Ka tik pabaigiau "Namu taisykles",man,tai pati idomiausia is visu skaitytu Picoult knygu.Platesnis atsiliepimas,gal veliau,nes dabar per daug ispudziu,sakiniai nesiklijuoja
Sveikos
Ka tik pabaigiau "Namu taisykles",man,tai pati idomiausia is visu skaitytu Picoult knygu.Platesnis atsiliepimas,gal veliau,nes dabar per daug ispudziu,sakiniai nesiklijuoja
Ka tik pabaigiau "Namu taisykles",man,tai pati idomiausia is visu skaitytu Picoult knygu.Platesnis atsiliepimas,gal veliau,nes dabar per daug ispudziu,sakiniai nesiklijuoja
QUOTE(laTulipe @ 2011 05 20, 19:40)
bet reikia turėti omeny, kad čia serijinė knyga. gal dar kokie devyni tęsiniai yra 
taigi, jei pirktų šią, tai pagal idėją, reiktų pirkti ir kitas, kai tik jos bus išleistos.
taigi, jei pirktų šią, tai pagal idėją, reiktų pirkti ir kitas, kai tik jos bus išleistos. Taip, bet ir kitu pasiulytos knygos serijines
QUOTE(Papugele @ 2011 05 20, 20:09)
aha
bet kad ir leidžia vien serijines dabar 
QUOTE(Creed @ 2011 05 20, 20:05)
Sveikos
Ka tik pabaigiau "Namu taisykles",man,tai pati idomiausia is visu skaitytu Picoult knygu.Platesnis atsiliepimas,gal veliau,nes dabar per daug ispudziu,sakiniai nesiklijuoja
Ka tik pabaigiau "Namu taisykles",man,tai pati idomiausia is visu skaitytu Picoult knygu.Platesnis atsiliepimas,gal veliau,nes dabar per daug ispudziu,sakiniai nesiklijuoja
Kaip aš noriu šios knygos.
Isabel Allende "Apie meilę ir šešėlius". Turiu prisipažinti, kad iš pradžių knyga nelabai patiko. Skaičiau įvairias įvairių žmonių istorijas ir galvojau- istorijos įdomios, gerai papasakotos, bet kas iš to? Tačiau persiritus į antrą pusę, knyga visiškai įtraukė ir nebepaleido iki pat pabaigos.
Jos veiksmas vyksta neįvardintoj Lotynų Amerikos šaly karinės diktatūros metais, kur laisvė ir teisingumas- seniai pamiršti dalykai, o valdžiai užkliuvę žmonės masiškai suiminėjami ir taip pat masiškai pradingsta be žinios. Į vienos tokios pradingėlės, penkiolikametės mergaitės paieškas įsitraukia du jauni romano herojai- žurnalistė ir fotografas, ir tai visiškai pakeičia jų abiejų gyvenimus.
Žinoma, meilei knygoje taip pat skiriama pakankamai vietos, bet joje pilna ir kitų dalykų- beveik kiekvienas pasirodęs veikėjas (net ir nelabai svarbus) ar bent jo šeima turi savo nepakartojamą istoriją, tų istorijų pilna knyga, vos ne iš kiekvienos jų dar būtų galima parašyti atskirą kūrinį. Allende- tikra istorijų pasakojimo meistrė, rašo lengvai ir įdomiai, ne per daug sentimentaliai, bet užtektinai, kad paliestų skaitytojų širdis.
Mano manymu, panašios knygos ir filmai labai reikalingi. Kad žmonės nepamirštų baisių, kartais protu nesuvokiamų įvykių, kad suprastų tokių režimų baisumą ir būtinybę jiems priešintis. Tikrai gera knyga, nors vietomis ir pakankamai šiurpi.
Ką pirksit ryt maxėj?
Papildyta:
Geras atsiliepimas,moki sudominti.
Papildyta:
QUOTE(katilina @ 2011 05 20, 21:32)
Geras atsiliepimas,moki sudominti.
QUOTE(adžani @ 2011 05 20, 20:41)
* Jeigu kažką planuočiau pirkti, tai galbūt net ir pirkčiau Picoult "Namų taisykles". Bet kažkaip paskut. metu sau pagalvojau, kad ir taip namuose per daug neskaitytų knygų. Manau, reikia stabdyti arklius su tais pirkimais
**
Kaip džiugu, kad aš ją jau turiu 
QUOTE(adžani @ 2011 05 20, 21:41)
Nu ačiū ačiū.
