QUOTE(Rigedora @ 2011 09 07, 14:34)
apart, kad siuo metu jau antra savaite kaip hormonu jokiu negeria... o ir iki ju kazkaip su tuo miegu neypac buvo...
Dalmatinai, nuvesti vyra pas psichiatra misija neimanoma cia tik moterys pacios supranta, kad jom pagalbos reik... man paciai jauciu tuoj jo reiks nes kartais noris kaip suniui pries menuli staugt nuo visko o turiu buti ta stipriaja puse... tik va paciai nera uz ko laikytis, i ka atsiremti... dar gerai, kad jus cia esat nes bent patirties ir ziniu is jusu pasisemi o tai isvis pablust galima nuo nezinios, nevilties ir slystancio pagrindo is po kojom... taip pavargau nuo visko..
Dalmatinai, nuvesti vyra pas psichiatra misija neimanoma cia tik moterys pacios supranta, kad jom pagalbos reik... man paciai jauciu tuoj jo reiks nes kartais noris kaip suniui pries menuli staugt nuo visko o turiu buti ta stipriaja puse... tik va paciai nera uz ko laikytis, i ka atsiremti... dar gerai, kad jus cia esat nes bent patirties ir ziniu is jusu pasisemi o tai isvis pablust galima nuo nezinios, nevilties ir slystancio pagrindo is po kojom... taip pavargau nuo visko..
nenusimink ir nepasiduok
matai, jei tu vyrui pasakysi apie psichiatra, tai gali skambeti vienaip, o jei gydytojas patartu, gal visai kitaip jam pasirodytu
as tai nematau reikalo kankintis, kai galima rasti pagalbos, nemiga baisus dalykas, as negaledavau isvis miegoti, prisigalvoji visko, buni piktas, pavarges, niekas nebedziugina o dar as didele pripratimo prie vaistu baime turiu
daug ka bandziau, bet pakliuvau i geras rankas (tik ne Santariskese, nes ten kai israse vaistu, tai, matyt, dabar jau priklausomybes ligu centre lankyciausi ) ir man parinko toki gydyma, kuris palaipsniui sugrazino mane i normalu gyvenima ir jokio pripratimo prie vaistu