Knygos, knygos, knygos...59 tema-

Sveikos,

po maždaug pusantros savaitės jau vėl galėsiu skaityti. Vakar buvo anglų valstybinis, tai nervai nelaiko dar iki dabar... kažkaip toks jausmelis, kad susimoviau... na bet... fsio, reik judėt rašinio rašyt.

Kazkaip skeptiskai ziuriu zmones, megstancius joti ant kitu populiarumo arkliuko.

Sveikos Moteru kupe sunkiai man skaitos.. tai pasiemiau knyga 2012-ieji Apokalipse nuo A iki Z rusu autoriaus knyga apie visus galimus apokalipses varijantus gavau pigiai, tai galvoju pazesiu kuom ji skirias nuo kitu.. o skirias daug kuom: sunkiau, moksliskiau parasyta.. daug sunkiu terminu, kad ir domiuosi egzoterika, bet kai kur buvo nuobodu net man.. zesiu kaip toliau
Papildyta:

Laba.

linamog, kažkaip net nepagalvojau Picoult 19 minučių lyginti su ,,Kere", nors kai dabar pasakei

Beje, ta proga, kad ryt rašau lietuvių vidinį egzaminą, nusprendžiau pusdienį praleisti su knyga ir pabaigiau Amerikos psichopatą. Atsiliepimas truputį vėliau bus

Kas yra vidinis egzaminas?

Bent jau pas mus pradžioj ir gale metų būna visų dalykų diagnostiniai egzaminai, kartais mokytojai juos vadina vidiniais.

Tai kad pats Kingas ne kažin koks originalas. O dėl to siužetų plagijavimo - ką tik aptarėm diskusijoje apie klasiką - originalių siužetų tikrai mažai, dažniausiai skiriasi tik detalės.

Aa, mano laikais (keistai beskamba ) tokių nebūdavo

Sveikos

Įdomių plepėsių čia radau apie J.Picoult . Prijaučiu jos rašymo stiliui, bet keletas knygų tikrai yra silpnokų. Ko gero per didelis rašymo tempas ir idėjos gimimas yra sunkiai suderinami dalykai. Mes turime galimybę dažnai lyginti ir lyginame perskaitytas knygas vienas su kitomis, taip atrandame savo perliukus iš tos gausybės, kuri šiandien siūloma. Grįžtant prie klasikos, tikrai nebuvau iš tų stropiųjų mokinukių, kuri skaitė užgulus visus kūrinius .Labai stipriai nepasigendu šios spragelės, nors gal tik tiek, jog negaliu palyginti kaip buvo tada, o kaip yra dabar. Skaitau viską prie linksta mano širdis, o metams bėgant keičiasi viskas ir atrandu vis kažką naujo ir naujo, nors seniai visų pamiršto. Ilgą laiką spraudžiau save į tam tikrus rėmus, jog turiu perkaityti tam tikra kiekį knygų ar pasirinkti jas pagal tam tikrą seką ir pan. Nesureikšminu ir to dalyko, jg daug kas sako, kad turi būtinai perskaityti tą ar kitą knygą. Neimanoma uždirbti visų pasaulio pinigų, tai pat neįmanoma perskaityti visų pasaulio knygų

Man Kingo siuzetai visi originalus, kazko panasaus i juos iki Picoult skaityti neteko.

as Picoult irgi negiriu, kazkaip metu jai nera daug, o knygu jau prikepta tikrai nemazai, tai stebuklu ir nera ko tiketis

gimnazijoje, kurioje mokausi (kiek žinau, būna ir kitose), devintoje ir vienuoliktoje klasėse gale mokslo metų yra laikomi du egzaminai pasirinktinai (arba egzaminas ir projektinis, susijęs su kokiu mokomuoju dalyku, darbas), kurie prisideda kaip trečias pažymys prie to dalyko pusmečių, tad nulemia metinį įvertinimą


Šią knygą norėjau perskaityti jau seniai, kai net nebuvo išleista lietuviškai. Bet pagaliau ir mes jos sulaukėme. Skandalinga, ilgą laiką uždrausta, nerekomenduojama silpnų nervų ir jaunesniems kaip 18 metų knygų mėgėjams- tokie epitetai sklando apie šią knygą. Tad kas gi joje tokio?

