Knygos, knygos, knygos...59 tema-

Gera knyga "Priešaušrio vieškeliai",bet liūdnoka, rašytojas nusižudė,jo nervingumas matosi jo kūryboj.
Iš senesnių lietuvių rašytojų,siūlyčiau paskaityti Halinos Korsakienės "Laikinoji sostinė",man labai patiko,kelis kartus skaičiau,mėgstu tokios tematikos knygos.
Dar labai gera knyga Venclovos "Ties bedugne",rekomenduoju Irgi kelis kartus skaityta,apverkta

Labas rytas

Pradėjau skaityti Wassmo "Torą" (I dalį). Susidarė toks įspūdis, kad ši knyga turėtų labai patikti Masako Pakankamai įdomu, nors už "Dinos knygą" visgi tikrai silpniau. "Dinos knygoje" man labiau patiko ir pati forma, pateikimas, ir labai ryškūs, įdomus personažų charakteriai. Jeigu reiktų surasti vieną žodį apibūdinti "Torai" (iš to, kiek esu perskaičius), tas žodis būtų "tyli". Labai ryškus skandinaviškas braižas , turbūt netgi daugiau ryškus nei "Dinoje".

Sveikos,


Bet, skirtingai, nei čia viena mergina, siūlau perskaityti visas 3 dalis. Aplamai, kiekviena trilogijos dalis skirtinga, bet visos sukėlė prieštaringus jausmus... Bendrai tai, knyga man labai patiko. Kaip ir Wassmo "Septintas susitikimas", kaip ir "Dinos" trilogija (nors šitą labai jau seniai skaičiau, išblėsę įspūdžiai).

Masako, kaip praėjo senjorų knygų mylėtojų susitikimas?

Dėl šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Pabandysiu prisimint, ką paskutiniais metais skaičiau. Aha, esė žanro - G. Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos", aktorės Doloresos Kazragytės "Ramybės nerimas", "Gyvenimas prieš gyvenimą", Liutauras Degėsys "Prisiminimų prisiminimai" ir Dalios Jazukevičiūtės knygas.
Esė žanras man labai patinka, ypač tie autoriai, kurie rašo apie aplink mus supančius reiškinius, apie savo jausmus, nelenda į gilias filosofines vizijas. Jazukevičiūtė - man irgi labai patinka, vieni mėgsta jos knygas, kiti - peikia, bet man jos labai gerai skaitosi, ypač, žinant autorės biografijos detales, nes jie atsispindi ir knygose.

Vakar pabaigiau skaityt Eduardo Limonovo "Nevykėlio dienoraštį"
Limonovas, mano manymu, pralenkia ir Ch. Bukovskį savo vulgarumu, žodynu, keiksmais. Labiausiai nepatiko, kad knygoje daug vulgarių, seksualinių minčių nukreipta prieš vaikus. Nežinau, perskaičiau ir tiek... Gero apie šitą knygą nieko negaliu pasakyti...

Pradėjau skaityti A. Marininą "Skaistus mirties veidas"

Gal skaitėt Bukovskio "Moterys"? Gal galit kiek pakomentuoti? Kiek žinau, iš tos pačios serijos... Nežinau, imtis skaityt ar ne.

Ne, šitos nesu skaičiusi, tik jo "Paštą" ir "Skaitalą"

Labas,

Gabrielis Garsija Markesas. Šimtas metų vienatvės.

- Ką veikiate, pulkininke?
– Nagi sėdžiu, – atsakė šis, – ir laukiu, kada pro šalį neš mano grabą (psl. 165).

Ilgai skaičiau šią nuostabią knygą, o dar ilgiau ruošiausi parašyti šį įrašą. Nes apie tokias knygas ir nereikia nieko rašyti, jas reikia skaityti. Dažnai pagalvodavau, kas tai yra gera knyga, kaip ją atpažinti, juk kiekvienas skaitytojas turi savo, individualų skonį. Patikėkit, Markeso kūrybai sunku atsispirti, neįmanoma pasakyti: „neįdomu, nuobodu, migdo…“.

Istorija įtraukia iš karto, nes juk įdomu, kaip kuriasi mažas kaimelis Makondas, tuo labiau, kad ir naujieji gyventojai labai unikalūs. Žavesio prideda ir Melkiadas su savuoju čigonų taboru, nuolat pristatantis į kaimą kokių nors naujovių.

- Čia didžiausias pasaulio deimantas.
- Ne, – pataisė čigonas. – Čia ledas. (psl. 18).

Taip nepastebimai bėga laikas, puslapis po puslapio, viena karta po kartos, Chosė Arkadijas, Aurelianas Buendija, Aurelianas, paskui vėl Aurelianas Antrasis ir taip iki septintos kartos. Makondo įkūrimo, klestėjimo ir pražūties istorija. Tarsi alegorija apie žmogaus, tiksliau žmonių, civilizacijos, likimą.

Labiausiai man patiko tai, kad nors knygoje siužetas vystomas vyriškąja Buendijų dinastijos linija, labai daug vietos skirta moterims. Nuostabi visos šeimos Motina Ursula. Pažemintoji Amaranta. Ypatingoji Rebeka, valganti žemes ir čiulpianti nykštį… Nematomoji Santa Sofija de la Piedad, reiklioji Fernanda. Jų gal ne tiek daug, kiek vyrų, bet jos tokios ypatingos. Nepamirštamos. Kol vyrai kariauja (taip, kur dar karas: „Pulkininkas Aurelianas Buendija surengė trisdešimt du ginkluotus sukilimus ir visus pralaimėjo“ psl. 88), jos… Ai, bet paskaitykite patys.

Nes tik perskaitęs sužinai, kuo Markeso kūryba taip vilioja. Nes tik perskaitęs supranti, kad kartais magiški dalykai būna daug realesni, nei gali tikėtis. Nes tik perskaitęs suvoki, kas tai yra šedevras ir už ką skiriamos literatūrinės Nobelio premijos…

„Pasaulio pabaiga ateis tą dieną, – tada pasakė mokytas katalonietis, – kada žmonės patys važinės pirma klase, o knygas vežios prekiniuose vagonuose“ (psl. 322).

Tobula knyga. Būtina perskaityti visiems.

suviliojai, butinai reikes gaut paskaityt ta knyga

Skaičiau "Moteris", iš mano skaitytų Bukovskio knygų ji gal hm... konceptualiausia? Ta prasme, po jos aš bent truputį pradėjau suprast Činaskį

Manęs Činaskis ir iš "Arklienos kumpio" kažkaip neišgąsdino .
Tik pastebėjau, kad visgi šio autoriaus kūrybai abejingų nelabai būna - arba labai patinka (kaip man, jei būtų galima spręsti pagal vieną knygą) arba sukelia pasibaisėjimą, šokiruoja.

neskaičiau Arklienos kumpio. Paštas man pasirodė neišbaigtas, bet pagalvojau, kad iš girtuoklio išbaigtumo reikalaut gal nelabai ir reikia )

O aš jo mat tik "Arklienos kumpį" ir teskaičiau. Autobiografinė. Tai kaip ir aišku man, kas ir dėl ko, kodėl jis toks (palyginus su tėvu tai visgi angelėlis). Bet, kaip sakoma, visokių žmonių būna, visokių reikia

Aš ne Masako, bet...

Neatėjo nei vienas