O kas rytoj bus Maximoj, kokios nors nuolaidos? Nieko apie tai nežinau.
Papildyta:
QUOTE(katilina @ 2011 05 20, 22:09)
Nu ačiū ačiū.
O kas rytoj bus Maximoj, kokios nors nuolaidos? Nieko apie tai nežinau.
O kas rytoj bus Maximoj, kokios nors nuolaidos? Nieko apie tai nežinau.
Jau sužinojau. Gaila, kad ne visuose miestuose.
QUOTE(laTulipe @ 2011 05 20, 17:16)
laba.
užbėgau pasisveikinti. būtų smagu su Psichopatu pasistumti į priekį, bet neįsivaizduoju ar pavyks
užbėgau pasisveikinti.
būtų smagu su Psichopatu pasistumti į priekį, bet neįsivaizduoju ar pavyks O aš dariau užsakymą Kitos knygos leidyklai ir užsakiau bei atvežė šią knygą - galėsiu krimsti darbe kada nors
Pabaigiau Erica Jong 'Skrydžio baimė'. Savotiška knyga, bet man patiko. Vietomis net smagiai pasijuokiau, bet vietomis privertė pamąstyti. Žinoma, taip nenustebino ir nešokiravo, kaip prieš daugiau nei 30 metų pasirodžiusi pirmą kartą. Bet vis tik toks visai smagus skaitinys, kuriame pateikiama mišrainė iš feminizmo daigų, aibės fobijų ir sekso be užtrauktukų troškimo.
Dabar pradėjau Marta Tikkanen 'Raudonkepuraitė'. Kol kas patinka
Dabar pradėjau Marta Tikkanen 'Raudonkepuraitė'. Kol kas patinka
Tik kokia savaitėle pavėlavus, pasisakysiu tema kodėl aš skaitau klasiką .
Taigi pirmiausia todėl, kad tie žmonės, kurie dabar vadinami klasikais, mokėjo rašyti (kitaip apie juos nebūtume sužinoję). Turiu omeny stilių, kalbą, išraiškos priemones. Jokios Picoult nei Irvingai (nepaisant kitų jų knygų privalumų) nei arti nestovėjo.
Paskaitykit kad ir Dickensą ar Austen, įvertinkit kalbos grožį, lengvumą, puikų humoro jausmą - aš negaliu tuo nesižavėti. O jūs?
Antra priežastis - siužetai. Didelė dalis šiuolaikinių kūrinių kartoja tuos pačius klasikų išbandytus siužetus, užtat man įdomu paskaityti "Odisėją" (gerai jau būkim biedni bet teisingi - įdomu būtų paskaityti, dar neskaičiau) ir palyginti ją su neapsakoma gausybe kelio knygų.
O visos pamestų moterų dramos argi vertos vienos "Anos Kareninos"?
O kiek kartų buvo pakartoti Šekspyro siužetai? Pvz., "Otelas" (viską griaunantis pavydas), "Makbetas" (valdžios apakinti žmonės), "Hamletas" (abejojantis herojus, draskomas pareigos ir noro pamiršti, gyventi savo gyvenimą), "Romeo ir Džiuljeta" (nelaiminga meilė, kuri neturi vietos šitoj žemėj).
Žodžiu, man skaityti klasiką priežasčių yra visada. Bet - kiekvienam savo
.
.Taigi pirmiausia todėl, kad tie žmonės, kurie dabar vadinami klasikais, mokėjo rašyti (kitaip apie juos nebūtume sužinoję
). Turiu omeny stilių, kalbą, išraiškos priemones. Jokios Picoult nei Irvingai (nepaisant kitų jų knygų privalumų) nei arti nestovėjo.Paskaitykit kad ir Dickensą ar Austen, įvertinkit kalbos grožį, lengvumą, puikų humoro jausmą - aš negaliu tuo nesižavėti. O jūs?
Antra priežastis - siužetai. Didelė dalis šiuolaikinių kūrinių kartoja tuos pačius klasikų išbandytus siužetus, užtat man įdomu paskaityti "Odisėją" (gerai jau būkim biedni bet teisingi - įdomu būtų paskaityti, dar neskaičiau
) ir palyginti ją su neapsakoma gausybe kelio knygų. O visos pamestų moterų dramos argi vertos vienos "Anos Kareninos"?
