotos lapais, o šeimynai to nepaduosi gi. O kur dar atostogos, kai atsipalaiduoja visi saugikliai, net ir signalizacija pašlyja. Moteris pastoviai (privalo) save kontroliuoti, nes krūva ekspertų. O kur dar kokia artima draugė ar sesuo/mama per dantį pratraukia, kad tu vaikel gal jau susirūpink savo gelbėjimosi ratais
O vyras tuo metu jai sako, kad baik tu juokus, juk koks geras seksas, kai galima ir už užpakalio paimt, ir krūtinė kaip reikalas, ir visa tokia sultinga. Kažkoks chaosas, nors imk ir persiplėšk, kaip tai beždžionei. Ir graži, ir protinga.
Saunuole, reiks ir man mest per ziema priaugtus kilogramus, vasariniai rubai ankstoki jau 
O kaip jauciates, tiek daug atsikracius, ar nera silpna, ar nesusidare odos klostes?