Romano centre- Patrikas Beitmanas- jaunas, žavus, turtingas, išsilavinęs Volstrito brokeris, besisukantis tarp tokių pat kaip jis, besimėgaujantis viskuo, ką gali suteikti garsus vardas ir stora piniginė, o vakarais bei naktimis virstantis žudiku maniaku, kurio auka tikriausiai niekas nenorėtų būti.. Skaitydama pirmuosius šimtą puslapių (tiesą pasakius, netgi daugiau) nuobodžiavau, o garsių firmų pavadinimai, minimos kone kiekviename sakinyje, ėmė nervinti. Jais, be abejo, norima parodyti, kaip visi stengiasi paslėpti tikrąjį ,,aš” po garsių dizainerių drabužiais, vakarais būnant aukščiausio lygio restoranuose, valgant įmantrų maistą ir t.t. Bet kai tas pabrėžiama nuo pirmo iki paskutinio puslapio, ima erzinti. Galbūt rašytojas to ir siekė?

Taigi, Patrikas. Niekas negalėtų pagalvoti, kad jis- žudikas, nužudęs ne vieną ir ne dvi, o kelias dešimtis ar net šimtą žmonių, daugiausiai- moterų. Nors jis pats ne kartą, sėdėdamas prie staliuko kokiam restorane, lyg juokais, lyg tarp kitko užsimindavo norįs ką nors nužudyti ar kuriai nors merginų į tam tikrą vietą įkišti ginklą.. Niekam neužkliūva ir jo pomėgis domėtis apie įvairius žudikus maniakus, dažnai nevengdavo savo draugams (nors visgi jie nebuvo tokie jau draugai, manyčiau, daugiau viskas sukosi dėl pinigų..) apie juos papasakoti. Bet kaip galima būtų blogai pagalvoti apie tokį žmogų kaip Patrikas, kuris žinojo visas etiketo taisykles, patarinėjo, kokias kojines dėtis prie tam tikro kostiumo, kokius batus autis ir labiausiai už viską rūpinosi savo išvaizda, o ypač šukuosena…

Ką gi, trumpai dar pasakysiu apie žudynes. Ar esate matę nors vieną ,,Pjūklo” (,,Saw“) dalį? Na, apie pirmą net nekalbu, joje tų šlykščių vaizdų daug lyg ir nebuvo, palyginti su tolimesnėmis. Taigi, jei manote, kad tiems filmams esate per jautrūs bei turite gerą vaizduotę, siūlau šios knygos net neskaityti. Minėtų filmų vaizdai yra netgi, sakyčiau, saldainiai prieš ,,Amerikos psichopate” aprašytuosius. Galvoje netilpo, kaip galima sugalvoti tokius žiaurius kankinimo būdus…

Bet net ir tuomet, kai po truputį imami aprašinėti Patriko ,,žaidimai”, siužetas lieka toks pat niūrus ir į nieką nevedantis. Iš pradžių mąsčiau, kokia galėtų būti šios istorijos pabaiga, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinau, kad nebus nei kulminacijos, nei ,,normalios” pabaigos. Rodos, jau jau kažkur linkstama, bet.. Ir vėl grįžtama į pradžios tašką. Nieko gražaus, nieko šviesaus.. Tiesa rašoma anotacijoje- visi veikėjai blogi, jokio gėrio neįmanoma rasti nė viename iš jų, jokio žmogiško jausmo… Tokia jau ta supuvusi aukštuomenė, per daug paskendusi materialiuose dalykuose… Įžvelgti galima tų žmonių tuštybę ir tai, kad su dauguma net nėra apie ką kalbėti…

daugokai gavosi kažkaip

dabar imsiu Saramago Evangelija pagal Jėzų Kristų