O kiek kartų buvo pakartoti Šekspyro siužetai? Pvz., "Otelas" (viską griaunantis pavydas), "Makbetas" (valdžios apakinti žmonės), "Hamletas" (abejojantis herojus, draskomas pareigos ir noro pamiršti, gyventi savo gyvenimą), "Romeo ir Džiuljeta" (nelaiminga meilė, kuri neturi vietos šitoj žemėj).
Žodžiu, man skaityti klasiką priežasčių yra visada. Bet - kiekvienam savo
.
Labas rytas
Kalbant apie klasiką būtų galima apibendrintai pridurti - juk tai literatūra, patikrinta laiko. Jeigu knyga randa atgarsius bei vietą skaitytojų širdyse ir po kelių šimtų metų nuo jos parašymo, tai matyt ne veltui.
Šiaip visgi pritarčiau anksčiau kažkurios išsakytai nuomonei, kad išprusęs žmogus kaip ir privalo būti skaitęs ar bent čiupinėjęs pačius reikšimingiausius literatūros kūrinius. Tik susidūrus su realybe bent aš turiu pripažinti, kad užsibrėžus tokius tikslus kartais tenka rinktis, malonumas ar pareiga. Aš pati linkusi iš tos didžiulės krūvos klasikos šedevrų atsirinkti sau priimtinus ir artimus.
Aišku, dabar jau galiu džiaugtis, kad mokykliniais metais pareigos jausmo vedama netinginiavau ir perskaičiau visus kūrinius, kurie priklausė pagal programą. Taigi visai žalia nesu (nors kita vertus temptis dar oi kaip yra kur). Visus reikšmingiausius kūrinius perskaityti sau tikslo nekeliu, nes įtariu, tai ne mano jėgoms ir kantrybei
Grįžtant prie kasdienybės - šiandien visgi neatsillaikiau ir nusipirkau naująją Picoult knygą "Namų taisyklės" Nors ir rašiau vakar, kad nepirksiu...
Tiesiog šįkart mane labai sudomino tema.
Beje, buvau pradėjusi skaityti iš Fati pasiskolintą Johanna Sinisalo "Trolis", deja, ši knyga nepateisino mano lūkesčių
Perskaičiau apie trečdalį knygos, bet pajaučiau, kad visgi nekabina nei siužetas, nei stilius. Gal labiau pats rašymo stilius nelipo. Žodžiu, aš ją visgi atidėjau į šoną.
Kalbant apie klasiką būtų galima apibendrintai pridurti - juk tai literatūra, patikrinta laiko. Jeigu knyga randa atgarsius bei vietą skaitytojų širdyse ir po kelių šimtų metų nuo jos parašymo, tai matyt ne veltui.
Šiaip visgi pritarčiau anksčiau kažkurios išsakytai nuomonei, kad išprusęs žmogus kaip ir privalo būti skaitęs ar bent čiupinėjęs pačius reikšimingiausius literatūros kūrinius. Tik susidūrus su realybe bent aš turiu pripažinti, kad užsibrėžus tokius tikslus kartais tenka rinktis, malonumas ar pareiga. Aš pati linkusi iš tos didžiulės krūvos klasikos šedevrų atsirinkti sau priimtinus ir artimus.
Aišku, dabar jau galiu džiaugtis, kad mokykliniais metais pareigos jausmo vedama netinginiavau ir perskaičiau visus kūrinius, kurie priklausė pagal programą. Taigi visai žalia nesu (nors kita vertus temptis dar oi kaip yra kur). Visus reikšmingiausius kūrinius perskaityti sau tikslo nekeliu, nes įtariu, tai ne mano jėgoms ir kantrybei
Grįžtant prie kasdienybės - šiandien visgi neatsillaikiau ir nusipirkau naująją Picoult knygą "Namų taisyklės"
Nors ir rašiau vakar, kad nepirksiu...Tiesiog šįkart mane labai sudomino tema.
Beje, buvau pradėjusi skaityti iš Fati pasiskolintą Johanna Sinisalo "Trolis", deja, ši knyga nepateisino mano lūkesčių
Perskaičiau apie trečdalį knygos, bet pajaučiau, kad visgi nekabina nei siužetas, nei stilius. Gal labiau pats rašymo stilius nelipo. Žodžiu, aš ją visgi atidėjau į šoną.
